Neutrofilų padidėjimas nėštumo metu: kas tai ir ką reiškia?

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra imuninė sistema, o jos dalis - neutrofilai. Šių pokyčių supratimas gali padėti geriau įvertinti kraujo tyrimų rezultatus, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.

Kas yra neutrofilai ir kokia jų funkcija?

Neutrofilai - tai viena svarbiausių baltųjų kraujo ląstelių rūšių, priklausančių granulocitų grupei. Jos yra pati gausiausia baltųjų kraujo kūnelių grupė ir sudaro apie 50-70 % (kai kuriais laboratorijos standartu - 45-75 %) visų leukocitų. Neutrofilai atlieka itin svarbų vaidmenį jūsų imuninėje sistemoje - jie padeda kovoti su infekcijomis ir saugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų.

Jie yra pirmoji imuninio atsako grandis prieš bakterines, grybelių arba ūmias infekcijas. Veikia kaip „kovos vienetai“ - keliauja link infekcijos židinio, fagocituoja (suvirškina) mikroorganizmus, naikina juos reaguodami su įvairiais fermentais ir kvėpavimo sprogimu (respiratory burst). Kai organizme atsiranda infekcija, neutrofilai greitai keliauja į pažeistą vietą ir pradeda kovą su bakterijomis. Jie išskiria fermentus, kurie naikina mikrobus ir padeda valyti pažeistus audinius. Beje, pūliai, kuriuos matome žaizdose, iš esmės ir yra žuvusių neutrofilų masė.

Neutrofilai formuojasi kaulų čiulpuose - stem cells → mieloblastai → mielocitai → metamielocitai → piktybinis mielocitas → brandus neutrofilas. Kraujyje gyvena trumpai (apie 6-8 val.), bet audiniuose gali išgyventi kelias dienas, priklausomai nuo uždegimo pobūdžio. Per parą pasigamina maždaug 1,6×10⁹ neutrofilų skaičiuojant 1 kg kūno masės. Tiek pat neutrofilų degeneruoja audiniuose.

Normalūs neutrofilų rodikliai

Normali neutrofilų koncentracija suaugusio žmogaus kraujyje sudaro 50-70 % visų leukocitų arba 1,8-7,0 × 10⁹/l absoliučiu kiekiu. Neutrofilų norma suaugusiems paprastai yra nuo 1,5 iki 8,0 × 10⁹ ląstelių litre kraujo. Tačiau normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, amžiaus, lyties, mitybos, streso ir svyruojančio imuninio aktyvumo. Vienas skaičius niekada nevertinamas atskirai.

Normalios neutrofilų vertės

Norint nustatyti, ar neutrofilų skaičius kraujyje yra normalus, padidėjęs ar sumažėjęs, atliekami kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas (BKT) parodo, kiek leukocitų, eritrocitų ir trombocitų yra kraujyje, o absoliutus neutrofilų skaičius (ANC) tiksliai įvertina neutrofilų kiekį.

• Absoliutus neutrofilų kiekis: Paprastai 1,8-7,0 × 10⁹ ląstelių/l kraujo (priklauso nuo laboratorijos normų).
• Neutrofilai procentais (bendro leukocitų skaičiaus dalis): ~50-70 %.

Kada neutrofilai padidėja: neutrofilija

Neutrofilija - tai būsena, kai neutrofilų kiekis viršija normą. Tai pati dažniausia leukocitozės priežastis. Gali būti laikina arba lėtinė. Jei smarkiai pakyla neutrofilai, gydytojai pirmiausia įtaria bakterijas. Fiziologinė neutrofilija paprastai neviršija dvigubos viršutinės neutrofilų normos ribos.

