Vaiko globa Lietuvoje: trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimas ir teismo vaidmuo
Vaiko globa yra svarbi priemonė užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo atžala. Lietuvoje vaiko globa reglamentuojama įstatymais ir yra griežtai kontroliuojama valstybės. Šis procesas apima ne tik biologinių tėvų teisių ir pareigų reguliavimą, bet ir trečiųjų asmenų, galinčių tapti globėjais, įtraukimą į bylą, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Vaiko globos tipai ir jų skyrimo ypatumai
Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Kiekvienas šių tipų turi savo specifinį tikslą ir procedūrą:
- Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų, priklausomybių ar kitų socialinių sunkumų. Pagrindinis laikinosios globos tikslas - sugrąžinti vaiką į šeimą. Dažniausiai vaikas į šeimą grąžinamas, kai šeima išsprendžia iškilusias problemas. Šio pobūdžio globa gali būti suteikta šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje.
- Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje. Nuolatinės globos tikslas - užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje būtų tenkinami jo pagrindiniai poreikiai ir jis jaustųsi saugus.
Globos skyrimo procesas: nuo artimųjų iki institucijų
Neretai šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“, ypač jei vaikas jau gyvena jų namuose. Tačiau svarbu žinoti, kad bet koks globos procesas turi būti įteisintas valstybinių institucijų ir teismo sprendimais.
Pirmiausia, pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto, tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Norint tapti vaiko globėju, asmuo privalo atlikti šiuos veiksmus:
- Kreiptis į savivaldybę.
- Išklausyti specialius mokymus.
- Gauti išvadą apie tinkamumą globoti.
- Sulaukti teismo sprendimo, kuris paskirs jį vaiko globėju.
Vaiko globėjų rūšys
Laikinąją globą vaikui nustato savivaldybė, kurios teritorijoje vaikas gyvena su šeima, administracijos direktoriaus įsakymu. Įsakyme dažniausiai nurodomi pagrindiniai dalykai, tai yra paskiriamas vaiko teisėtas atstovas, nustatoma gyvenamoji vieta, įrašoma data, nuo kada įsigalioja globa (rūpyba). Laikinoji globa dažniausiai trunka apie 1 metus. Nuolatinė globa skiriama teismo nutartimi.
Globa nėra įvaikinimas: svarbu atskirti sąvokas
Reikia nepamiršti, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Globėjo atsakomybė: ne tik emocinė, bet ir teisinė
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Teismo sprendime dėl nuolatinės globos apibrėžiama tėvų valdžia (vaiko atžvilgiu), nustatomi vaiko globėjai, gyvenamoji vieta, skiriamas vaiko turto administratorius. Be to, teismo sprendime yra nustatomas terminuotas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas bei tėvų prievolė finansiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Teismo vaidmuo vaiko globos procese
Teismas atlieka svarbų vaidmenį vaiko globos procese, užtikrindamas vaiko teises ir interesus. Teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo šeimos (nuo abiejų tėvų arba nuo vieno iš tėvų, kuris rūpinasi vaiku), kai tai leidžia teisės aktai. Taip pat teismas sprendžia dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Teismus pasiekiančios bylos dėl globos yra išskirtinės tuo, kad visu procesu siekiama užtikrinti vaiko interesus.
Teismo sprendimų apskundimas
Galite skųsti teismo sprendimus dėl tėvų bendravimo teisių apribojimo ir sprendimus dėl vaiko perkėlimo į globos įstaigą aukštesnės instancijos teisme.
Vaiko nuomonės svarba teismo procese
Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje.
Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Teismų praktika: vaiko išklausymo svarba
Birželio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūros teisėtumo bei vaiko teisės būti išklausytam teisme žodinio proceso tvarka sprendžiant nurodytą klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo teismo pareigą, sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaikus į laikinąją globą, išklausyti vaikų nuomonę, surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino tėvų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nepilnamečius vaikus, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo išsklaidyti abejones dėl vaikų nuomonės ir užtikrinti, kad vaikai tiesiogiai ar per atstovą būtų apklausiami žodiniame teismo posėdyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikų laikinoji globa jau tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, todėl bylos grąžinimas iš naujo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl proceso teisės normų pažeidimo, neišklausant vaikų žodinio proceso tvarka, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, nepagrįstai užtęstų vaikų laikinosios globos trukmę, be kita ko, neatitiktų geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, šiuo metu esant nustatytai laikinajai vaikų globai, tikslinga ne grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo, sudarant sąlygas išklausyti vaikų nuomonę, o Tarnybai operatyviai reaguoti ir spręsti klausimą dėl galimybės vaikus grąžinti šeimai, įvertinant galimai pasikeitusią šeimos padėtį ir aplinkybes, arba spręsti klausimą dėl nuolatinės globos nustatymo poreikio.
Vaikų dalybos skyrybų atveju
Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku po skyrybų
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Iššūkiai globos procese: finansai ir duomenų apsauga
Labai skaudu pripažinti, kad kartais ir finansiniai dalykai lemia vaikų likimus. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti vieną su globojimu susijusią bylą: „Šeimoje buvo keli vaikai, kuriuos jau kurį laiką augino močiutė, o mama tiesiog kasdien juos lankydavo. Visiems ši situacija buvo tinkama. Senelė gaudavo pinigų vaikų išlaikymui, vaikai - nejautė atotrūkio nuo mamos, nes kasdien ją matydavo. Teisme buvo pradėta byla dėl nuolatinės vaikų globėjos - močiutės - skyrimo.“
Aktuali išlieka ir globėjų asmens duomenų apsauga - ne visada globėjai sutinka, kad tėvai, kuriems apribota tėvų valdžia, žinotų jų duomenis, adresą. Deja, įstatymas nenumato galimybės apsaugoti globėjo asmens duomenų.
Reikalavimai ir apribojimai galimiems globėjams
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnis (su pakeitimais, įsigaliojusiais 2022 m. liepos 1 d., pagal 2021 m. gruodžio 23 d. įstatymą Nr. XIV-888) nustato asmenų, negalinčių būti globėjais, kriterijus, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Globėju negali būti asmuo, kuris yra teistas už tam tikrus sunkius nusikaltimus. Šios nuostatos yra ypač griežtos ir apima platų nusikaltimų spektrą, nepriklausomai nuo to, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Globėju negali būti asmuo:
- Teistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.
- Kurio sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo neatitinka šio straipsnio 2, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytų reikalavimų.
- Kurio kiti kartu gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys neatitinka šio straipsnio 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytų reikalavimų.
INFOLEX PASTABA: 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-888 (TAR, 2022, Nr. 2022-00070) nustatyta, kad iki įstatymu Nr. XIV-888 pakeisto 3.269 str. įsigaliojimo (2022 07 01) pradėtos vaiko globos (rūpybos) organizavimo procedūros baigiamos pagal iki įstatymu Nr. XIV-888 pakeisto 3.269 str.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
