Kartais naujagimiai ir kūdikiai gali sukti galvą į vieną pusę. Tai gali sukelti nerimą tėvams, todėl svarbu suprasti šio reiškinio priežastis, kaip atpažinti galimas problemas ir kokie yra gydymo būdai. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime kūdikio galvos sukimo į vieną pusę priežastis, diagnostiką ir gydymo metodus.
Viena iš galimų priežasčių, kodėl kūdikis suka galvą į vieną pusę, yra kreivakaklystė. Kreivakaklystė - tai galvos sukamojo (GS) raumens sutrumpėjimas. Ji gali būti pirminė, kai patologija tiesiogiai susijusi su raumeniu, arba antrinė, kai ją sukelia centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimai ar kaklinės stuburo dalies patologijos. Pirminė patologija žinoma kaip įgimta kreivakaklystė arba kreivas kaklas.
Esant šiai būklei, vaiko galva dėl raumens kontraktūros (sutrumpėjimo) yra pasvirusi į šoną, o smakras pasuktas į priešingą pusę.

Įgimta kreivakaklystė dažnai būna dėl laiptinių raumenų (lot. m. scaleni) spazmo. Šiuo atveju kūdikio aktyvi judesių amplitudė būna sutrikusi, ypač rotacija. Atliekant pasyvią galvos rotaciją į pažeistą pusę, kūdikis gali kelti pečius. Jei kreivakaklystė yra dėl laiptinių raumenų spazmo, tuomet bus susiję su šonkaulių mechanizmo disfunkcija ir palpuojama raumens įtampa. Palpuojant laiptinius raumenis, kūdikis dažnai būna dirglus, tuo tarpu palpuojant galvos sukamąjį raumenį to nėra.
Esant kreivakaklystei, būdinga kaukolės pamato ir kaukolės bei kaklo jungties įtampa, kuri gali būti pirminė ar antrinė kreivakaklystės priežastis. Dažnai gydant kaukolės srities įtampą, neduoda teigiamų rezultatų, kol nepašalinama laiptinių raumenų disfunkcija. O tai tik patvirtina, kad tai gali būti antrinė kreivakaklystės priežastis. Tačiau kartais sunku nustatyti, kuri problema yra pirminė. Jei pirminė problema yra kaukolės pamatas, dažniausiausiai pagrindiniai požymiai būna stebimi pakaušio ir gumburų srityje. Gali būti nežymi veido asimetrija, taip pat užpakalinės kaukolės dalies asimetrija tuoj po gimimo arba pirmaisiais mėnesiais. Speninė atauga yra ne viename lygyje. Vertinant judesius kaukolės kaklo jungties zonoje jaučiamas didžiausias ribojimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kaklo odos apžiūrą (raukšlės, odos būklė).
Kai pažeistas galvos sukamasis raumuo (plyšus raumeniui), palpuojamas raumens patinimas ir stebima hematoma. Galimos šios komplikacijos: raumens fibrozė ir sutrumpėjimas. Pažeidimo mechanizmas susijęs su gimdymu.
Kūdikio motoriniai įgūdžiai taip pat gali būti paveikti. Galvos ir kūno rotacija gali būti sutrikusi. Lėtai rotuojant kūdikio klubus (verčiant nuo nugaros ant šono), stebėti kūdikio žvilgsnio fiksaciją su žaislu. Sutrikusi aktyvi kaklo rotacija gulint ant nugaros tik patvirtina galvos sukamojo ar trapecinio raumenų, viršutinės kaklinės dalies (C1-C2) ar atlanto-ašinio sąnario disfunkciją. Refleksai, ypač naujagimystės, gali būti sutrikę. Atliekant Moro refleksą, pažeistos pusės ranka dažniausiai lieka labiau sulenkta lyginant su priešinga ranka. Vertinant asimetrinį toninį kaklo refleksą, kūdikio padėties reakcijos netipiškos, kai skatiname žiūrėti į pažeistą pusę. Kreivakaklystės atveju, refleksas pasireiškia žymiai greičiau.
Stebėdami naujagimį ar kūdikį, galime įtarti kreivakaklystę, jeigu:
Be kreivakaklystės, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių kūdikis gali sukti galvą į vieną pusę:
Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė). Plagiocefalijos atvejų padaugėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. SIDS).

