Tolerancijos ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, kurti santykius su aplinkiniais, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas kritinėse situacijose.

Mažiausiųjų šeimos narių tolerancijos ugdymas tampa vis aktualesnis: juk vaikai vis dažniau susiduria su skirtingų kultūrų, rasių, religijų atstovais. Tolerantiškumas - ženklas, kad žmogus atviras naujoms gyvenimo pasiūlytoms galimybėms. Vis dėlto ne visi tėvai mano, kad tai yra svarbu. Padėtis dar liūdnesnė, jeigu šeima beveik nebendrauja su kitataučiais, kitų religijų atstovais ir pan., o juk vaikams tenka įsilieti į labai nevienalytę bendruomenę - visai ne tokią, kokią atsimena jų tėvai. Ko reikia, kad vaikas augtų tolerantiškas?

Tolerancija - tai pakantumas kitiems, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei mes. Tolerancija moko mus būti pakančius ir gebančius suprasti kitą ir kitokį, išmokti žvelgti į pasaulį smalsiai, be išankstinio nusistatymo ir ribotumo. Kuo anksčiau vaikai supras ir žinos tolerancijos žodžio reikšmę, tuo daugiau tolerancijos bus mūsų visuomenėje.

Tolerancija - tai pakantumo, supratingumo, pagarbos, meilės, gerumo, mandagumo ir draugiškumo sinonimas. Tai taip pat gebėjimas gerbti ir priimti asmenis, kurie yra kitokie. Vaikai stengiasi suprasti, jog mus supantys žmonės yra skirtingi − išvaizda, požiūriu, tikėjimu, tradicijomis, tačiau mes turime gebėti pripažinti šiuos skirtumus.

Ne visi elgesio modeliai turi būti toleruojami. Tolerancija - tai gebėjimas priimti kitus tokius, kokie jie yra, o ne blogo jų elgesio priėmimas. Tolerancijos ugdymas - menas. Jo reikia mokytis patiems ir mokyti savo vaikus.

Tolerancijos ugdymas šeimoje ir ugdymo įstaigose

Tolerancijos ir pagarbos ugdymas prasideda šeimoje. Šalia tinkamo elgesio pavyzdžio, šilto ir palaikančio bendravimo šeimoje yra svarbu ugdyti vaiko empatiją ir toleranciją. Tėvai gali ugdyti vaikų toleranciją kalbėdami, jog išskirtinės savybės, žmogaus ypatumai turi būti priimami ir gerbiami. Suteikti vaikui galimybę žaisti su vaikais, kurie nuo jo skiriasi, taip pat, reikia atminti, kad vaikai nuolat girdi suaugusius, susimąstyti, kaip kalbama apie tuos, kurie yra kitokie.

Tėvams reikia stengtis kruopščiai atrinkti knygas, filmus, animacinius filmukus, kuriuos žiūri vaikai. Be to, mokyti vaikus gerbti save. Vaikai, kurie negerbia savęs, negerbia ir kitų. Tie, kurie gerai žino savo vertę ir turi stiprų savigarbos jausmą, paprastai linkę taip pat gerbti ir vertinti aplinkinius. Padėkite vaikui pajusti, kad jis svarbus, gerbiamas ir vertinamas.

Suprantama, kad stebint ir vertinant aplinkinių skirtumus, nereikia pamiršti ir savo kultūros, savo paveldo. Jūsų šeima gali turėti savo tradicijas, kuriomis galima didžiuotis.

Akivaizdu, kad ugdymo įstaigos įtaka vaiko vystymuisi yra didelė. Vaikui įtaką daro ugdomoji aplinka, ugdymo turinys, bet labiausiai vaiko ugdymąsi lemia sąveika su ugdymo įstaigos bendruomene ir pedagogu. Santykiai su aplinkiniais yra visiškai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis ir tie, kurie savo kasdieniame gyvenime rodo pagarbą ir toleranciją, jau moko to paties ir savo atžalas.

Tolerancijos ir pagarbos ugdymas yra siejamas ne tik su šeimoje vykstančiais procesais, svarbus yra ir ugdymo įstaigų vaidmuo, nes darželyje ar mokykloje ugdytiniai ne tik įgyja akademinių žinių, bet ten yra formuojama ir jų vertybių sistema. Pedagogas yra pavyzdys, iš kurio vaikai perima patyrimą, todėl jo vertybės ir nuostatos yra labai svarbios. Svarbu, kad pedagogai būtų jautrūs skirtumams ir įvairovei, galėtų padėti ugdytiniams įveikti išankstines nuostatas bei stereotipinį mąstymą kitokių asmenų atžvilgiu. Ugdymo įstaigose nereiktų slėpti kultūrinių ir socialinių grupių skirtumų, bet kaip tik padėti atskleisti egzistuojančią socialinę ir kultūrinę įvairovę.

