Garsų pasaulis ir emocijų įtaka nėštumo metu
Kokia yra nėščiosios emocijų įtaka vaisiui, svarsto psichologė Karolina Gurkienė. Su nėščia moterimi aplinkiniai stengiasi elgtis atsargiai: fiziškai, žinoma, jos nekliudyti ir neužgauti, psichologiškai - neįžeisti, nesupykdyti ir nepravirkdyti. Nėščioji dažniausiai atrodo tokia trapi emociškai, kad daugelis vengia su ja bet kokių konfliktų ir yra linkę nuolaidžiauti. Ir nors nėštumas - ne liga, vieniems kitus saugoti reikėtų visada. Prenataliniu laikotarpiu besivystantis vaisius yra ypač jautrus tiek išorės, tiek motinos vidaus aplinkos veiksniams, tarp kurių svarbią vietą užima garsai ir emocijos.
Emocijų įtaka vaisiui: streso pavojai
Dažniausiai gyvenime žmones supančios problemos iš esmės yra labai panašios: santuokos/santykių tvirtumo klausimas, finansinės bėdos, sveikatos sutrikimai ir panašiai. Skiriasi tik žmonių požiūriai į juos užklupusius sunkumus. Juk dėl pilno kiemo prikritusių rudeninių lapų galima dejuoti arba imtis grėblio ir išsivalyti kiemą. Nors turėti rūpesčių yra visiškai natūralu, turėti tą patį rūpestį ilgą laiką yra kenksminga ir nemalonu. Ilgalaikis stresas yra kenksmingas visiems žmonėms, o ypač nėščiosioms, nes šiuos negatyvius potyrius jos perduoda savo įsčiose besivystančiam mažyliui.
Nėštumo metu moterims dažnai būna padidėjęs jautrumas, būdingi dažni nuotaikų svyravimai, menki dirgikliai išprovokuoja stiprias emocines reakcijas, tačiau visa tai tik trumpalaikiai potyriai, kurie praeina be didesnių pasekmių. Vaisiui įtakos turi ilgalaikiai negatyvūs patyrimai, kurie tęsiasi 2 - 3 mėnesius ir ilgiau, dėl kurių motina nuolat pergyvena ir dėl to patiria daug streso.
Jeigu nėščioji patiria ilgalaikį stresą I-ojo trimestro metu, neigiamų emocijų įtaka vaisiaus vystymuisi yra tokia didelė, kad didžioji dalis tokių moterų patiria persileidimus. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad tik apie 15 procentų moterų, kurios patiria labai stiprius išgyvenimus ir itin aukšto lygio stresą, išnešioja ir pagimdo vaikus, likusioji dalis juos praranda.
Kai nėščioji patiria ilgalaikį stresą III-iojo trimestro metu, išauga didelė tikimybė patirti priešlaikinį gimdymą. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo pastebėta, kad gimusiems tokiems vaikiukams kraujospūdis buvo aukštesnis nei įprastai, jų dirglumas buvo didesnis, jie buvo mažesnio svorio, buvo pastebėtas net prastesnis atsparumas ligoms.
Priešingai, teigiamos motinos emocijos yra labai reikalingos įsčiose augančiam ir besivystančiam mažyliui. Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas. Kai motinos emocijos būna teigiamos, ji jaučiasi pakiliai ir komfortabiliai - visa tai persiduoda kūdikiui, todėl jam dar įsčiose formuojasi pozityvioji patirtis, kurią jis atsineša gimdamas į pasaulį.
Kaip valdyti stresą nėštumo metu?
Nėštumo metu stenkitės galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį. Vienus sunkumus keičia kiti, sudėtingos situacijos galiausiai vienaip ar kitaip išsisprendžia, o vaikas - visam gyvenimui, ir jis jausis saugus tiek, kiek jį saugosite. Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti - nejudinkite. Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje. Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui - išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą. Ilgalaikis stresas kenkia jums, kenkia jūsų vaisiui ir kenkia jūsų racionaliam mąstymui.
Mokėkite ilsėtis ne tik nėštumo laikotarpiu, tačiau ir nuolat gyvenime. Esant greitam kasdieniniam tempui, savo dienotvarkę planuokite iš anksto. Jeigu dažnai būnate prastos nuotaikos - susiplanuokite savo dieną. Nusistatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi intervalą, negyvenkite gyvenimo „maždaug taip”. Atsikelkite tam tikru laiku ir užsiimkite jums mėgstama veikla (mankšta, knygos skaitymas, mezgimas) - persimiegoti taip pat nereikia. Dienos metu turėkite laisvas minutėles, kurių metu neturėkite rankose telefono, kompiuterio ar kito dėmesį blaškančio įrenginio - ramiai išgerkite kavos ar pavalgykite, pasidarykite tai, ką planavote. Norėdami visur suspėti, žmonės ima panikuoti ir vienu metu daryti kelis darbus, tačiau, kaip patirtis rodo, tokiais atvejais dažniausiai nei vienas darbas nebūna padarytas iki galo gerai, o patiriamo streso lygis kaipmat išauga.
Streso valdymas nėštumo metu
Garsų pasaulis įsčiose: ką girdi kūdikis?