Kiekvienas kūdikio judesys, nuo galvytės pakėlimo iki pirmojo žingsnio, priklauso nuo darnios raumenų veiklos. Vienas svarbių rodiklių, parodančių normalią nervų sistemos ir raumenų veiklą, yra raumenų tonusas. Tai nežymi, nuolatinė raumenų įtampos būsena ramybės metu, būtina tam, kad galėtume išlaikyti kūno padėtį, judėti ir koordinuoti veiksmus. Normalus raumenų tonusas yra svarbus sveikos kūdikio raidos požymis, tačiau kartais pasitaiko jo sutrikimų.
Daugelis tėvų pastebi, kad ką tik gimęs mažylis atrodo gana įsitempęs: jo rankytės ir kojytės dažniausiai sulenktos, kumštukai sugniaužti, judesiai gali atrodyti nekoordinuoti. Tai yra fiziologinis hipertonusas - normali naujagimio būsena, susijusi su jo padėtimi gimdoje ir dar nesubrendusia nervų sistema. Šis padidėjęs tonusas paprastai palaipsniui mažėja per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius (dažniausiai iki 2-3 mėnesių pabaigos). Kūdikis darosi vis laisvesnis, jo judesiai tampa tikslingesni, atsiranda daugiau aktyvumo.
Raumenų tonuso sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai susijusių su centrinės nervų sistemos (smegenų) veiklos ypatumais ar pažeidimais. Galimi veiksniai:
Pirminį vaiko raidos ir tonuso vertinimą atlieka šeimos gydytojas ar pediatras planinių apžiūrų metu. Jei kyla įtarimų dėl tonuso sutrikimų, jis siunčia konsultacijai pas vaikų neurologą.
Vaikų neurologas:
Dažniausiai diagnozei pakanka klinikinės apžiūros.
Dažniausiai esant kreivakaklystei skiriamas konservatyvus gydymas, kuris apima:
Vaikams jaunesniems nei 1 metų amžiaus toks konservatyvus gydymas dažnai būna sėkmingas.
Jeigu kreivakaklystę sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai yra gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kad mažylis miega. Tačiau ortopedinė pagalvė skirta tam, kad kūdikis nelaikytų galvos ydinga padėtimi.
Gydant kreivakaklystę skiriama ir gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Kadangi šią mankštą reikia atlikti nuolatos, kineziterapeutai apmoko mamas ir jos pačios namuose taiko ją kūdikiui.
Nustačius raumenų tonuso sutrikimą, pagrindinis gydymo metodas yra kineziterapija (gydomoji mankšta) ir/arba masažas. Tikslas: Normalizuoti raumenų tonusą, skatinti taisyklingus judesius, lavinti motorinius įgūdžius, užkirsti kelią galimiems raidos vėlavimams ar antrinėms problemoms (pvz., kontraktūroms, netaisyklingai laikysenai). Mankštas ir masažus skiria gydytojas (neurologas, reabilitologas), o atlieka kvalifikuoti kineziterapeutai, masažuotojai. Jie taip pat apmoko tėvus tam tikrų pratimų, kuriuos galima atlikti namuose.
Dažniausiai kreivakaklystė išgydoma mankštomis ir ortopedine pagalve, kurią kūdikis dėvi nuo gimimo maždaug iki metų. Tačiau jeigu po metų vis dar išlieka raumeninės kreivakaklystės požymių, prireikia operacijos. Paprastai operuojami metukų ar šiek tiek vyresni mažyliai, kuriems chirurginiu būdu yra išlaisvinamas galvos sukamasis raumuo. Po operacijos ir vėl būtina ortopedinė pagalba bei gydomoji mankšta, o kai įtempimas išnyksta, galvos padėtis tampa taisyklinga.
Jeigu raumeninė kreivakaklystė nėra laiku pastebėta arba išgydyta, paprastai atsiranda ir daugiau požymių: veidas atrodo asimetriškas, akys nėra lygiagrečioje linijoje, nes viena veido pusė vystosi greičiau už kitą. Uždelsus operuoti pažeistas raumuo yra išgydomas, tačiau veido deformacijos išlieka.