Pagrindinės neutrofilijos priežastys:

• Ūmios bakterinės infekcijos: pavyzdžiui, plaučių uždegimas, sepsis, žaizdų infekcijos.
• Uždegiminės ligos: reumatoidinis artritas, Krono liga, opinis kolitas.
• Stresas, traumos: tiek fizinės (nudegimai, lūžiai), tiek emocinės; veiksmuoja kaip neutrofilų mobilizacija iš kaulų čiulpų. Stiprus stresas, panika prieš tyrimą, sunkus fizinis darbas ar intensyvi treniruotė išvakarėse gali laikinai „išmesti“ neutrofilus į kraują.
• Vaistai: kai kurios steroidų grupės medžiagos (kortikosteroidai), adrenalinas gali skatinti neutrofilų išsiskyrimą.
• Kraujodaros sutrikimai: leukemijos, mieloproliferacinės ligos.
• Rūkymas: Rūkantiems žmonėms neutrofilų kiekis dažnai būna nuolat didesnis nei nerūkantiems.
• Nėštumas, fizinis krūvis: tai gali laikinai padidinti neutrofilų skaičių.

Simptomai, susiję su neutrofilijos būsena:

• Karščiavimas.
• Šaltkrėtis.
• Lokalizuotas skausmas ar patinimas infekcijos vietoje.
• Apsunkintas kvėpavimas (jeigu plaučių infekcija).
• Bendras „nelabai geras“ jausmas.

Kada neutrofilai sumažėja: neutropenija

Neutropenija - tai būsena, kai neutrofilų skaičius sumažėjęs žemiau normos. Tai pavojinga, nes reiškia silpnesnę imuninę apsaugą ir mažiau „krašto apsaugos“ nuo bakterijų ir kitų infekcijų. Jeigu neutropenija pasiekia 0,5×10⁹/l, - tai sunkios neutropenijos požymis. Tokiu atveju gali pasireikšti žaibiška bakterinė infekcija net ir vartojant antibiotikus.

Neutropenijos lygiai:

• Lengva neutropenija: neutrofilų kiekis 1,0-1,5 × 10⁹/l.
• Vidutinė neutropenija: 0,5-1,0 × 10⁹/l.
• Sunki neutropenija: mažiau nei 0,5 × 10⁹/l.

Jei neutrofilų kiekis sumažėja žemiau 0,5 × 10⁹/l, kyla rimta infekcijų rizika. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes gali kilti pavojus sveikatai ar net gyvybei. Neutropenija gali pasireikšti dažnomis infekcijomis, tokiomis kaip burnos opos, odos pažeidimai ar net sunkesnės ligos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar sepsis.

Galimos neutropenijos priežastys:

• Virusinės infekcijos: (pvz., gripas, hepatitas, citomegalo virusas (CMV) ar ŽIV) gali slopinti kaulų čiulpų veiklą ir mažinti neutrofilų kiekį. Kai puola virusas, neutrofilai dažnai pasitraukia iš kraujo į audinius kovoti arba tiesiog jų gamyba laikinai sulėtėja.
• Kaulų čiulpų slopinimas: chemoterapija, spinduliai, kai kurie vaistai.
• Autoimuninės ligos: kur organizmas naikina savas ląsteles.
• Vitaminų trūkumas: pavyzdžiui, B12 vitamino, folio rūgšties, vario deficitai.
• Įgimtos ligos: įgimta neutropenija, KOSTMAN sindromas.
• Vaistų poveikis: Labai daug vaistų gali sumažinti šių ląstelių kiekį. Idiosinkraziniu efektu dažniausiai pasižymi šios medikamentų grupės: fenotiazinai, prieštraukuliniai preparatai, antitiroidiniai preparatai, pusiau sintetiniai penicilinai, sulfanilamidai.
• „Nekenksminga“ neutropenija: kai kuriems žmonėms šiek tiek žemesnis neutrofilų skaičius yra tiesiog įgimta norma.

Neutropenijos simptomai:

• Dažnos bakterinės infekcijos.
• Burnos gleivinės opos.
• Sloga, gerklės skausmas, pasikartojantis karščiavimas.
• Bendras silpnumas, nuovargis.

