Ikimokyklinio ugdymo krizė Lietuvoje: kodėl trūksta auklėtojų ir kokios pasekmės?
Mokslo metų pradžioje Lietuvoje vis dar trūko daugiau nei 450 įvairių specialybių pedagogų. Didžiausias stygius fiksuotas tarp galinčių mokyti matematikos ir lietuvių kalbos, trūko ir chemijos bei fizikos specialistų. Ne mažiau sudėtinga padėtis ir ikimokykliniame ugdyme. Čia praėjusiais metais fiksuotas daugiau nei 1000 specialistų trūkumas.
Visgi, problema aktuali ne tik mūsų šalyje, su panašia situacija susiduria Prancūzija, Vengrija, Ispanija ir kitos Europos šalys. Remiantis Prancūzijos Švietimo ministerijos 2024 metų duomenimis, po mokytojų atrankos konkursų liko neužpildyta daugiau nei 3 tūkst. darbo vietų tiek valstybinėse, tiek privačiose mokyklose. Neužpildytos vietos Prancūzijoje, kiek įmanoma, kompensuojamos laikinai samdomais darbuotojais, tačiau dažnai tai žmonės, neturintys specializacijos srityje, kurioje dirba. „Metai ir ministrai keičiasi, bet mokytojų trūkumas niekur nedingsta. Situacija tampa dramatiška, ir mes neturėtume su tuo taikytis“, - sakė Sophie Vénétitay, didžiausios vidurinių mokyklų profesinės sąjungos Snes-FSU generalinė sekretorė. Prancūzijoje labiausiai trūksta fizikos, chemijos ir matematikos specialistų, susiduriama ir su kalbas dėstančių pedagogų trūkumu. Lenkijos situacija dar dramatiškesnė, mat praėjusių metų duomenimis šalyje trūko net 20 000 - 25 000 mokytojų. Nepaisant trečdaliu didėjusių atlyginimų situacija išliko įtempta, todėl mokyklos desperatiškai samdo pensinio amžiaus ar kompetencijos stokojančius specialistus, didina krūvį jau dirbantiems pedagogams. Austrijoje situacija labai panaši, o mokytojų stygius jaučiamas jau keletą metų. Portalo „Der Standard“ duomenimis, pernai trūko maždaug 7 tūkst. pedagogų, o jų vietas bandoma užpildyti darbinant praktikos neturinčius studentus. Ne išimtis ir Bulgarija. Skaičiuojama, kad čia vidutiniškai trūksta apie 1200 mokytojų, ypač biologijos, matematikos, fizikos ir chemijos srityse. Nors per pastaruosius septynerius metus šalyje pedagogų algos patrigubėjo, tačiau norinčių dirbti vis dar nepakanka, todėl į švietimo įstaigas grįžta pensinio amžiaus darbuotojai. Jų dalis mokyklose sudaro beveik dešimtadalį.
Lietuvoje, artėjant naujiems mokslo metams, mokyklos susiduria su rimtu iššūkiu - trūksta mokytojų, ypač pagrindinių disciplinų. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu šalyje ieškoma net 540 švietimo specialistų. Nors prieš kelias savaites šis skaičius buvo 100 pozicijų mažesnis, rugpjūčio pradžioje darbo pasiūlymų buvo registruota 486, o prieš metus - dar mažiau. „Mokykloms ypač trūksta matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, o pasiūloje dominuoja muzikos, sporto ir dailės specialistai. Šis disbalansas kelia didelį iššūkį, ypač sostinėje ir uostamiestyje, kur mokyklos susiduria su didžiuliu mokytojų trūkumu“, - teigia Sinkevičė. Nors didžiuosiuose šalies miestuose pagrindinių disciplinų mokytojų paklausa auga, mažesniuose miesteliuose ir atokesnėse vietovėse situacija atrodo priešingai. Kai kuriuose rajonuose, tokiose kaip Kalvarija, Kupiškis, Rietavas, Birštonas ir Neringa, nėra nei darbo ieškančių, nei laisvų darbo vietų pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams. Nors šalyje daugiausiai ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (202 laisvos darbo vietos), pastebima, kad pradinio ugdymo (53) ir ikimokyklinio ugdymo (83) pedagogų poreikis taip pat išlieka didelis.
