Sloga trečiajame nėštumo trimestre: priežastys, gydymas ir bendros rekomendacijos
Nėštumas - tai ypatingas laikas moters gyvenime, kuomet jos organizme vyksta daugybė pokyčių. Trečiasis nėštumo trimestras, nors ir kupinas laukimo džiaugsmo, dažnai atneša ir įvairių fizinių iššūkių. Vienas iš jų - sloga ir užgulusi nosis. Ši būsena yra tokia dažna, kad ją populiaru vadinti nėštumo sloga.
Sloga ir nosies užgulimas nėštumo metu yra tai taip dažnai pasitaikanti būsena. Nėštumo sloga gali atsirasti jau antrąjį nėštumo mėnesį ir tęstis iki pat nėštumo pabaigos. Ji pasireiškia apytiksliai kas trečiai nėščiajai.
Nėštumo slogos priežastys
Nėščiųjų sloga atsiranda dėl hormonų poveikio: gleivinės (taip pat ir nosies) pradeda gaminti daugiau išskyrų. Dauguma nėščiųjų skundžiasi sunkesniu kvėpavimu pro nosį, kraujavimu iš nosies, o kartais ir visišku negalėjimu kvėpuoti pro nosį. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris, kraujagyslių plėtimasis ir padidėjęs pralaidumas. Dėl šių pokyčių burksta nosies, nosiaryklės ir gerklės gleivinės, jos tampa pažeidžiamos. Jei jums pasireiškė nėščiųjų sloga, neturėtų būti jokių kitų simptomų, o išskyros turėtų būti skaidrios (be pūlių).
Peršalimas nėštumo metu
Sloga (rinitas) - tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas rino virusų. Slogai būdingos išskyros iš nosies ir užburkimas, dėl ko tampa sunkiau kvėpuoti, nosies niežėjimas bei čiaudulys.
Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių. Šiuo laikotarpiu būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui. Tiek nėščias moteris, tiek ne nėščias moteris puola tie patys peršalimo virusai, bet problema ta, kad nėščių moterų imuninė sistema reaguoja kitaip. Ji nėra nusilpusi, greičiau - moduliuota: vieni mechanizmai veikia silpniau, kad neatmestų vaisiaus, kiti - daug audringiau, kad apsaugotų tiek moterį, tiek vaisių. Įvairūs virusai grėsmingiau pasireiškia nėščios moters organizme ir gali sukelti daugiau komplikacijų tiek moteriai, tiek pačiam nėštumui.
Svarbu pažymėti, kad paprastas peršalimas didelių problemų dažniausiai nesukelia ir savaime praeina per septynias-dešimt dienų. Vaistų vartojimas ligos nesutrumpina, tačiau kartais gali palengvinti kai kuriuos simptomus. Peršalimo simptomai, tokie kaip užgulusi nosis, kosulys ir karščiavimas, gali būti nemalonūs būsimai mamai, bet paprastai nesukelia rimtų komplikacijų.
Alerginė sloga
Užsitęsusi sloga gali būti ir alerginės kilmės. Tuomet išskyros iš nosies yra skaidrios ir vandeningos, kartu vargina čiaudulys, ašarojimas, nosies niežėjimas, būdingas sezoninis paūmėjimas. Dažniausiai alerginė sloga būna susijusi su tam tikrų augalų žydėjimu, tačiau ją gali sukelti ir namų dulkių erkutės, cheminės medžiagos ar maisto produktai. Todėl įtariant kad užsitęsusi sloga gali būti alerginės kilmės rekomenduojama atlikti laboratorinius alergenų tyrimus, norint nustatyti įsijautrinimą konkretiems alergenams. Vengimas kontakto su alergenu ir prieš alerginiai medikamentai yra svarbiausios alerginės slogos gydymo priemonės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į slogą reikia žiūrėti kaip į rimtą ligą, nes negydant ar gydant aplaidžiai gresia pavojingos komplikacijos. Sloga turėtų praeiti maždaug per 1 savaitę laiko. Užsitęsus 10 dienų ar ilgiau, jau yra pirmas požymis, kad prasideda komplikacijos.
Kreiptis į gydytoją būtina jeigu:
- Sloga užsitęsė ilgiau nei 10 dienų.
- Karščiuojama.
- Atsirado gelsvos - žalsvos spalvos išskyros iš nosies. Tai jau yra signalas, kad paprasta sloga komplikavosi bakterine infekcija, kuriai gydyti būtini antibiotikai.
- Karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti.
- Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C.
- Stiprėja galvos skausmai, laikosi aukšta kūno temperatūra, kurios nenumuša vaistai.
- Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu (net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga).
- Įtariate, kad sergate gripu.
Dažniausia komplikacija yra ūminis rinosinusitas - nosies ir prienosinių sinusų gleivinės uždegimas. Išsivysčius sinusitui išskyros iš nosies tampa pūlingos - gelsvos ar žalsvos spalvos. Kartu pasireiškia spaudimas ar skausmas veido srityje, uoslės susilpnėjimas, galimas karščiavimas. Sergantiems sinusitu gali pasireikšti įvairios komplikacijos, kurios nėra dažnos, tačiau labai sunkios. Infekcija iš sinusų gali patekti į akiduobę ar kaukolės ertmę.
Gripas nėštumo metu
Gripas skiriasi nuo paprasto peršalimo staigesne pradžia, dažnai būna su aukšta temperatūra, būklė būna daug blogesnė, vargina kaulų laužymas, raumenų skausmai. Nėščios moters reakcija į gripo virusą yra daug audringesnė, todėl neretai nėščiosioms gripo virusas komplikuojasi ir atsiranda plaučių uždegimas, dažnai reikia gydymo ligoninėje ar net reanimacijos skyriuje.
Tai pakankamai grėsminga infekcija, todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vakcinaciją tiek planuojančioms pastoti, tiek jau pastojusioms bet kuriame nėštumo trimestre prieš gripo sezoną. Tokiu būdu ir naujagimis iki 6 mėnesių gaus apsaugą nuo gripo. Kad skiepai nėštumo metu sukeltų kokias nors komplikacijas mokslinių įrodymų nėra, tačiau pats gripas sukelia didžiulę grėsmę tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Gripo vakcinoje gyvo viruso nėra, suleidžiami viruso antigenai ir taip organizmas paruošiamas kovai su tikruoju virusu jeigu iškiltų toks pavojus juo užsikrėtus.
Saugus slogos gydymas ir naminės priemonės
Idealiausia būtų, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, neitų į darbą, pagulėtų lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas, vartotų daugiau skysčių: šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio.
Štai keletas rekomendacijų:
- Drėkinkite orą. Kvėpuoti lengviau, jei oro drėgmė yra didelė. Pasijunkit eukaliptą į orą kambaryje. Tikrai pramuš.
- Darykite garų vonias. Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas. Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais.
- Skalaukite nosį jūros vandeniu. Patogiausia būtų naudoti vaistinėse parduodamą purškiamą jūros vandenį (rinkitės tokį, kuris purškia švelnią dulksną).
- Gerkite daug skysčių. Tinka vanduo, arbatos, sultys.
- Šiltas dušas. Taip pat gali padėti ir karštas dušas.
Vaistus nuo slogos vertėtų svarstyti tik tuo atveju, jei jaučiatės labai blogai ir negalite ramiai miegoti. Pasitarkite su gydytoju, kokius vaistus ir kokiomis dozėmis būtų saugu vartoti nėštumo metu.
Vaistų vartojimas
Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti. Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.
Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų mušti, saugiausia su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą. Vienoje tabletėje dažniausiai yra 500 mg vaisto, tad nerekomenduojama suvartoti daugiau 4 tablečių per parą. Žinoma, maksimalių dozių reikėtų vengti nėštumo metu. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos, gerklės skausmo. Dėl visų kitų preparatų vartojimo reiktų pasitarti su vaistininku arba gydytoju.
Santariškių LOR vaiku gydytojas sakė, kad jokiais būdais negalima vartoti Olynth ir Vibracilio visai, nes jie sukelia apsigimimus. Realiai lieka tik Quixxas ir nasonexas. Slogai užsitęsus ilgiau nei savaitę laiko, reikia kreiptis į gydytoją, o ne bandyti palengvinti kvėpavimą naudojant įvairius lašus nosiai, nes pastaruosius vartojant ilgesnį laiką prasideda priešingas efektas - nosies gleivinės kraujagyslės išsiplečia, gleivinė paburksta ir gali išsivystyti lėtinė sloga.
Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka. Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.
Nėštumo metu kai kurių rūšių antibiotikų vartojimas gali kelti riziką vaisiui. Todėl yra itin svarbu, kad gydytojas, į kurį kreipėtės, žinotų apie jūsų nėštumą.