Vaisiaus klausos organų vystymasis prasideda ankstyvosiose nėštumo stadijose. Moksliniai tyrimai rodo, kad jau tam tikro savaičių vaisius reaguoja į stimulus. Vaisiaus smegenų ląstelių augimas yra ryškus, o judesiai įsčiose, tokie kaip pasisukimai, rodo reakciją į aplinką. Pavyzdžiui, išgirdus stiprų garsą, širdies ritmas staiga pagreitėja. Ausies sraigė, esminė klausos dalis, formuojasi ir bręsta per visą nėštumo laikotarpį, leidžianti vaisiui puikiausiai apdoroti garso svyravimus.
Tačiau įsčiose nėra visiška tyla - ten yra gana triukšminga aplinka. Išorinius garsus prislopina gimdos sienelės, vaisiaus vandenys ir paties motinos kūno garsai, tokie kaip virškinimas. Tačiau ryškiausias ir nustelbiantis bet kokį kitą garsą yra nepaliaujamas motinos širdies plakimas. Naujagimiams motinos širdies plakimas išlieka labai svarbus. Studijos rodo, kad mažylis nurimdavo, kai naujagimiams ant krūtinės buvo atkuriamas motinos širdies plakimas. Šis garsas, išgirstas dar įsčiose, ramina kūdikį ir gimus į pasaulį.
Vaisiaus smegenys yra pajėgios ne tik girdėti, bet ir net mokytis dar būdamas įsčiose. Kūdikio reakcijos į garsus skiriasi: stiprus garsas priverčia juos judėti, o, pavyzdžiui, lėtos muzikos pokyčiai gali nuraminti. Mokslininkas P. pastebėjo, kad kai besilaukiančios motinos girdėjo muilo operos melodiją, kūdikių judesiai ir elgsena darėsi ramesnė. Panašius tyrimus atliko D. J. Shetler (1989), tyrinėdamas vaisiaus reakciją į muzikos ritmą. Kitas mokslininkas, V., pastebėjo, kad vaisius išsigąsdavo, išgirdęs timpanus orkestro koncerto metu. M. Bramso muzika, kaip ir kiti švelnūs garsai, gali teigiamai veikti vaisių. Ontario filharmonijos orkestro dirigentas B. pasidalino istorija apie violončelininkę, kuri, būdama nėščia, atliko vieną naują, jai nežinomą kūrinį, ir vaikelio reakcija buvo akivaizdi. Tai tik patvirtina, kad vaisius įsčiose yra aktyvus klausytojas, reaguojantis į garsus ir virpesius.
Išoriniai garsai ir nėščiųjų jautrumas
Nėštumo metu dažnai paūmėja visi pojūčiai, taip instinktyviai siekiama apsaugoti naują gyvybę nuo pašalinių trikdžių. Daugeliui moterų nėštumo metu nemaloni tampa net televizoriaus ar telefono melodija, o stiprus garsas visiškai nepakenčiamas. Nors kai kurios moterys teigia, kad nėštumo metu eidavo į koncertus ar stovėdavo prie garsiakalbių, daugelis jaučia diskomfortą. Pavyzdžiui, troleibuse pypsint durims girdimas nemalonus garsas gali sukelti nerimą.
Kyla klausimas, kokio stiprumo garsą vaikas girdi pilve ir ar jam kenkia stiprūs ar erzinantys garsai. Vaikučiai pilve tikrai negali girdėti nuo pirmų savaičių, o gerokai vėliau. Svarbu atsiminti, kad garsai prislopinami motinos kūno. Tačiau, jei trigdo garsai, tai geriau jų ir vengti - čia mamos jaučia geriau. Nereikia pergyventi dėl kiekvieno "sudučio", tačiau nerimas dėl stiprių garsų, tokių kaip fejerverkai, yra natūralus. Svarbiausia - klausyti savo kūno ir vengti to, kas sukelia diskomfortą.
Keisti garsai iš pilvo: spragsėjimas ir žagsėjimas
Daugelis nėščiųjų dalijasi patirtimi apie keistus garsus, sklindančius iš pilvo. „Sveikos, gal yra girdinčių tokį garsą kaip spragsėjimas einantį iš pilvuko? Man taip buvo, lyg sąnariukų traškėjimas.“ Tokie garsai, panašūs į sąnarių traškėjimą, yra gana dažnas reiškinys. Kai kurioms moterims šie garsai spragsėjo, kai vaisius būdavo didelis ir judėdavo. Viena moteris pasakojo, kad gimus dukrytei, pasirodo, tą garsą skleidė su lūpytėmis ir liežuvėliu, o kitai - gimusiam kūdikiui dar apie 2 savaites spragsėjo kelio sąnariukai, vėliau garsai dingo.
Šis reiškinys dažnai nustebina net gydytojus. Viena būsima mama pasakojo, kad jos ginekologė sakė, jog niekad nėra buvę jos praktikoje, kad spragsėtų pilve, ir spėjo, kad galbūt dubens kaulai plečiasi. Tačiau kitos moterys patvirtina girdėjusios šį garsą, panašų į „cakt“, bet gan garsiai. Nors kai kurie siūlo, kad tai galėtų būti vaiko žagsėjimas, daugelis atskiria žagsėjimą, kurį jaučia kaip periodiškus, lengvus trūkčiojimus. Kiti siūlo, kad pilvo raumenys tempiasi, oda ar lelius spaudžia organus besiraitydamas.
Svarbu atminti, kad, nepaisant šių keistų garsų, daugeliu atveju viskas su vaiku būna gerai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
