Gyvenimo ir mirties slėpiniai: statistika ir iškilūs žmonės
Gyvenimas ir mirtis - neišvengiami procesai, lydintys kiekvieną žmogų. Nors mirtis dažnai suvokiama kaip galas, ji yra natūrali gyvenimo ciklo dalis. Statistika atskleidžia demografinius pokyčius, o iškilių asmenybių gyvenimai ir netektys primena apie žmogiškąsias vertybes ir palikimą.
Demografiniai pokyčiai ir visuomenės iššūkiai
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (CMS) per 8 mėnesius viename langelyje priėmė 14 tūkst. 755 asmenis. CMS įregistravo ir įtraukė į apskaitą 410 gimimų, gimė 16 vaikų mažiau, negu per 2010 metų tokį patį laikotarpį. 2009 - 2010 metais gimė daugiau alytiškių, negu mirė, tačiau šiais metais įregistruota daugiau mirčių, negu gimimų. Per 8 mėnesius įregistruotos 429 mirtys, tai 19 mirčių daugiau, negu gimimų ir 39 mirtimis daugiau, negu pernai per tą patį laikotarpį.
Toliau vykstant intensyviai emigracijai vis daugiau Lietuvos Respublikos piliečių vaikų gimsta užsienio valstybėse. Iš 410 gimusių alytiškių vaikų 114 gimė užsienio valstybėse, tai sudaro 27,8 % visų gimusių vaikų (pernai - 26,3 %). Per šių metų 8 mėnesius iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes išsideklaravo 946 alytiškiai, pernai per tą patį laikotarpį - 1 tūkst. 508, o per visus 2009 metus - 538. Kyla abejonių, kad vien pernai emigrantų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, išaugo kelis kartus.
Tikėtina, kad 2010-2011 metų emigracijos statistiką iškreipė Lietuvos gyventojai, kurie išvyko iš šalies ankstesniais metais, tačiau tik pernai arba šiemet deklaravo išvykimą. Dažną apsispręsti deklaruoti išvykimą paskatino Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas, įtvirtinantis prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Per 2011 metų 8 mėnesius Alytaus mieste žiedus sumainė 259 poros, pernai per tą patį laikotarpį sudarytos 293 santuokos. Šiemet per 8 mėnesius nutraukta 181 santuoka, pernai per tą patį laikotarpį - 166. Palyginus su 2010 metais, atitinkamai mažiau tuokėsi, daugau skyrėsi.
Iškilūs žmonės ir jų netektys
Ramūnas Terleckas, gimęs 1969 m. gegužės 9 dieną, baigė Klasikinės filologijos studijas Vilniaus universitete. Jo profesinė karjera apėmė darbą dienraštyje „Verslo žinios“, vadovavimą dienraščiui „Lietuvos žinios“, pareigas naujienų portale „Alfa.lt“ bei redaktoriaus darbą žurnale „Verslo klasė“. Jo komentarai buvo publikuojami įvairiuose naujienų portaluose ir skambėjo per radiją.
Ši mirtis - šiemet jau antra skaudi netektis Terleckų šeimoje. Vasario 16-ąją mirė Ramūno Terlecko tėvas - garsus disidentas, politikos ir visuomenės veikėjas, pogrindinės spaudos leidėjas Antanas Terleckas.
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, dirbusi su R.Terlecku „Verslo žiniose“, prisimena jį kaip profesionalų, kimbų, originaliai mąstantį, laisvą ir labai žmogišką žmogų, visada su humoru. „Jis buvo profesionalus, kibus, pro jo akis nepraslysdavo jokios smulkmenos. Jis originaliai mąstė ir sykiu buvo laisvas ir labai žmogiškas. Visada su humoru, nuostabi redakcijos dvasia. Ramūnai, labai tavęs trūks - ir kaip puikaus, vertybinio, visad tiesą ginančio žmogaus, nevyniojančio žodžių į vatą, ir kaip patrioto, viešo intelektualo, nuomonės formuotojo, mačiusio reiškinius savitai ir atkreipusio mūsų dėmesį į aspektus, apie kuriuos galbūt nesusimąstydavome. Ilsėkis ramybėje. Užuojauta artimiesiems“, - feisbuke rašė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Taip pat minima buvusi Seimo narė ir Klaipėdos miesto tarybos narė Irina Rozova, kuriai buvo 65-eri. 1958-aisiais Klaipėdoje gimusi I. Rozova Seime dirbo tris kadencijas, pirmą kartą į parlamentą ji buvo išrinkta 2004-aisiais. Prieš žengdama į politiką, I. Rozova dirbo Rusijoje - valstybinio televizijos ir radijo komiteto meno programų redakcijoje, televizijos muzikos redakcijoje. Nuo 1996 m. vedė laidas Klaipėdos radijo stotyse „Laluna“ ir „Raduga“. Politikas V. Grubliauskas prisimena ją kaip aktyvią rusakalbių klaipėdiečių interesų atstovę miesto taryboje ir Seime.