Neutrofilų diagnostika ir valdymas

Kadangi neutrofilų kiekio pokyčiai ne visada sukelia akivaizdžių simptomų, tyrimai yra itin svarbūs. Diagnostika apima:

• Pilnas kraujo tyrimas (leukograma): matuojamas absoliutus neutrofilų skaičius ir procentinė dalis. Absoliutus skaičius (NEUT# arba ABS) - tai tikrasis ląstelių kiekis, kurį gydytojai visada vertina.
• Šalutiniai rodikliai: C-reaktyvinis baltymas (CRB), eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), citokinai (pvz., IL-6), kai įtariama sisteminė uždegiminė liga.
• Kaulų čiulpų tyrimas: kai neutrofilų anomalija labai reikšminga arba neišaiškinama kitaip.
• Infekcijų kultūros: jeigu yra požymių infekcijos, imama kraujo, šlapimo, kitų skysčių kultūros.
• Vaistų apžvalga: vertinama, ar kuris nors vartojamas vaistas gali būti priežastis.
• Papildomi laboratoriniai tyrimai: Jeigu akivaizdžios neutropenijos priežasties iš karto nematyti, galima būtų atlikti šiuos laboratorinius testus: ANA; reumatoidinio faktoriaus nustatymą; vitamino B12 ir folio rūgšties nustatymą; serologines reakcijas (ŽIV, EBV, virusinio hepatito žymenis).

Gydymas ir valdymas:

Gydymo planas priklauso nuo priežasties:

• Antibiotikai / priešgrybeliniai vaistai: infekcijų gydymui.
• Imunosupresantai ar biologinės terapijos: autoimuniniams uždegimams ar lėtinėms uždegiminėms ligoms.
• Vaistų korekcija: nutraukiami arba keičiami tie vaistai, kurie gali slopinti neutrofilų gamybą.
• Vitaminų ir mikroelementų papildymas: pavyzdžiui, B12, folio rūgšties, cinko. Jeigu neutropeniją sukelia mitybos trūkumai, gydytojas gali rekomenduoti papildyti vitamino B12, folio rūgšties ar vario atsargas, taip atkuriant normalų neutrofilų kiekį kraujyje.
• Sergant neutropenija: profilaktika nuo infekcijų - vengti kontaktų, higiena, galbūt laikini antibiotikai prevencijai.

Neutrofilai ir fizinio bei gyvenimo būdo poveikis:

Norint palaikyti normalų neutrofilų skaičių, svarbu rūpintis savo bendra sveikata ir stiprinti imuninę sistemą.

• Mityba: pakankamas baltymų, geležies, B grupės vitaminų kiekis; antioksidantai padeda imunitetui. Tinkama mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, ypač vitamino B12 ir folio rūgšties, yra būtina kraujo ląstelių gamybai.
• Sportas: reguliarus, bet ne per intensyvus; perkaisti arba persitempti sportas gali trumpam pakelti neutrofilus.
• Streso valdymas: chroniškas stresas skatina neutrofilų mobilizaciją, bet sumažina jų veiksmingumą.
• Miegas ir pakankamas poilsis: būtini imuninei sistemai palaikyti.
• Vengimas žalingų įpročių: rūkymas ar pernelyg didelis alkoholio vartojimas, nes jie gali silpninti imunitetą.

Neutrofilų tipai: segmentuoti ir lazdeliniai

Neutrofilai - ląstelės, randamos kaulų čiulpuose, kraujyje, audiniuose. Kraujyje, be segmentuotų ir lazdelinių neutrofilų, dar yra labai mažas kiekis (0,25%) metamielocitų (jaunų). Todėl atsitiktinis pavienis metamielocitų radimas be aiškaus lazdelinių neutrofilų skaičiaus padidėjimo, be bendro leukocitų skaičiaus padidėjimo kraujyje, dar nėra patologijos požymis. Kaulų čiulpuose didelę neutrofilų dalį sudaro mažai diferencijuotos ląstelės - metamielocitai, mielocitai, promielocitai ir mieloblastai.