Lietuvoje 2024 m. trūko daugiau nei 1200 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, o šiais metais įtvirtinta teisė į ugdymą nuo 2 metų amžiaus jų paklausą padidins dar apie 15 proc. Kokią didžiausią spragą Lietuvos ikimokyklinio ugdymo srityje matote jūs - ar tai kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, atlygio konkurencingumas, o gal ir kituose sektoriuose dažnai pastebimas perdegimas? Aš įžvelgiu keletą veiksnių. Pirma - nors pedagogo specialybė populiarėja, ją vis dar renkasi per mažai jaunų žmonių. Iš vienos pusės tai nulemia studijų kokybė, ir tai, kad jas sudėtinga derinti su darbu, iš kitos pusės, visuomenėje vis dar populiarus įsitikinimas, kad darželio mokytojo darbas yra nuobodus, o atlyginimas mažas. Tai nėra tiesa. Negalėčiau įvardinti kitos tokios specialybės, kad, parašęs anoniminę žinutę į socialinius tinklus „turiu pedagoginį išsilavinimą, 3 metus dirbau istorijos mokytoju mokykloje, nuo rugsėjo ieškau naujos darbo vietos“, gautum 40 darbo pasiūlymų ir galėtum įsidarbinti net ir be gyvo darbo pokalbio. Supratimas, kad tavo specialybė paklausi, suteikia saugumo ir derybinių galių, juk mokytojai, kurie yra savo srities profesionalai, šiandien gali uždirbti tiek pat ar net daugiau nei kai kurių populiarių profesijų atstovai - pavyzdžiui, vidutinio lygio programuotojai ar teisininkai. Situaciją ikimokykliniame ugdyme apsunkina dar ir tai, kad mokymasis iki mokyklos yra nuvertinamas. Manoma, kad vaikams darželyje reikia tik žaisti, valgyti ir miegoti, o auklėtojas reikalingas tik tam, kad užtikrintų vaikų saugumą ir juos prižiūrėtų. Taip mąstant, jauniems ambicingiems žmonėms, kurie švietimo sistemoje nori daryti pokyčius, ikimokyklinio ugdymo specialybė tikrai neatrodo pati patraukliausia. Būtent jiems norisi garsiai pasakyti - ikimokyklinis amžius yra itin svarbus, šiame amžiuje sparčiai vystosi žmogaus pažintiniai, socialiniai ir emociniai įgūdžiai, todėl darželyje padėti pagrindai lemia tai, kaip vaikui seksis mokytis mokykloje, užmegzti ir puoselėti santykius, kokios bus jo vertybės. Šiuo svarbiu amžiaus tarpsniu kertinį vaidmenį atlieka ir tėvai, ir mokytojai. Taigi, grįžtant prie klausimo - didžiausią spragą šiandien matau ne atlygyje. Ir mokytojų trūkumas nėra tik skaičius - tai ženklas, kad reikia sisteminių sprendimų: lankstesnių ir kokybiškesnių studijų, daugiau palaikymo pradedantiems pedagogams, aiškių karjeros galimybių ir didesnio supratimo apie tai, kokią atsakomybę ir vertę ši profesija iš tiesų turi.