Kostas Smoriginas, garsus aktorius, režisierius ir muzikantas, taip pat paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jo sūnus Kostas Smoriginas jaunesnysis pranešė apie tėvo mirtį. Dainininkas Virgis Stakėnas, operos dainininkas Vytautas Juozapaitis, režisierius Ramūnas Cicėnas, atlikėjas Edgaras Lubys-Amberlife ir kelionių žurnalistas Orius Gasanovas dalijosi jautriais prisiminimais ir užuojautomis.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir premjerė Inga Ruginienė pareiškė užuojautą dėl K. Smorigino mirties. „Šįryt sukrėtė žinia, kad netekome legendinio menininko Kosto Smorigino. Lietuvos teatro, kino grandas, režisierius, muzikantas, nepakartojamas bardas buvo mūsų scenos legenda, kaskart priversdavusi suklusti, ką jis naujo vėl ir vėl sukūrė. Gilus ir unikalus menininkas kalbėjo apie žmogų, humanizmą ir tiesą. Dėl legendinio aktoriaus Kosto Smorigino mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, draugams ir visiems, kuriems teko didelė laimė sutikti gyvenimo kelyje šią kūryba žaižaruojančią asmenybę“, - sakė J. Olekas.
K. Smoriginas gimė ir užaugo Kaune. Studijuodamas pradėjo kurti dainas, tapo dainuojamosios poezijos kūrėjų. 1995-1998 m. kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“.
Menas mylėti. Kūrybinis dviejų Kostų Smoriginų susitikimas
Šventumo pavyzdys: Šv. Zelija ir Liudvikas Martenai
Šv. Zelija ir Liudvikas Martenai - pirmoji Katalikų Bažnyčios istorijoje sykiu kanonizuota sutuoktinių pora. Jie paskelbti palaimintaisiais 2008 m., o šventaisiais - 2015 m. Jiems skirta liturginė šventė - liepos 12 d., jų santuokos diena.
Zelija Marten gimė žandaro šeimoje Normandijos kaime. Liudvikas Martenas gimė Bordo mieste karininko šeimoje, įgijo laikrodininko specialybę. Pora susituokė 1858 m. liepos 12 d. Per 18 santuokos metų jiems gimė septynios dukterys ir du sūnūs. Zelija ir Liudvikas Martenai savo gyvenimo devizu pasirinko „Dievas pirmoje vietoje“.
Jų gyvenimo istorija atskleidžia meilę, tikėjimą ir atsidavimą šeimai. Net ir susidūrę su sunkumais, tokiais kaip Zelijos liga ar Liudviko sveikatos problemos, jie išlaikė tvirtą ryšį ir tikėjimą.
Menas mylėti. Kūrybinis dviejų Kostų Smoriginų susitikimas
Telšių rajono įvykiai ir aktualijos
Telšių rajone taip pat vyksta įvairūs įvykiai, atspindintys gyvenimo įvairovę. Nuo nusikaltimų iki sporto pasiekimų, nuo kultūros iki ekonominių iniciatyvų - rajono aktualijos atskleidžia vietos bendruomenės gyvenimą.
Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Linas Šedvilas buvo pastebėtas supainiojęs viešus ir privačius interesus. Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Žemaitijos pienas“ planuoja plėtrą Telšiuose, statydama naują gamybos padalinį. Policijos departamento duomenimis, Telšių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje broliai kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu.
Krepšinio komanda „Telšiai“ aktyviai dalyvauja Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), demonstruodama įvairius rezultatus ir kovodama dėl pergalių. Vyriausybė nusprendė steigti 40,8 hektaro ploto Telšių pramonės parką, tikintis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų.
Mieste vyksta ir kultūriniai renginiai, pavyzdžiui, sūrio gaudymo čempionatas, pritraukiantis daug dalyvių ir žiūrovų. Taip pat minimi ir tragiški įvykiai, tokie kaip gaisrai, avarijos ar nusikaltimai, kurie primena apie būtinybę rūpintis saugumu.
Menas mylėti. Kūrybinis dviejų Kostų Smoriginų susitikimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
