Kaip padėti vaikams išgyventi tėvų skyrybas: praktiniai patarimai ir įžvalgos
Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš didžiausių šeimos krizių - skyrybas ir jų poveikį vaikams. Tyrimai teigia, kad suaugusiųjų gerovės pagrindas yra saugūs santykiai vaikystėje ir paauglystėje, ir kad saugūs santykiai „programuoja gyvenimo eigą“ ir psichologiškai, ir fiziologiškai. Vaikai skyrybas išgyvena giliai ir jautriai, o neigiamų trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių tikimybė yra daug didesnė vaikams, kurių tėvai išsiskyrę nei vaikams iš neišsiskyrusių šeimų.
Nuostata, kad gera vaikystės patirtis prilygsta gyvenimui be skausmingų jausmų ar išgyvenimų gali būti klaidinanti. Nėra įmanoma išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje be pokyčių ir streso. Todėl naudingiau kelti klausimus, kaip galime padėti vaikams ištverti šeimos pokyčius, kad jie augtų būdami atsparūs ir sveikai prisitaikę? Visiems tėvams pravartu suprasti, kad ne skyrybos žaloja vaikus - skyrybų neigiamas poveikis gali būti trumpalaikis ir vaikai gali sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, jeigu jų tėvai jaučia pareigą pirmiausia pasirūpinti savo vaikais.
Vaikų reakcijos pagal amžiaus grupes
Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikai skirtingai reaguoja ir išgyvena tėvų skyrybas, tačiau visus labai stipriai paveikia griūvantis jų įprastas gyvenimas. Skirtingame amžiuje vaikai skirtingai suvokia ir priima tėvų skyrybas, tad bendraudami su vaikais turėtume atsižvelgti į jo amžių ir stengtis pateikti informaciją vaikui suprantamame lygmenyje.
- 0-2 metai: Vaikai iki 2-ejų metų amžiaus dažnai nepamena gyvenimo pilnoje šeimoje. Kūdikis yra susikoncentravęs į save ir savo poreikius, tačiau jausdamas tėvų nerimą, dirglumą ir nervingumą vaikas gali taip pat tamti neramus.
- 3-5 metai: Šiame amžiuje pradeda vystytis vaiko moralė ir jis linkęs matyti ir įvardinti save kaip įvykių priežastį: dėl tėvų skyrybų ir nesutarimų kaltę prisiima sau. Neretai stebimas vystymosi regresas: praranda jau įgytus įgūdžius naudotis stalo įrankiais, sėdėti ant puoduko, vėl ima čiulpti nykštį.
- 6-11 metų: Pradinukai jaučia begalinį ilgesį vienam iš tėvų, kurio nėra šalia, ir atvirai tą rodo. Kūnas tokiu būdu reaguoja į netekties skausmą: vaiką ima varginti galvos, pilvo skausmai, pykinimas, odos ligos.
- 12-17 metų: Paauglystėje reakcija į tėvų skyrybas gali pasireikšti stipriu pykčiu, agresyviu ar net nusikalstamu elgesiu. Labai dažna situacija, kai skyrybų metu šeimos pirmagimis perima suaugusiojo vaidmenį buityje, tėvo ar mamos vaidmenį jaunesniesiems broliams, seserims.
Vaikų reakcijų suvestinė
| Vaiko amžius | Pagrindiniai emociniai ir elgesio požymiai |
|---|---|
| 0-2 metai | Nervingumas, dirglumas, emocinio ryšio sutrikimai. |
| 3-5 metai | Kaltės jausmas, regresas (šlapinimasis į lovą), baimė būti paliktam. |
| 6-11 metų | Psichosomatiniai simptomai, suprastėję mokymosi rezultatai, konfliktai su bendraamžiais. |
| 12-17 metų | Pyktis, autoritetų neigimas, ankstyvas „suaugėjimas“, rizikingas elgesys. |
Svarbiausi emociniai iššūkiai
Dauguma vaikų į tėvų skyrybas reaguoja skausmingomis emocijomis, įskaitant liūdesį, sumišimą, baimę palikti ar būti paliktiems, kaltę, klaidingus įsitikinimus, pyktį, lojalumo konfliktus, nerimą ir sielvartą. Beveik visi vaikai prisiima sau ir jaučia kaltę dėl tėvų skyrybų. Nors kaltė už tėvų skyrybas ir yra nepelnyta, tačiau jie prisiima sau šią atsakomybę.
