„Lietuviais esame mes gimę“: Mažosios Lietuvos himnas ir tautos dvasios atspindys

Mažosios Lietuvos šviesuolio Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein) eilėraštis „Lietuvininkai mes esam gimę“ tapo daina, kuri skamba iki šiol. Publicistą ir poetą, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėją Jurgį Zauerveiną, gimusį 1831 m. Vokietijoje ir mirusį 1904 m. Norvegijoje, labiausiai Lietuvoje išgarsino 1879 m. parašytas ir laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ paskelbtas jo eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“.

Jurgis Zauerveinas buvo tikras poliglotas - tvirtinama, jog šis žmogus mokėjo per keturiasdešimt kalbų. Daug ir dažnai keliavęs po pasaulį, Zauerveinas apie ketvirtį amžiaus gyveno Klaipėdoje ir čia nepaprastai susižavėjo lietuvių kalba. Jis artimai bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių. Zauerveinas ne tik mokėjo lietuviškai kalbėti bei kurti, jis tiesiog dievino lietuvių kalbą.

Dainos raida ir Stasio Šimkaus indėlis

Dabar atrodo, jog šios eilės ieškojo būdų tapti daina ir tam rinkosi simbolines datas. Užfiksuota, jog daina pagal šias eiles buvo dainuota „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną, tačiau melodijos autorius liko nežinomas. 1908 metais kompozitorius Stasys Šimkus toms eilėms sukūrė melodiją, kuri 1912 metais buvo išleista Sankt Peterburge. Būtent ši versija, dedikuota „giliai gerbiamam Vydūnui“, tapo ypač populiari.

Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertą pradėdavo, o S. Šimkaus daina - užbaigdavo. Caro valdininkai ją laikė „blogesne net už Marselietę“. Nors Lietuvos Respublikos himnu tapo V. Kudirkos „Tautiška giesmė“, nes ji buvo senesnė ir daugelio jau laikyta himnu, šios dvi dainos visam laikui liko greta.

Istorinis kontekstas ir reikšmė

S. Šimkaus sukurtos melodijos pradžia skambėdavo kaip Lietuvos radiofono šaukinys iki Lietuvos Respublikos prievartinio prijungimo prie SSRS. Atkurtosios nepriklausomybės metais „Lietuviais esame mes gimę“ melodijos šaukiniu prasidėdavo Lietuvos Sąjūdžio laidos Lietuvos valstybinėje televizijoje bei Pirmosios radijo programos naujienų laidos.

Šia daina Klaipėdoje 1989 m. gegužės 27 d. prasidėjo ir Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmasis susiėjimas. Žodis „lietuvninkai“ bėgant laikui palaipsniui buvo pakeistas į „lietuviai“. Nors V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ tapo oficialiu himnu, S. Šimkaus kūrinys išliko neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir simboliniu tautinės savimonės ženklu.

tags: #lietuviais #esame #mes #gime #daina #kompozitoeius

• Ką tėvams svarbu žinoti apie kūdikio verksmą
• Pasiruošimas Naujųjų metų nakties gimdymui
• Kaip gimimo data nulemia jūsų likimą ir ateities perspektyvas
• Globos nustatymo tvarka teisme
• Sveika mityba besilaukiant: vaisių nauda ir rizika