Tėvų įsitraukimas į mokyklos ir darželio savivaldą bei ugdymo procesą
Švietimo sistema pagal savo prigimtį yra ne diadinė, grįsta mokytojo ir mokinio santykiu, bet triadinė, kurioje sąveikauja mokykla, mokinys ir tėvai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją už vaiko ugdymą yra atsakingi tėvai ir mokykla. Jau pamatiniame valstybės dokumente yra numatytas valstybės ir tėvų bendradarbiavimo principas, siekiant suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus.
Tėvų įsitraukimo svarba ir modeliai
Akademiniai tyrimai neginčijamai rodo, kad tėvų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą ilgalaikėje perspektyvoje turi teigiamą poveikį vaiko sėkmei gyvenime. Mokyklos - tai demokratijos salos, kuriose įtraukiami tėvai. Visgi, mokyklos požiūris į tėvus gali skirtis. Deficitiniu požiūriu pasižyminčios ugdymo įstaigos yra linkusios laikyti tėvus reikalingus nuolatinės paramos ir pagalbos, taip sumenkinant jų galimybes prisidėti prie vaiko ugdymo. Kitas kraštutinumas - ekspertinis modelis, kai tėvai laikomi potencialiai pavojingais švietimo sistemai ir turi būti laikomi nuošalyje.
Siekiamybė yra partnerystės modelis, kai mokytojas (mokykla) yra autoritetas, tačiau nėra autokratas. Tada egzistuoja erdvė dialogui ir bendradarbiavimui. Šeimos ir mokyklos partnerystė tiesiogiai turi įtakos vaiko akademiniams pasiekimams.
| Modelis | Požiūris į tėvus |
|---|---|
| Deficitinis | Tėvai kaip paramos gavėjai |
| Ekspertinis | Tėvai kaip pašaliniai stebėtojai |
| Partnerystės | Tėvai kaip lygiaverčiai bendradarbiai |
Savivalda ir tėvų teisės
Lietuvos Švietimo įstatyme numatytos dvi pagrindinės galimybės tėvams įsitraukti į švietimo sistemą: tai dalyvavimas švietimo planavime ir švietimo kokybės užtikrinime per mokyklos savivaldos organą - Mokyklos tarybą. Su šia taryba yra derinami mokyklos veiklos ir ugdymo planai. Nors Švietimo įstatymas nenumato tėvų dalyvavimo galimybės mokyklos strateginiame planavime, būtų tikslinga tai numatyti, juo labiau, kad tokia nuostata įrašyta ir Geros mokyklos koncepcijoje.
Įtraukusis ugdymas ir tėvų vaidmuo
Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimams, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi sudaryti sąlygas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ugdytis artimiausioje įstaigoje kartu su bendraamžiais. Įtraukusis ugdymas įpareigoja visą bendruomenę susitelkti.
- Individualizuotas požiūris: kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo poreikius.
- Bendradarbiavimas: tėvų atsakomybė įsiklausyti į specialistų (logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo) rekomendacijas.
- Komunikacija: svarbu užtikrinti, kad tėvai būtų informuoti apie vaiko sunkumus ir kylančias problemas.
Konfliktų sprendimas ugdymo įstaigoje
Jei įvyko konfliktas, geriausias būdas jį spręsti - kalbėtis iš karto, neatidėliojant ir akis į akį su kita atsakinga puse. Jei susikalbėti sudėtinga, galima pasitelkti mediaciją. Ugdymo įstaigos administracija dažniausiai yra pajėgi išspręsti konfliktus, jei kreipiamasi raštu ir nurodomos konkrečios detalės. Svarbu atsiminti, kad ugdymo įstaigos taryba, kurioje yra tėvų atstovai, taip pat yra suinteresuota išspręsti konfliktą vietoje.
Visų pirma - mokymosi ir pasiekimų vertė. Mokyklos direktorė Sonata Petraitienė pabrėžė, kad tėvų lūkesčiai mokyklai dažnai svyruoja tarp dviejų kraštutinumų: arba tikimasi lengvo, neįpareigojančio mokymosi, arba akcentuojami tik rezultatai, nekreipiant dėmesio į emocinį foną. Emociškai stabilus, savimi pasitikintis vaikas mokosi geriau ir išsiugdo tvarią motyvaciją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