Žolelių arbatos ir kiti gėrimai
Nėštumo metu arbata gali palengvinti peršalimo simptomus. Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus. Vaistinių žolelių arbatų vartojimas nėštumo metu yra pakankamai saugus, tol kol jos vartojamos saikingai.
Kiek teko domėtis, rimtų mokslinių įrodymų nėra nei apie jų gydomąjį poveikį, nei apie neigiamas reakcijas nėštumo metu. Vien tai, kad vaistinės žolelės yra natūralios, nereiškia, kad jų galime vartoti kiek norime. Užrašas ant pakuotės „natūralu“ nereiškia, kad „saugu“. Aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių ir kai kurios kitos arbatos yra mažiau rekomenduojamos, nes gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą. Dar kartą noriu pabrėžti, kad saikingai vartojant, visos arbatos yra gerai ir padeda organizmą papildyti šiltais skysčiais, vitaminais ir kitomis maistinėmis medžiagomis. 2-3 puodeliai ne stiprios arbatos per dieną yra optimalus kiekis.
Kai kurių arbatų sudėtyje gali būti medžiagų, turinčių neigiamą poveikį nėštumui. Be to, svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino, pavyzdžiui, juodos ir žalios arbatų. Per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir vaikeliui. Žalioji arba juodoji arbata taip pat yra tinkamos, bet jose yra kofeino, tad nereikėtų išgerti daugiau kaip dviejų puodelių per dieną. Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus.
Trečiojo trimestro iššūkiai, apsunkinantys slogą
Trečiasis trimestras daugumai besilaukiančių, ypač pirmą kartą tapsiančiomis mamomis, yra sunkiausias. Tampa sunku įsitaisyti lovoje, nes pilvas jau gana didelis. Dažnai tenka bėgioti į tualetą ne tik dieną, bet ir naktį, nes padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę. Miegas tampa retas malonumas. Šalia slogos gali pasireikšti ir kiti nemalonūs pojūčiai, kurie tik apsunkina bendrą būklę.
Miego sutrikimai
Miegas tampa retas malonumas. Nėštumo pabaigoje naktimis pabunda net 97,3 proc. moterų. Pabusti nėščioji gali dėl nepatogios padėties, aktyvių ir skausmingų vaisiaus judesių, dėl karščio, tvankumos.Miego sutrikimai gali slėpti depresiją, todėl nuolat jaučiant beviltiškumą, kankinant blogai nuotaikai, praradus susidomėjimą supančia aplinka, patariama kreiptis į psichologą. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti migdomųjų, todėl labai varginant miego sutrikimams derėtų pasikonsultuoti su psichiatru.
Kad būtų lengviau kvėpuoti, reikia stengtis sėdėti tiesiai, rasti tinkamą miegojimo pozą. Prieš miegą išsivėdinkite kambarį. Miegant reikėtų vilkėti orui laidžius, neaptemptus, natūralaus pluošto miego drabužius. Relaksacijos technikos: joga (ypač jeigu moteris užsiėmė ja iki nėštumo), meditacija, masažas ir gilus kvėpavimas gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti miego kokybę.
Neramių kojų sindromas
Neramių kojų sindromas - tai sutrikimas, kai jaučiami nemalonūs galūnių pojūčiai, pasireiškiantys ramybės būsenoje vakarais ir naktimis. Pojūčiai sumažėja judinant kojas. Pasireiškimo dažnis: 1 iš 5 nėščiųjų. Dažniausiai šis sindromas siejamas su geležies ir folatų stoka, tačiau tinkamas gydymas palengvina simptomus. Labai svarbu judėti, tinkamai maitintis, vengti alkoholio, kofeino, kai kurių vaistų (vartojant tam tikrus vaistus, reikia konsultuotis su gydytoju). Laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo.
Kojų mėšlungis
Kojų mėšlungis - tai dažna nėščiųjų problema antrajame ir trečiajame trimestre. Kadangi raumenų spazmai yra skausmingi, galite nuo jų pabusti naktį. Mėšlungis susijęs su kraujyje susidariusiu fosforo pertekliumi ir kalcio stoka. Įtakos turi ir tai, kad trečiąjį nėštumo trimestrą formuojasi vaisiaus kaulai, todėl vaisius pasiima mamos organizmo atsargas. Kai nėščioji vartoja nepakankamai kalcio, gali imti kankinti naktį pasireiškiantis raumenų mėšlungis. Be to, mėšlungis gali kankinti ir dėl papildomo kūno svorio, tenkančio kojoms, taip pat vaisius gali prispausti nervus, einančius į kojas. Mėšlungiui sutraukus blauzdos raumenį, reikia patraukti į save kojos pirštus, ramiai ir giliai kvėpuoti. Galima pamėginti daryti raumenų masažą, pabaksnoti blauzdą aštriu daiktu arba pažnaibyti. Praėjus spazmui pakelti kojas į viršų ir pagulėti.