Veiklos pavyzdžiai ugdymo įstaigose

Kuriant palankias sąlygas vaikų socialiniams įgūdžiams įgyti mūsų įstaigos psichologė Karolina Baranova ir socialinė pedagogė Agnė Valkauskienė veda vaikams užsiėmimus, kuriuose ugdytiniai susipažįsta su taisyklėmis, kurios svarbios norint kiekvienam grupės nariui gerai jaustis grupėje, sutarti vieniems su kitais. Užsiėmimų metu vaikai kuria pagarbaus elgesio taisyklių knygą („Draugystės knyga“)bei įtraukiami į diskusiją, kodėl svarbu laikytis taisyklių ir kas nutinka, kai jų nesilaikoma, aptari, kodėl svarbu žinoti savo ir kitų vardą, kaip kantriai išlaukti savo eilės. Švietimo pagalbos specialistės parenka socialinių įgūdžių užsiėmimams temas, atsižvelgiant į kiekvienos grupės mikroklimatą, esamą problematiką. Stebint, kad ikimokykliniame amžiuje tarp vaikų kyla įvairios konfliktinės situacijos, specialistės su ugdytiniais aptaria temą „Kas yra draugiškas elgesys?“.

Mūsų įstaigoje visą savaitę mokytojos kartu su vaikais aiškinosi kas yra tolerancija, išklausė vaikų nuomonę ir mintis apie šio žodžio prasmę. Kartu su vaikais aptarė, kas yra pagarba, supratimas, pagalba, draugystė, svarstė, dalijosi tolerancijos/netolerancijos atvejų pavyzdžiai, o vėliau visi kartu gamino Tolerancijos namą - šių metų ženklą, kurio pagalba suprastume, jog žmonės gyvena visuomenėje, kaip daugiabutyje name, kuriame kaimynai skirtingi, bet tai netrukdo žmonėms bendrauti, gyventi kaimynystėje.

Lapkričio 12 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdytiniams buvo vesti užsiėmimai apie toleranciją. Jų metu vaikai susipažino su tolerancijos sąvoka, sužinojo kuo kiekvienas esame ypatingas bei skirtingas, kaip svarbu besąlygiškai priimti vienam kitą. Žiūrėjo ir aptarė edukacinį filmuką apie tolerantišką elgesį bei dekoravo šių metų Tolerancijos dienos simbolį - vėjo malūnėlį bei plakatą.

Lapkričio 16 d. pasaulyje yra minima Tarptautinė tolerancijos diena. Šių metų tolerancijos dienos simbolis ŽIBINTAS. Minėdami šią dieną prisijungėme prie Pilietinės iniciatyvos „Tolerancijos žibintas“, prie respublikinio projekto ,,Tolerancijos šviesa” ir prie Vilniaus m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų parodos „Žibintas tai šviesa“. Mūsų darželio bendruomenė palaiko iniciatyvą ugdyti vaikuose tolerantiškumą. Norėdami nuo mažens išmokyti vaikus tolerancijos, kasdien puoselėjame tradicines vertybes: pareigą, pagarbą, ištikimybę, pakantumą, supratingumą, atjautą. Mokome kurti grožį darbeliuose, piešiniuose, aplinkoje, tarpusavio santykiuose. Vaikams suprantamais žodžiais pasakojame, kas tai yra. Tai, ko išmokysime vaikus šiandien, turės didžiulės įtakos rytdienos visuomenei. Su vaikais kalbėjomės apie aplinką, kurioje gyvename, diskutavome: ar vaikai pastebi patyčias, atkreipia dėmesį į žmonių tarpusavio santykius, tolerancijos/netolerancijos atvejus. Tolerancijos, netolerancijos temai panaudojome pasakas, kuriose slypi daug išminties bei yra tinkamos tolerancijos temai aptarti, žiūrėjome filmukus, mokėsi vaikai eilėraščių, žaidė įvairius žaidimus. Kiekviena grupė kūrė savo „Tolerancijos žibintą’’. Jo prasmė - skleisti šilumą, šviesą.