Trečdalyje Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų nėra fizinio ugdymo mokytojų. Kūno kultūros pamokas darželinukams ir priešmokyklinukams veda auklėtojos ar socialinės darbuotojos. Darželių vadovai sako, kad tokiais atvejais nukenčia kokybė. Kauno lopšelyje darželyje „Žingsnelis“ fizinio ugdymo užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai per dieną turėtų judėti bent 3 valandas. Iš jų viena valanda turėtų būti vidutinio ir aukšto fizinio aktyvumo, kai suprakaituojama, padažnėja kvėpavimas. „Tai galima pasiekti tik organizuotos veiklos metu, sporto salėje, lauke organizuotos veiklos metu mes to ir siekiame. Fiziškai aktyvios veiklos būna aukšto intensyvumo“, - sako U. Tačiau daugelyje įstaigų specialisto organizuojama fizinė veikla - tik siekiamybė. Ikimokyklinių įstaigų kūno kultūros pedagogų asociacijos duomenimis, daugiau kaip trečdalis įstaigų fizinio ugdymo pedagogų neturi. Neturint fizinio ugdymo specialistų, sporto užsėmimus vaikams veda auklėtojos ar net socialinės darbuotojos. Pernai švietimo ministro įsakymu papildytas ikimokyklinio ugdymo pareigybių sąrašas, kuriame atsirado ir fizinio ugdymo mokytojo pareigybė. „Įstaigos, kuriose tokie mokytojai dirba, susiduria su problemomis, nežinodamos, pagal kokią eilutę jiems apmokėti, kiek jie turi dirbti kontakte su vaiku“, - teigia Ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos prezidentė A. Švietimo ministerija, patvirtinusi fizinio ugdymo mokytojo pareigybę, sako, kad sprendimai dėl etatų būtinumo ir atlygio - savivaldybių reikalas. Vaikų fizinis aktyvumas kasmet vis mažėja. Jį keičia sėslios veiklos.
Kaip rodo auditas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų - jų atlyginimai yra 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse - jos perpildytos. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta - 40 proc. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos spragas lemia ir tai, kad Lietuvoje nėra sukurtos išorinio vertinimo sistemos.
Siekiant užpildyti mokytojų spragą Lietuvoje inicijuojama programa, skatinanti pedagogus įgyti dalykinių žinių. Anot Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), vienerių ar dvejų metų studijas užbaigę pedagogai galės dirbti mokyklose, kuriose mokytojų trūkumas didžiausias. „Pedagogai kviečiami teikti paraiškas ir nemokamai įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose. Tai puiki galimybė mokytojams praplėsti savo žinias ir dirbti šių dalykų mokytojais savo mokyklose ar ten, kur susiduriama su didesniu mokytojų poreikiu“, - sakė ŠMSM. Pedagogai gali rinktis iš plataus sąrašo modulių: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, istorijos, pilietinio ugdymo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, matematikos, informatikos, gamtos mokslų, technologijų, filosofijos ir etikos, psichologijos, dailės, verslumo.
MOKYTOJO BALSAS #3: iš banko į mokyklą – apie „pragarišką“ pradžią | Agnė Dabregaitė
Didžiausią ekonominę grąžą duoda investicijos į ankstyvąjį ugdymą nuo gimimo iki 5 metų. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, ypač teigiamai veikia augančius nepalankioje socialinėje aplinkoje. „Kuo anksčiau pradedame vaikus ugdyti, tuo geriau jie mokosi vyresniame amžiuje. Tai ypač svarbu nepalankioje socialinėje aplinkoje augantiems vaikams, nes ikimokyklinis ugdymas jiems padeda ateityje susikurti geresnį gyvenimą ir moko savarankiškumo.
„Vaikystės sodo“ darželių tinklo veiklų vadovė Marija Vyšniauskaitė pabrėžia, kad nors pedagogo specialybė populiarėja, ją vis dar renkasi per mažai jaunų žmonių. Tai lemia studijų kokybė, sudėtingumas derinti studijas su darbu ir visuomenės požiūris, kad darželio mokytojo darbas yra nuobodus, o atlyginimas mažas. Tačiau ji pabrėžia, kad paklausių specialistų atlyginimai gali būti konkurencingi. Ji taip pat akcentuoja ikimokyklinio amžiaus svarbą žmogaus raidai ir tai, kad darželyje padėti pagrindai lemia vaiko sėkmę mokykloje ir vėlesniame gyvenime. Didžiausią spragą ji įžvelgia ne atlygyje, o sisteminiuose sprendimuose: lankstesnėse ir kokybiškesnėse studijose, didesniame palaikyme pradedantiems pedagogams, aiškiose karjeros galimybėse ir visuomenės supratime apie profesijos vertę.
Siekiant užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę ir jo prieinamumą, aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai. Ikimokyklinio ugdymo kokybės užtikrinimo sistemą Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo sukurti iki 2022 metų.
tags: #truksta #ikimokyklinio #ugdymo #aukletoju
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