Plagiocefalijos ir jos aktyvi korekcija remiasi sumažintu spaudimu plokštesnei („nugulėtai”) galvytės pusei ir padidintu spaudimu iškilesnei („sveikai”) galvytės pusei. Kūdikio migdymas ant nugaros, nors ir žalingas šiuo atveju, yra saugiausias būdas, siekiant išvengti staigios kūdikio mirties.
Mimos pagalvė skirta ne tik sveikiems kūdikiams, bet ir deformacijų korekcijoms. Mimos pagalvė koreguoja miegančio kūdikio galvytės formą. Jums nereikia keisti kūdikio padėties lovytėje, kabinti žaisliukų, kišti rankšluostukų po galvyte. Pagalvė savo funkciją atlieka nepriklausomai nuo to, ar galvytė pakreipta ant nugulėtos pusės, ar ant sveikos. Ji netgi veiksminga, jeigu kūdikis jau vartosi ir miega ant šono.
Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę.
Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius. Kreiva kūdikio galvytė - tai kūdikio galvos pokyčiai. Kreiva kūdikio galvytė gali būti sunkiai pastebima, kol galiausiai tampa akivaizdžia problema. Labai dažnai tenka išgirsti tėvus sakant, kad jie nepastebėjo, jog kūdikio galvytė nugulėta. Ir tai yra normalu. Į savo kūdikį nežiūrite iš tam tikrų kampų (pvz. Be to, dauguma tėvų nėra informuojami apie prevenciją ir kaip pastebėti kreiva kūdikio galvytę iki tol, kol nugulėta galvytė tampa problema (apie 4-6 mėnesį). Akivaizdu, kad metas patiems tėvams pradėti rūpintis prevencija ir ankstyvu problemos pastebėjimu. Taip, kaip nėštumo metu rekomenduoja skaičiuoti vaisiaus judesius, taip rekomenduojame stebėti savo kūdikio galvytės pokyčius 4 mėnesius.

Nuotrauka iš viršaus. Turimoje nuotraukoje padalinkite galvytę į keturias dalis dviem stačiai susikertančiomis linijomis: viena nuo nosies iki pakaušio, kita nuo ausies iki ausies (arba iki ten, kur ji turėtų būti). Įvertinkite: a) ar priekiniai kvadratai vienodai pilni? ar galiniai simetriški? b) ar ausys vienoje linijoje? Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite viršugalvį. Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite nuo smakro. Taip pat rekomenduojame kūdikį fotografuoti šonu. Šios itin paprastos 4 padėtys padės jums laiku pastebėti kūdikio galvytės deformaciją. Žinoma, tai negali atstoti specialisto, šeimos gydytojo apžiūros, tačiau, JŪS esate žmonės, kurie daugiausia laiko praleidžia su kūdikiu ir turi realiausius šansus anksti pastebėti pokyčius ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Kitas saugus ir itin patikimas būdas stebėti kūdikio galvytę bei įvertinti formos pakitimus yra kraniometras. Kraniometras - specialus prietaisas galvos formai matuoti. CE Klasė 1 (medicininės paskirties priemonė), sukurtas bendradarbiaujant su neurochirurgais.
Vos tik gimusio kūdikio galvytės kaukolė yra minkšta ir judri, ji nuolatos bei greitai auga, (kaukolė nėra vientisa, ji sudaryta iš plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis). Tokia ji išlieka keletą mėnesių. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių kūdikių kaukolės deformacijos formų. Viena pagrindinių šios deformacijos priežasčių - kreivakaklystė (tortikolis). Dėl šios raumeninės problemos kūdikio vienos pusės kaklo raumenukai silpnesni, todėl jiems pasidaro sunku pasukti, pakelti galvytę į kitą pusę. Brachicefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas platus, plokščias, maždaug vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose. Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė. Naujagimį supa ne vienas pavojus, galintis sukelti galvytės deformaciją. Deja, tam tikrą deformacijų dalį tėveliai negali kontroliuoti. Tėveliams pastebėjus galvytės pakitimus būtina kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti deformacijos tipą, aptarti galimus gydymo/korekcijos variantus, prevenciją ir t.t. Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis. Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t,y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.
Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę. Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, t.y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu. Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros. Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams. Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu! Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas). Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems. T.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.
Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Kaip ir kada matuojama kūdikio galvytė? Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus, t. y. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.). Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis. Lentelėje pateikiami duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos - matematiškai tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė.
| Amžius | Galvos apimtis (cm) |
|---|---|
| Naujagimis | ~34 |
| 1 mėn. | ~37 |
Vaikų gydytojas, „Daktaro Rolando klinika“ įkūrėjas Rolandas Selvestravičius atsidūsta, kad kartais pernelyg didelis šių pagalbininkų naudojimas vaikams gali atnešti negrįžtamus pakitimus.
Mažiausiai valandą nešioti
Į redakciją kreipėsi Inga su klausimu ar reikėtų susirūpinti jei pasikeitė kūdikio galvos forma. „Atrodo, kad jis ją nugulėjo. Ar gali taip būti ir kodėl vieniems yra, kitiems ne“, - klausė moteris.
Atsakydamas į klausimą R.Selvestravičius pirmiausiai primena, jog kūdikių galvytę sudaro lyg iš plokštelių, kurios, palyginus su suaugusiais, yra dar minkštos, nesuaugusios ir šiek tiek paslankios.
„Kūdikio galva lyginant su visu kūnu yra pakankamai didelė ir jei jos vaikas ilgesnį laiką nejudina, susidaro spaudimas ir gali atsirasti kaukolės skliauto deformacija“, - paprastais žodžiais aiškina specialistas.
Ypač šiuo atveju kenkia įvairūs gultukai, kėdutės, kuriuose kūdikiai praleidžia per daug laiko gulėdami vienoje pozicijoje, nejudindami patys galvos, pasukę ją į vieną pusę.
„Tam, kad taip neatsitiktų mažylį reikia nešioti daugiau nei valandą per dieną, keisti žindymo pozicijas, būtina guldyti ant pilvo, kad stiprėtų kaklo raumenys ir mažasis žmogus galėtų pats tą galvą sukioti, tada ji nesifiksuotų vienoje pozicijoje“, - pataria R.Selvestravičius.
Dėl galvos laikymo vienoje pozicijoje atsiradusi kaukolės deformacija dažnai pastebima ir plika akimi - galvytė primena rombą, ausys dažniausiai praranda simetriją, viena būna aukščiau, kita žemiau, akys taip pat lieka ne vienoje vietoje.
„Žinoma, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nuspręs, kiek padėtis rimta - gal verta siųsti vaikutį apžiūrai pas ortopedą, šis rekomenduos pratimus, galbūt specialią pagalvę. Kai kuriems vaikams prireikia masažų, nes kaklo raumenys buvo hipo arba hiper tonuse, todėl jis nenori sukioti galvos. Labai retai pasitaiko, jog kai kuriems mažyliams greičiau suauga kaukolės plokštelės ir ši deformacija turi būti sprendžiama chirurginiu būdu, bet tai irgi gali nustatyti tik neurochirurgas. Todėl visais atvejais rekomenduoju nelaukti ir kreiptis į specialistus“, - įspėja gydytojas.
Jei galvos kaulų siūlės nesuaugusios, pakeitus įpročius, viskas susitvarko, todėl išsigąsti nereikėtų.
Kaukolės deformacija būna ir įgimta - ji dažniau pasitaiko neišnešiotukams, naujagimiams, kuriems gimstant panaudotas vakuumas ar kiti įrankiai, dvynukams, kurie galbūt buvo suglaudę galveles mamos pilvelyje, vaikams su įgimta kreivakaklyste, gimstantiems sėdimąja padėtimi. Tai pastebima iškart vaikučiams gimus ir sprendžiama, kokias terapines priemones taikyti.
„O kėdutės, vaikštynės… Tai velnio pramanai, kurie riboja vaiką. Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti. Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Plagiocefalija. Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė). Brachicefalija. Brachiocefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus. Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę. Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuojų kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami, t.y. Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius. Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai. Plagiocefalijos atvejų padaugėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. Neišnešiotas naujagimis. Daugiavaisis nėštumas. Ilgas, komplikuotas gimdymas. Įgimta kreivakaklystė. Vaisiaus padėtis gimdoje.