Iššūkiai ir Pokyčiai Lietuvos Švietimo Sistemoje: Tęstinės Diskusijos ir Problemos

Lietuvos švietimo sistema susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant mokyklų tinklo pertvarka ir baigiant mokinių gerovės užtikrinimu. Šios problemos kelia klausimus ne tik švietimo bendruomenei, bet ir tėvams bei visai visuomenei. Dabartinė mokyklų tinklo sistema, susiformavusi per kelis dešimtmečius, yra itin fragmentuota. Daugelis mokinių pereina per kelis etapus: po keturmetės pradinės mokyklos - į keturmetę...

Mokyklų tinklo pertvarka: siekiai ir abejonės

Siūloma pertvarka numato ilgesnį pradinį etapą - nuo pirmos iki šeštos klasės, trumpesnę progimnaziją - nuo septintos iki devintos klasės ir gimnaziją - tik nuo 10 iki 12 klasės. Tokiu modeliu siekiama vėlinti akademinį spaudimą ir vienodinti mokinių galimybes bent iki 9 klasės. Tačiau mokyklų atstovai pabrėžia, kad vien struktūros pakeitimas neveiks be aiškių programų pokyčių, mokytojų parengimo ir papildomo finansavimo.

Be to, gimnazijoje palikus tik tris klases, ji tapsianti tik „egzaminų laikykla“. Mat dešimtokai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, o vienuoliktokai ir abiturientai - pirmą ir antrą valstybinių brandos egzaminų dalis. Todėl atsakymas nėra vienareikšmis.

Ką apie galimą mokyklų tinklo pertvarką galvoja skirtingų mokyklų tipų bendruomenės: mokiniai ir jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracijos? Šiais klausimais LRT radijo laidoje diskutavo Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė, Violeta Liutkienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė, ir Žilvinas Damijonaitis, Kauno Veršvų gimnazijos direktorius.

Egzaminų sistema ir šeimų gerovė: sudėtingas balansas

Velykų metu, kai visas krikščioniškas pasaulis stabteli ir nurimsta, Lietuvos mokyklose tvyro priešinga atmosfera - jaudulys ir nerimas. Didžioji savaitė čia ne susikaupimo, o įtampos: vienuoliktokai ir dvyliktokai laiko lietuvių... Mokytojai ir mokyklų administracijos atvirai pripažįsta - kalbėjimo egzaminai išbalansuoja ugdymą. Nors formaliai po egzaminų turėtų vykti pamokos, realybėje tai beveik neįmanoma: dalis mokytojų egzaminuoja, kiti užtikrina tvarką, o mokyklose turi būti tyla. Net ir turint laisvų kabinetų, pamokos stringa, nes mokiniai egzaminus laiko skirtingu metu - nuo ankstyvo ryto iki darbo dienos pabaigos.

Tačiau didžiausias smūgis tenka ne tvarkaraščiams, o šeimoms. Tėvai, auginantys skirtingo amžiaus vaikus, šiemet priversti rinktis - su kuriais leisti atostogas. Jaunesni ilsisi, vyresnieji laiko egzaminus, ir bendro šeimos laiko tiesiog nelieka. Dažniausiai pasirenkama prižiūrėti mažesnius vaikus, o vyresnieji paliekami savarankiškai - kartu su atsakomybe, įtampa ir, neretai, nuoskauda.

Tokioje situacijoje natūraliai kyla klausimai: ar įmanoma Lietuvoje sukurti atostogų sistemą, kuri ne tik būtų patogi egzaminų organizavimui, bet ir negriautų šeimų gyvenimo? Ar sprendimai priimami matant visumą, ar tik sprendžiant vieną problemą kitos sąskaita? Ir svarbiausia - ar tai jau galutinė tvarka, ar dar laukia nauji „tylūs“ pakeitimai dėl vasaros, rudens ar žiemos atostogų? Šia tema LRT radijo švietimo laidoje diskutavo Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Linas Dargevičius, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Brandos egzaminų užduočių kokybė ir vertinimas

Nors mokiniai trečius metus mokomi pagal naująsias programas ir visi mokinių žinių patikrinimai irgi turėtų būti kitokie, tačiau ir toliau girdime tiek mokinių, tiek jų mokytojų, tiek kitų specialistų pastebėjimą, kad patikrinimų, nesvarbu, ar tai Nacionalinis moksleivių pasiekimų patikrinimas aštuntoje klasėje, ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtoje klasėje, ar vienuoliktokų ir dvyliktokų laikomi valstybiniai brandos egzaminai, užduotys yra formuluojamos pernelyg sudėtingai, neaiškiai, dviprasmiškai, užduočių sudėtingumas nepalyginimas tarp skirtingų laidų.

O ir esą susidarąs įspūdis, kad Lietuvos švietimo sistema matematikos patikrinimais iš tikrųjų siekia ne tiek patikrinti mokinių žinias ir sužinoti, ko šie išmoko, o ir toliau ieško būdų, kaip dalį jų „sukirsti“. Ar nauja VBE reforma tikrai sumažintų stresą bei neaiškumą? Apie tai LRT radijo švietimo laidoje diskutavo Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas Audrius Miliauskas ir Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Miglė Meidutė, taip pat Lietuvos švietimo tarybos narys, Moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis, Lietuvos švietimo tarybos narys, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas, mokytojas Audrius Jurgelevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Studijų pasirinkimo iššūkiai abiturientams

Nors prašymų studijuoti registracija prasidės birželio 1 dieną ir tęsis iki liepos 23 d., o kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 29-ąją, karjeros specialistai pabrėžia: realus studijų pasirinkimas vyksta dabar. O ir viena dažniausių klaidų - turėti tik vieną scenarijų. Mat nepavykus įstoti ten, kur nori, dažnas jaunuolis, neturintis varianto B, C ar D, renkasi bet kurią likusią valstybės finansuojamą studijų vietą bet kurioje programoje. Ir tai vėlgi gali tapti priežastimi nusivilti studijomis ir jas nutraukti.