Segmentuoti neutrofilai

Segmentuoti neutrofilai - tai brandžiausia neutrofilų forma, kuri cirkuliuoja kraujyje ir aktyviai dalyvauja kovoje su infekcijomis.

• Brandūs neutrofilai: jų branduolys suskirstytas į 2-5 segmentus, todėl jie vadinami segmentuotais.
• Funkcija: fagocituoja (praryja) bakterijas, grybelius, mažus svetimkūnius ir juos sunaikina.
• Normos ribos: suaugusiųjų kraujyje segmentuoti neutrofilai sudaro apie 45-70 % visų leukocitų arba 2-6,5 × 10⁹/l.
• Gyvavimo trukmė: kraujyje gyvena apie 6-8 val., po to migruoja į audinius, kur atlieka apsaugines funkcijas.

Kada segmentuoti neutrofilai padidėja?

• Ūmios bakterinės infekcijos.
• Uždegiminiai procesai (pvz., apendicitas, plaučių uždegimas).
• Pooperacinis laikotarpis, nudegimai, traumos.
• Stresas, fizinis krūvis.
• Kai kurios kraujo ligos (pvz., leukemija).

Kada segmentuoti neutrofilai sumažėja?

• Virusinės infekcijos (pvz., gripas, hepatitas).
• Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas (chemoterapija, spindulinė terapija).
• Autoimuninės ligos.
• Vitaminų (B12, folio rūgšties) stoka.
• Sunkios bakterinės infekcijos, kai išeikvojamos apsauginės ląstelės.

Segmentuotų neutrofilų rodikliai yra vienas svarbiausių bendro kraujo tyrimo parametrų, todėl jų pokyčiai padeda gydytojui įvertinti uždegimo pobūdį ir nustatyti galimas ligas.

Lazdeliniai neutrofilai

Lazdeliniai neutrofilai - tai nebrandžios neutrofilų formos, kurios atsiranda kaulų čiulpuose ir vėliau subręsta į segmentuotus neutrofilus.

• Branduolys: pailgas, lazdelės formos, be segmentacijos.
• Kilmė: formuojasi kaulų čiulpuose iš metamielocitų, o vėliau tampa segmentuotais neutrofilais.
• Normos ribos: Suaugusiems: 1-6 % visų leukocitų (apie 0,04-0,3 × 10⁹/l). Vaikams normos gali būti šiek tiek didesnės, ypač kūdikystėje.

Kada padidėja lazdeliniai neutrofilai?

Ši būklė vadinama neutrofilų poslinkiu į kairę ir dažniausiai rodo aktyvų uždegiminį procesą:

• Ūmios bakterinės infekcijos (pvz., angina, plaučių uždegimas, pielonefritas).
• Pūlingi procesai (abscesai, sepsis).
• Dideli nudegimai, traumos, kraujavimas.
• Apsinuodijimai, intoksikacijos.
• Pooperacinis laikotarpis.
• Kraujo ligos (pvz., leukemijos).

Kada sumažėja lazdeliniai neutrofilai?

• Virusinės infekcijos (pvz., gripas, tymų ar hepatito virusai).
• Sunkios bakterinės infekcijos, kai išeikvojamos atsargos.
• Kaulų čiulpų slopinimas (chemoterapija, radioterapija, toksinės medžiagos).
• Įgimti kraujodaros sutrikimai.

Klinikinė reikšmė:

Lazdelinių neutrofilų padidėjimas kartu su kitais kraujo pokyčiais dažnai padeda gydytojui atskirti, ar uždegimas yra bakterinės, ar virusinės kilmės. Jei daugėja lazdelinių neutrofilų, dažniausiai įtariama bakterinė infekcija ar pūlingas procesas.