Lapkričio 16-oji yra minima daugelyje demokratinių valstybių nuo 1995 m., kai UNESCO šią dieną paskelbė Tarptautine tolerancijos diena. Tarptautinė istorinio teisingumo komisija kasmet, nuo 2003 metų, inicijuoja šios dienos minėjimą.

Šių metų Tolerancijos dienos simboliu pasirinktas namas įprasmina idėją, jog žmonės gyvena visuomenėje kaip daugiabutyje, kur kaimynai skirtingi, bet tai netrukdo žmonėms bendrauti, gyventi kaimynystėje, tačiau kartais žmonių skirtingumas sukelia kitiems pyktį. Todėl visuomenėje būtina ugdyti toleranciją.

Gimnazijos Tolerancijos centro iniciatyva visų klasių mokiniai per pamokas, skirtas Tolerancijos dienai, žiūrėjo vokiečių kino kūrėjo Depe Danquart trumpametražį filmą Schwarzfahrer, 1994 m. apdovanotą „Oskaru“, diskutavo apie netolerancijos apraiškas ir pavojingą vadovavimąsi išankstinėmis stereotipinėmis nuostatomis.

STEAM veiklos gali būti puiki priemonė ugdyti vaikų toleranciją ir supratimą apie įvairovę. Štai keionais, kaip tai galima įgyvendinti:

1. STEAM veikla „Pievos augalai“: Naudojantis planšetėmis ir specialia programėle Picture This, galima atpažinti įvairius augalus ir sužinoti jų pavadinimus lietuvių, anglų bei lotynų kalbomis. Taip pat skaitoma apie kiekvieną augalą: sužinoma, kokio aukščio, pločio ar ilgio jis gali užaugti, kada žydi, kur dažniausiai aptinkamas, ar yra kenksmingas žmonėms ar gyvūnams.
2. STEAM veikla „Eksperimentuoju ir džiaugiuosi“: Mažiausieji ugdytiniai leidžiasi į žaismingą kelionę po „ledynus“, bandydami „išlaisvinti“ lede įšalusius dinozaurus bei kitus gyvūnėlius. Vyresnieji stovyklautojai pasineria į muilo burbulų gamybą ir pirmąsias pažintis su eksperimentais laboratorijoje.
3. STEAM veikla „Voras“: Vaikai analizuoja, kokias ir kiek kūno dalių turi voras, kuo ir kaip minta. Vaikai sužino, kad vorai neturi ausų, girdi savo kūno plaukeliais, o austi tinklui šilkines gijas gaminasi savo pilvelyje. Iš duotų priemonių jiems reikia nuausti tinklą, kuriame gyventų voras.
4. STEAM veikla „Marginu marškinėlius“: „Gandriukų“ grupės vaikai dalyvavo smagioje kūrybinėje veikloje - piešė ant vienų marškinėlių! Visi kartu - kaip tikra komanda. Kiekvienas prisidėjo spalva, linija ar piešiniu, o galutinis rezultatas tapo bendras darbas, kuriuo didžiuojasi visi.
5. STEAM veikla „Bitės diena“: Vaikai sužino, kaip atrodo bitė, koks jos gyvenimo ciklas ir kuo ji svarbi gamtai. Vėliau visi ragauja medų, apibūdina jo skonį, kvapą ir spalvą - tai buvo įdomi ir smagi patirtis. Su Bee-Bot programavimo bitute bandoma atrasti kelią „rinkti nektarui“ - planuoja maršrutą ir mokosi programavimo pagrindų.
6. STEAM veikla „Svajonių namas mamytei iš gamtinės medžiagos“: Vaikai iš gamtinės medžiagos, apsitarę, pastato savo mamos svajonių namą, kurį komandos lyderiai vėliau visiems pristato. Papasakoja, ką statė, kodėl pasirinko tam tikras formas ir medžiagas, kaip džiugintų mamą.
7. STEAM veikla „Mažasis sodas“: Aptariamas augalo augimo ciklas, dalijamasi savo žiniomis ir patirtimi. Žaidžiamas žaidimas „Sėklytė auga“, vaikai kūnu imitavo augimo procesą - nuo miegančios sėklos iki žydinčio augalo. Praktinėje veikloje vaikai savarankiškai sėja Velykinės žolytės ir mėtos sėklas į vazonėlius, juos ženklina savo inicialais, stebi ir prižiūri keletą savaičių.
8. STEAM veikla „Tyrinėju ir atrandu“: Vaikai patys susirenka įvairias gamtines medžiagas - žoleles, šakeles, lapelius, žiedelius - ir, panaudodami šias medžiagas kaip teptukus, spalvina paveikslus.
9. STEAM veikla „Mūsų planeta“: Naudojant antrines žaliavas konstruojamas Žemės maketas. Lauke, renkama įvairi gamtinė medžiaga iš kurios pasigaminami teptukai.
10. STEAM projektas „Metodinė priemonė iš antrinių žaliavų“: Mokytojos su vaikais iš panaudotų kartono dėžių, plastikinių butelių, kamštelių, medžiagų atraižų ar senų žurnalų gamina lavinamuosius žaidimus, skaičiavimo korteles, spalvų pažinimo priemones, rūšiavimo užduotis ir sensorinius takelius.
11. STEAM veikla „Žaliasis kampelis”: Vaikai sodina svogūnėlius, žirnius ir pipirnes. Vaikai taip pat prisimena augalo dalis: daigą, stiebą, lapą ir šaknis, per kurias augalas „geria“ ir pasisavina reikalingas medžiagas iš dirvos.
12. STEAM veikla „Paukščiai - gamtos dalis“: Vaikai stebi paukščius lauke ir pro langą, piešia juos, lygina jų išvaizdą. Klausydamiesi paukščių balsų gamtoje ir per kompiuterį, bando atpažinti skirtingus garsus. Kadangi lauke buvo šalta, nusprendžiama pagaminti maisto paukščiams.
13. STEAM veikla „Kaip veikia lėktuvai ir oro balionai?“: Vaikai prisimena oro balioną ir dirižablį, o vienas vaikas net pastebi: „Taigi jie būna per Žalgirio varžybas!“ Naudojant žvakę, plastikinį buteliuką ir ugnį, išbandomas eksperimentas, kuris padėtų išsiaiškinti, kaip tai veikia.
14. STEAM veikla „Darželio gatvė“: Vaikai nubraižo žemėlapį, sužymi kiek ir kokių namų mūsų gatvėje stovi. Grupėje naudodami antrines žaliavas( laikraščius, kartonines dėžes, likučius nuo spalvoto popieriaus) vaikai gamina pastatus.
15. STEAM veikla „Geometrinės figūros“: Vaikai stebi ir ieško geometrinių figūrų savo aplinkoje - tiek gamtoje, tiek pastatuose, žaisluose, kasdieniuose daiktuose. Eksperimentuoja su ...