Visuotinai sutariama, kad vaikai, įsipainioję ar įpainioti į motinos ir tėvo tarpusavio konfliktus, patiria stiprų lojalumo konfliktą, kuris kenkia vaiko psichinei sveikatai. Vaikui, kuris myli abu tėvus ir tuo pačiu neturi tam teisės, tampa labai sunku: „mama laukia iš manęs, kad aš kartu su ja nustosiu mylėti tėtį, o tėtis to paties laukia santykyje su mama“.
Ką daryti ir ko nedaryti: kalbėtis su vaikais apie skyrybas ir išsiskyrimą
Praktiniai patarimai tėvams: kaip elgtis?
Tėvų pasirinkimo klausimas, kokia nuostata vadovautis - kas skiriasi: vyras ir moteris, ar tėvai arba vienas iš tėvų su vaiku (-ais)? Kieno poreikiai pirmiausia - vaiko ar tėvų? Štai pagrindiniai principai, padedantys vaikui:
- Suteikite aiškumo: Vaikams labiausiai reikia aiškumo, stabilumo, žinojimo, kad gali mylėti ir mamą, ir tėtį.
- Kalbėkitės atvirai: Pirmiausia su vaiku reikia daug ir atvirai kalbėti jam suprantama kalba apie esamą situaciją, net jei apie tai reikėtų kalbėti kiekvieną dieną.
- Mažinkite pokyčių skaičių: Vaikams prisitaikyti yra lengviau, jeigu jie gali palaikyti svarbius santykius, lankyti tą pačią mokyklą bei tuos pačius būrelius.
- Venkite kaltinimų: Kalbantis su vaiku reikia vengti vienas kito kaltinimų, įžeidinėjimo ar žeminimo. Vaikui abu tėvai dažniausiai būna vienodai brangūs.
- Sukurkite tėvystės planą: Parenkite tėvystės planą, kuriame konkrečiai numatysite vaiko perdavimus, lankymąsi popamokiniuose renginiuose, vaiko sveikatos priežiūrą.
Dažnos skyrybų situacijos ir jų sprendimai
Praktikoje dažnai susiduriama su sudėtingais atvejais, kai tėvų emocijos trukdo vaiko gerovei:
Situacija Nr.1: Mama dvylikametei Saulei neleidžia bendrauti su tėčiu. Šioje vietoje jau matome lojalumo konfliktą. Nereikia atmesti, jog Saulė, norėdama mamai įtikti, griežtai neišsako savo noro susitikti su tėčiu. Reikia suprasti, kad ši situacija žeidžia vaiką.
Situacija Nr.2: Po tėvų skyrybų devynmetis Benas kas antrą savaitgalį vyksta pas tėtį. Tėčio namuose Benas turi daugiau laisvės (kompiuteris, saldainiai), o pas mamą taisyklės griežtos. Tai dažnai pasitaikanti situacija, kai nesutampa tėvų auklėjimo stiliai. Tokiu atveju vaikas išmoksta manipuliuoti, meluoti, kad gautų tai, ko jam reikia.
Sprendimas: Jei tėvams nepavyksta susitarti dėl vienodų reikalavimų, vertėtų kreiptis pagalbos į psichologą arba lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu.
Tėvų savijauta ir savirūpina
Daugeliui tėvų padeda suvokimas, kad kai ką šioje iš pažiūros nevaldomoje krizinėje situacijoje yra įmanoma kontroliuoti - tėvų galioje yra tarpusavio priešiškumo ir konflikto trukmės valdymas. Kad tėvai galėtų išlikti dėmesingi savo vaikams, tenka svarbi ir dažnai sunki užduotis - tinkamai pasirūpinti savimi.
Stresas dėl skyrybų dažnai sukelia daugybę nepageidaujamų miego, apetito ir fizinės įtampos pokyčių. Jei jaučiate, kad patiems darosi per sunku, neužsisklęskite ir ieškokite pagalbos: artimųjų, draugų, psichologų. Kur kas geriau, jei vaikas kasdien matys besidžiaugiantį gyvenimu tėvą (mamą), kuris savo vaikui gali duoti kur kas daugiau emocinio palaikymo.
Vaikas, praradęs priešingos lyties tėvą, neturi galimybės išmokti tinkamų elgesio normų su kita lytimi, nebent šeimoje yra vyresnių sesių ar brolių. Todėl nuo to, kaip per skyrybas ir po jų elgsis abu tėvai su vaiku ir tarpusavyje, labai priklausys tolimesnis vaiko gyvenimas, jo raida ir net ateities gerovė. Reikia atminti, kad nelaimingose, nuolat konfliktuojančiose ir meilės nešildomose šeimose išauga neurotinės asmenybės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