Neutrofilų pokyčiai nėštumo metu

Laboratorijos nepateikia nėščiosioms būdingų kraujo tyrimų normos ribų, todėl kyla klausimas, kaip tinkamai interpre­tuoti nėščios moters kraujo tyrimų rezultatus. Nėščiosios organizme kraujo plazmos padi­dėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynu­kų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio). Nėštumo metu leukocitų fiziologiškai padau­gėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stre­sas).

Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidė­jusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutro­filų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis ak­tyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų fak­torių nėščios moters serume.

Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų krau­jo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino ga­mybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leu­kocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Pra­ėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kie­kis grįžta į normą.

Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiosios kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.

Kiti svarbūs kraujo rodikliai nėštumo metu

Nėščiosios organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, kurie veikia ne tik neutrofilus, bet ir kitus kraujo rodiklius. Tai padeda moteriai prisitaikyti prie nėštumo ir pasiruošti gimdymui.

Kitas svarbus aspektas - krešėjimo sistema. Nėštumo metu padidėja krešėjimo faktorių (VII, VIII, IX, X, XII ir von Willebrando faktoriaus), plazmos fibrinogeno koncentraci­ja kraujyje, o plazmos fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Krešėjimas vyksta intensyviau, dėl to padidėja giliųjų venų trombozės ar kitų su krešėjimu susijusių būklių rizika. Nėštumas - hiperkoaguliacinė būklė, tai tar­si moters paruošimas gimdymui, kad nenukrau­juotų. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egzistuoja ir padidinto krešumo rizika - polinkis į trombozę.

D-dimerų koncentracija kraujyje padidėja, tačiau koks padidėjimas dar yra nor­malus, o kada jau reikėtų galvoti apie trombo­zę? Literatūroje nurodoma, kad kiekvieną nėš­tumo trimestrą D-dimerų koncentracija padidėja apie 39 proc. nuo įprastinės normos ribos, taigi III nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija būna didžiausia. Nėštumo metu D-dimerų tyrimo specifiškumas trombozės diagnostikai labai sumažėja. Taip pat nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja, kas laikoma normaliu reiškiniu.

Kada kreiptis į gydytoją nėštumo metu?

Nors nėštumo metu neutrofilų padidėjimas yra fiziologinis, kai kurie simptomai gali rodyti problemą. Svarbu neuždelsti ir kreiptis į gydytoją, jei jaučiate tokius simptomus kaip nuolatinis karščiavimas, burnos opos ar dažnos infekcijos.

Aiste1: "Sveiki. Nestumo metu Leukocitu 12,48, turi buti iki 10,50. Rodo uzdegima? CRB normalus. Iki gimdymo dvi savaites. Dariausi tyrima, nes pakosau..." Nors leukocitų skaičius atrodo padidėjęs, CRB norma ir nėštumo fiziologija (didėja leukocitai, ypač neutrofilai) gali reikšti, kad tai nėra uždegimas. Tačiau, esant kosuliui, svarbu, kad gydytojas įvertintų situaciją.

Jei jaučiatės gerai, gydytojas greičiausiai pasiūlys pakartoti tyrimą po poros savaičių. Tik specialistas gali nustatyti, ar neutrofilų pokyčiai yra specifiniai, ir paskirti atitinkamą tyrimų paketą bei gydymą.

Užsitęsus šiems požymiams, nedelsdami kreipkitės į gydytoją:

• Ilgalaikis karščiavimas be aiškios priežasties.
• Nuolatinės infekcijos, kurios dažnai kartojasi.
• Staigus neutrofilų - ar kitų baltųjų kraujo kūnelių - sumažėjimas kraujo tyrimuose.
• Nepaaiškinamas silpnumas, žmogus „neišlipantis iš lovos“.

Svarbu: tik specialistas gali nustatyti, ar neutrofilų pokyčiai yra specifiniai, ir paskirti atitinkamą tyrimų paketą bei gydymą. Prisiminkite vaistus, kuriuos vartojate, ir informuokite gydytoją.

tags: #neutrofilu #padidejimas #nestumo #metu