Lapkričio 28 d. užsiėmimų metu vaikai minėjo Draugystės dieną.

Lapkričio 11-15 d. Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ vyko Bendravimo ir emocinio saugumo savaitė „Kas yra tolerancija?“, skirta Tarptautinei tolerancijos dienai.

Lapkričio 28 dieną Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ buvo organizuojama metodinė diena „Projektinės veiklos įgyvendinimo galimybės ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme“.

Lapkričio 20 d. priešmokyklinėje grupėje ,,Pagrandukai”, lankėsi dailininkė, knygų iliustratorė Viktorija Ežiukas. Vaikams pravedė labai įdomią edukaciją ,,Susikurk komiksų knygelę”.

Lapkričio 20 d. „Svirpliukų” grupės vaikai su mokytoja J. Endriuškiene ir neformaliojo ugdymo mokytoja G.

Lapkričio 14 dieną Klaipėdos lopšelis-darželis „Žilvitis“ organizavo viktoriną su socialiniais partneriais „Sveikas maistas - sveikas vaikas“.

Spalio paskutinę savaitę moliūgų ir žibintų magija apšvietė „Žilvičio“ kiemą. Pagaminti žibintai džiugino ne tik mažuosius mūsų ugdytinius, bet ir jų tėvelius, mokytojus.

Spalio 30d. įstaiga dalyvavo respublikinėje akcijoje „Sportuojantis koridorius”, kurios tikslas - skatinti vaikų fizinį aktyvumą netradicinėje aplinkoje, koridoriuje.

Ruduo - turtingas ir gražus metų laikas. Jis gamtai dovanoja - nuostabias spalvas, kviečia džiaugtis rudens gėrybėmis ir paskutiniais šiltais saulės spinduliais.

tags: #tolerancijos #tema #ikimokykliniame #amziuje

• Gabijos Sruogiūtės karjera
• Kaip numegzti vaikišką megztinį: naudingi patarimai
• baseinas ir ugdymas darželyje „Delfinukas“
• Kaip gydyti vaikų akių problemas
• Stanislovo Stančiko mokslai