Visi turime specialiųjų poreikių, tačiau kai kurių žmonių specialieji poreikiai yra ypatingesni už kitų. Vaikas, nepatenkantis į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą, vadinamas specialiųjų poreikių turinčiu vaiku. Statistika negailestinga: Lietuvoje šiuo metu yra 40 000 vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, o tai reiškia, kad šalyje jų yra 11 proc. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.

Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus, tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Siekiant, kad ugdymo įstaigoje vaikui būtų teikiama reikiama švietimo pagalba ar pritaikytas ugdymo procesas, reikia atpažinti vaiko ugdymosi sunkumus ir jų priežastis. Tuo tikslu yra atliekamas pirminis ugdymosi poreikių įvertinimas ugdymo įstaigoje ar specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT).
Pagalbą sunkumų patiriančiam vaikui pirmiausia teikia mokytojas. Tačiau būna taip, kad vien mokytojo pagalbos vaikui kylantiems iššūkiams įveikti neužtenka. Tokiu atveju yra organizuojamas vaiko gerovės komisijos posėdis, kurio metu kartu su tėvais aptariami vaikui kylantys sunkumai, susitariama dėl vaiko vertinimo. Svarbu paminėti, kad specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Kiekvienas specialistas siekia kuo išsamiau pažinti vaiką, todėl dažniausiai kiekvienas specialistas vaiko gebėjimus vertina atskirai. Bendrai visų specialistų įvertinimai gali užtrukti iki 6-8 valandų. Vertinimo metu tėvų prašoma palaukti atskirai, nes vaiku bet kokia tėvų reakcija gali nulemti jo norą pasirodyti kuo geriau arba užsisklendimą. Būtent tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką ir gali pateikti specialistams išsamią informaciją apie vaiko raidą, sveikatą ir aplinką, kurioje jis auga.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Pagal 2024 m. įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų.
| Sutrikimų grupė | Pagrindiniai pagalbos specialistai |
|---|---|
| Intelekto sutrikimai | Specialusis pedagogas, psichologas |
| Regos sutrikimai | Tiflopedagogas |
| Klausos sutrikimai | Surdopedagogas |
| Įvairiapusiai raidos sutrikimai | Specialusis pedagogas, psichologas |
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) organizuojamuose pasiekimų patikrinimuose specialiųjų poreikių turintiems mokiniams vykdymas pritaikomas pratęsiant patikrinimui skirtą laiką. Tai sprendžia mokyklų vadovai, atsižvelgdami į pedagoginių psichologinių tarnybų individualias rekomendacijas. Pritaikymai gali apimti užduoties formą (pvz., šriftas, pateikimo būdas), vykdymo instrukcijas (pvz., papildomos pertraukos, atskira patalpa) ar vertinimo instrukcijas.

Svarbu užtikrinti pusiausvyrą tarp individualių poreikių, teisės aktų nuostatų ir teisingumo principo. Nors pritaikymų sistema nuolat tobulinama, užduoties turinio keitimas, kuris pažeistų vertinimo objektyvumą, nėra numatytas. Konstruktyvus bendradarbiavimas tarp šeimos, specialistų ir mokyklos yra esminis veiksnys, padedantis priimti tinkamiausius sprendimus, atitinkančius ne tik tėvų, bet ir vaiko realius poreikius.