Todėl žinovai rekomenduoja tiems, kas dar neturi atsarginio varianto, per likusius kelis mėnesius susidėlioti mažiausiai tris variantus - svajonių, realistinį ir saugų. Artimiausi mėnesiai abiturientams yra kritiniai - tai laikas, kai dar galima išvengti nekokių sprendimų, dėl kurių vėliau tenka pradėti viską iš naujo. Kokie tai žingsniai? Apie tai LRT radijo švietimo laidoje diskutavo Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė ir Vilniaus universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė dr. Aušrinė Jurgelionytė. Be to, kyla klausimas, ar verta atskirti mokyklos baigimą nuo egzaminavimo ir stojančiųjų atrankas vėl grąžinti aukštosioms mokykloms?

Mokyklų maitinimo kokybės kontrolė ir viešieji pirkimai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, net apie 66 proc. patikrintų mokyklų virtuvių nustatoma pažeidimų. Dažniausiai fiksuojama... Tačiau net ir griežčiausios sankcijos ne visada sustabdo pažeidėjus: dalis įmonių, praradusios sutartis ar reputaciją, netrukus sugrįžta pakeitusios pavadinimą ar juridinį statusą. Šis fenikso efektas leidžia toms pačioms verslo grupėms ir toliau dalyvauti konkursuose bei maitinti vaikus. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažįsta, kad tokias praktikas sudėtinga užkardyti, nes viešųjų pirkimų sistema remiasi formaliais kriterijais, o ne realia tiekėjų veiklos istorija.

Formaliai už sutarčių vykdymą atsakingi mokyklų vadovai, tačiau realybėje jie dažnai neturi nei pakankamų galių, nei resursų efektyviai kontroliuoti tiekėjų. Dėl to kai kurios savivaldybės, matydamos šią situaciją, atsisako privačių maitinimo paslaugų ir steigia biudžetines virtuves, kurias pačios finansuoja. Nors tai kainuoja brangiau, toks modelis leidžia užtikrinti didesnę kontrolę ir stabilesnę maisto kokybę. Drauge tai meta šešėlį visam privačiam maitinimo sektoriui, tarsi parodant, kad dalis rinkos dalyvių nesugeba užtikrinti net bazinių standartų.

Kyla klausimai: ar dabartinė viešųjų pirkimų sistema iš tiesų leidžia atrinkti patikimiausius tiekėjus? Kaip efektyviai užkirsti kelią fenikso principu sugrįžtančioms įmonėms? Ir ar mokyklų vadovams turėtų būti suteikta daugiau galių realiai kontroliuoti vaikų maitinimo kokybę? Šiais klausimais LRT radijo švietimo laidoje dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis, Ramutis Prišmantas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Švenčionių savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė ir Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.

Patyčių problema Lietuvos mokyklose

Lietuva susiduria su rimta patyčių problema mokyklose. Tarptautinio tyrimo PISA vasarį paskelbti duomenys rodo, kad Lietuva, pagal penkiolikmečių patiriamų patyčių mastą, yra aštunta iš 40 šalių. Paskutinė - 40-ta - yra mūsų kaimynė Latvija, o Estija - 34-a. Kita vertus, pernai pavasarį skelbtas HBSC 2022 tyrimas atskleidė dramatišką kontrastą - 27 proc. 11-15 metų Lietuvos mokinių patiria patyčias bent du-tris kartus per mėnesį, o dar 14 proc. patys tyčiojasi iš kitų.

Ypač sparčiai tarp paauglių plinta internetinės patyčios: 27 proc. moksleivių teigia tai patyrę bent vieną-du kartus per pora mėnesių, o 26 proc. patys tyčiojosi virtualioje erdvėje. Lyginant su kitomis HBSC šalimis dalyvėmis, Lietuva - didžiausias patyčių epicentras Europoje. O ką tuo tarpu kalba patys moksleiviai? Ar jie junta mažėjant patyčių mokyklose? Bei kokios priežastys galėjo lemti, kad vienas tarptautinių tyrimų rodo stulbinamą patyčių masto sumažėjimą, o kitas - kardinaliai priešingą situaciją? Ir ar tikrai jau galime sakyti, kad aušta diena, kai psichologai nebeturės darbo dėl mokinių patiriamų patyčių? Apie tai LRT radijo švietimo laidoje diskutavo abiturientė Almeda Verkytė, iniciavusi projektą „Alternatyva“, skirtą stabdyti patyčias iš kitaip atrodančių ar kitaip mąstančių jaunuolių, taip pat psichologė, „Vaikų linijos" emocinės paramos koordinatorė Goda Levinskaitė.

tags: #trofimisiniene #vaida #gimusi

• Ar saugu slidinėti besilaukiant?
• Plačiau apie renginių organizatorę Rasą Arlauskienę
• Vaikiškų indų įtaka vaiko raidai
• ar galima gerti Elevit maitinant krūtimi
• Patikimos vaikų priežiūros paieška Lietuvoje