Debesys ir lietus: nuostabus kelias nuo žemės iki dangaus
Žemė - tai dinamiška planeta, kurioje nuolat vyksta pokyčiai. Po mūsų kojomis juda žemynai, virš galvos formuojasi debesys, o aplink mus cirkuliuoja oras. Pažvelgus, kokie įvairūs gali būti šie vilnijantys atmosferos vandens dariniai, lengva pamiršti, kad jie būtent tai ir yra - atmosferos vanduo.
Kaip gimsta debesys?
Debesys - vandens garų kondensacijos produktas. Jie susidaro, kai vandens garų prisotintas šiltas oras kyla aukštyn ir ten atvėsta iki rasos taško temperatūros. Ore esantys vandens garai kondensuojasi į vandens lašelius ir ledo kristalėlius. Debesų susidarymui reikalingi kondensacijos branduoliai - mažos ore sklandančios dalelytės, kurias gali sudaryti druskos kristalėliai, žiedadulkės arba dulkių dalelės. Prie tokių branduolių prikimba maži vandens lašeliai arba ledo kristalėliai ir pradeda formuoti debesis.
Debesų įvairovė
1803 m. anglų chemikas L. Hovardas pateikė debesų klasifikaciją, kurioje debesis suskirstė pagal aukštį ir pavidalą. Skiriami trys pagrindiniai debesų tipai:
- Plunksniniai (Cirrus) - viršutinio aukšto ploni, balti debesys.
- Kamuoliniai (Cumulus) - atrodo tarsi vatos kalnai, didžiuliai kamuoliai.
- Sluoksniniai (Stratus) - žemi vienalyčiai debesys, kurie dengia visą dangų.
Šie debesys yra neįtikėtini. Galima pamanyti, kad debesys sveria ne daugiau nei gabalėlis vatos, bet iš tiesų jie yra sunkesni nei atrodo. Vidutinio dydžio kamuolinis debesis gali sverti daugiau nei 450 tūkst. kilogramų, o perkūnijos debesis gali būti prikaupęs milijardus kilogramų vandens.
Kaip atsiranda lietus
Lietus - gamtos dovana
Lietus ir sniegas susigeria į žemę. Vanduo juda tarp dirvožemio ir uolienų, taip palaikydamas gyvybę. Kai oras sausas, viename jo kubiniame centimetre susikaupia daugybė kondensacijos branduolių. Lietaus vanduo įsigeria į žemę ir iš dirvožemio sugeria anglies dioksidą, o uolienos ir dirvožemis lėtai irsta lietaus ir upių veikiami.
| Reiškinys | Paaiškinimas |
|---|---|
| Rūkas | Paprasčiausias sluoksninis debesis, susiformuojantis paviršiuje. |
| Virga | Nepasiekiančių žemės paviršiaus kritulių juostos. |
| Halas | Šviesos išsisklaidymas per ledo kristalus plunksniniuose debesyse. |
Kartais debesys atneša ne tik lietų, bet ir audras. Žaibas yra milžiniška kibirkštis, kuri labai greitai įkaitina orą. Žaibo smūgis sukuria staigų karšto oro kanalą. Nors stiprios audros gali paveikti miestus ir gamtą, debesų grožis ir jų atliekamas darbas drėkinant žemę išlieka vienu svarbiausių gamtos procesų mūsų planetoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