Nugaros skausmas
Nugaros skausmas ir diskomfortas apatinėje juosmens dalyje yra dažnas reiškinys. Diskomfortas šioje srityje gali būti susijęs su pokyčiais dubens srityje, ypač kryžmens sąnariuose. Skausmas gali plisti į sėdmenis ir užpakalinį šlaunų paviršių. Nėštumo metu nugaros skausmu skundžiasi 50-80 proc. moterų. Trečdaliui iš jų skausmas suintensyvėja naktį. Pilvo raumenys tempiasi, kad išlaikytų besiplečiančią gimdą, o kai jie tempiasi, prarandamas gebėjimas išlaikyti kūno padėtį, tai apkrauna apatinę stuburo dalį didžiąja dalimi liemens svorio. Dėl padidėjusio hormono relaksino kiekio minkštėja, tampa paslankesni dubens struktūros apatiniai slanksteliai, o diskomfortas gali pasireikšti visoje nugaros srityje. Kamuojant nugaros skausmui rekomenduojama dieną nešioti palaikomąjį diržą. Taip pat galima fizioterapija, masažai, joga, relaksacija.
Knarkimas ir dusimas
Dažnai nėščiosios skundžiasi sloga, kuri atsiranda dėl fiziologinių organizmo persitvarkymų nėštumo metu (suaktyvėjusi kraujotaka + padidėjusi estrogenų koncentracija → paburkusi nosies gleivinė → užblokuoti kvėpavimo takai). Padidėjusi gimda pakelia diafragmą, o dėl to gali imti kankinti knarkimas. Dėl didelio svorio prieaugio nėštumo metu sustorėja kaklo ir ryklės audiniai, todėl gali būti sunku kvėpuoti miegant. Knarkiant gali padidėti kraujospūdis, todėl esant dar ir galvos skausmui bei kojų patinimui reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Kvėpavimo apnėja (sustojusio kvėpavimo tarpsniai) gali atsirasti esant stipriai užblokuotiems kvėpavimo takams. Moteris dažniausiai ryte neprisimena apnėjų, bet dieną jaučiasi pavargusi. Apnėjų metu į organizmą patenka mažiau deguonies, tai gali būti kenksminga nėščiai moteriai ir vaisiui.
Rėmuo
Auganti gimda mechaniškai spaudžia skrandį ir pakeičia apatinio sfinkterio (raumeninio rauko) vietą. Vaisiui augant rėmuo aštrėja, atsirūgimai dažnėja ir kiek palengvėja nėštumo pabaigoje, vaisiui nusileidus į mažąjį dubenį. Naktį turinys gali patekti į viršutinius kvėpavimo takus bei bronchus, tai gali sukelti bronchų spazmus, aspiracines pneumonijas, naktinį kosulį, rytinį balso užkimimą. Patariama miegoti pakėlus galvūgalį apie 15-20 cm, valgyti lėtai, nedidelėmis porcijomis, vengti gazuotų gėrimų, šokolado, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą, po valgio nedirbti ir nesilankstyti, negulti 1-2 val. po valgio, o geriau pasivaikščioti. Taip pat galima išgerti imbiero, ramunėlių, rozmarino ar melisų arbatos.
Prevencijos priemonės
Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti. Štai keletas patarimų:
- Pakankamai ilsėkitės.
- Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą.
- Laikykitės subalansuotos mitybos.
- Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai.
- Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
- Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo. Būtina plauti rankas grįžus iš poliklinikos.
- Gerkite daug skysčių. Tinka vanduo, arbatos, sultys.
- Stiprinkite imunitetą - daržovės, vaisiai, pakankamas skysčių kiekis, vitaminas C. Šios priemonės sumažina riziką peršalti ir susirgti.
Nėščios moterys kas mėnesį turi vizitą pas gydytoją. Kartais mažiau sergančiųjų yra anksti ryte, tai jei įmanoma, planuokite vizitą pirmoje dienos pusėje. Veido kaukė padeda, jei ją dėvi sergantis žmogus, kad neužkrėstų kitų, bet gali dėvėti iš nėščioji - blogiau nebus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
