Šiandien minime Algirdo Mykolo Dobrovolskio (1918-09-29-2005-06-23), kapucino vienuolio, 100-ąsias gimimo metines. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Tėvo Stanislovo metais, įvertinęs šio dvasininko indėlį į Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėjimą ir tautinės savimonės žadinimą, pastangas gelbstint Lietuvos žydus Antrojo pasaulinio karo metais bei ilgametę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. Jis buvo vienuolis kapucinas, kunigas, pamokslininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, muziejininkas ir lietuvių liaudies meno puoselėtojas.

Vyriausybė patvirtino Tėvo Stanislovo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo programą. Visus metus bus organizuojamos stovyklos, edukacinės programos, dailės, muzikos ir poezijos vakarai, rengiamos pažintinės ekskursijos į Paberžę.
Projekto metu siekiama, kad kultūrinė kryptis didintų rajono bendruomenės kultūrinę įtrauktį ir kultūros paslaugų prieinamumą, skatintų įvairių socialinių grupių dalyvavimą kultūrinėje veikloje, didintų vietos bendruomenės iniciatyvumą, bendruomeniškumą, pilietiškumą bei teiktų naujas kultūros paslaugas.
Paberžė, Tėvas Stanislovas… Tiems, kurie bendravo, lankėsi ten, sovietiniais metais buvusioje laisvės salelėje, ši vieta turi savo kodinę reikšmę. Autorė neabejoja, kad tėvas Stanislovas dar ilgai bus dvasine Paberžės dominante. O Paberžė visada liks vieta, kurioje nesikryžiuoja dideli keliai, kur į vieną nesuteka didelės upės, bet kurioje susitinka laikas ir žmogus, žmogus ir Dievas. Kur žmogus stoja į akistatą su pačiu savimi.

Rugsėjo 28 d. Šv. Mišios Paberžės bažnyčioje, skirtos Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms. Šv. Mišias aukos Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos vienuoliai. Taip pat Paberžės bažnyčioje buvo aukojamos Mišios, skirtos Tėvo Stanislovo metams pažymėti, kurias aukojo Kėdainių dekanato kunigas Norbertas Martinkus.
Paberžės komplekse buvo organizuojamos savanorystės akcijos, skirtos komplekso aplinkos, tų vietų, kurias puoselėjo Tėvas Stanislovas, sutvarkymui. Savanorystės akcijose dalyvauja rajono visuomenė, fondo savanoriai, talkino Gudžiūnų seniūnija kaip bendradarbiavimo partneriai.
Rugsėjo 28 d. Paberžės komplekse bus pasodinta 100 berželių giraitė, skirta Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms pažymėti.
Iškilmingame Tėvo Stanislovo 100-ųjų gimimo metinių renginyje koncertuoja suburtas Tėvo Stanislovo vardo orkestras iš socialinę atskirtį patiriančių vaikų. Į kiekvieną koncertą bus atvežti vaikai iš Kėdainių pagalbos šeimai centro, kitų vaikų įstaigų, seniūnijų. Koncertuos maldos ir edukacinės stovyklos metu susikūręs Tėvo Stanislovo vardo orkestras (dirigentas Vytautas Lukočius). Solistai: Liudas Mikalauskas, kunigas Povilas Narijauskas, Silvija Petkevičiūtė. Šlovinimo vakarą ves ir liudijimais dalinsis mažesnysis brolis kapucinas Vincentas Tamošauskas ir pranciškonų vienuolis brolis kn. Organizavo koncertus „Muzica Sacra“, „Akordeono giesmė Paberžei“ ir „Tėvui Stanislovui - 100“.
Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje lapkričio 24 d. vyko Šv. Mišios, kurią vedė Kauno radviliškėnų bendrijos pirmininkė Laima Sajienė. Tėvo Stanislovo išverstas R. Rilkės eiles skaitė aktorė Daiva Škelevaitė. Koncertavo „Schola Cantorum Kaunensis“, vadovė Laima Botyrienė. Nepamiršti ir tebemylimi Radviliškio krašto žmonės, kurie aktyviai prisidėjo prie minėjimo renginių.
Simno miestelio gyventojai rinkosi į biblioteką paminėti Mykolo Algirdo Dobrovolskio - Tėvo Stanislovo - 100-ąsias gimimo metines. Sekmadienį į Grinkiškio Šv. [bažnyčią] minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis. Po mišių seniūnijos kultūros darbuotojos V.Šepronienė, L. Lydikaitienė, R. Juozaitienė ir bibliotekininkės V.Urbonavičienė, G. Jurevičienė pradėjo minėjimą. Grinkiškio pramogų ir šokių salės „Sarvos“ kolektyvas padainavo keletą dainų, A. Kšanas atliko populiarių krikščioniškų giesmių. Savo prisiminimais apie Tėvą Stanislovą pasidalijo poetė, žurnalistė, buvusi Seimo narė D. Teišerskytė, ji paskaitė ir savo kūrybos eilių. Skambėjo Tėvo Stanislovo sakyti pamokslai, mintys.
Ketvirtas mėnuo šiaulietės žurnalistės, rašytojos Vitos Morkūnienės esė ir fotografijų knyga „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui" keliauja po Lietuvą į susitikimus su skaitytojais. Balandžio 16-ąją susitikimas vyks ir Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, iki šiol jų būta daug įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose. Visus juos ir knygą lydėjo labai asmeniški ir labai šilti pokalbiai apie tėvą Stanislovą, apie gyvenimą, Dievą ir, svarbiausia - apie žmones.
Knyga, išleista "Baltų lankų" leidykloje 2018 metų pabaigoje, yra skirta jubiliejiniams tėvo Stanislovo 100-mečio metams. Tačiau ši knyga yra skirta ne tik paminėti, bet ir palydėti. Palydėti vieną iškiliausių XX amžiaus Lietuvos asmenybių, vieną iškiliausių Lietuvos katalikų Bažnyčios žmonių - į antrąjį šimtmetį. Rašytoja skyrė knygą "Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui" tam, kad tėvas Stanislovas ir jo mintys būtų palydėtos į ateitį, į antrąjį šimtmetį. Palydėtos, kad veiktų, kaip veikė tas žmonių upes, kurios plūdo pas Tėvą Stanislovą į atokią Paberžę.
Keliolika metų artimai bendravusi su kapucinų vienuoliu Tėvu Stanislovu - kunigu Algirdu Mykolu Dobrovolskiu publicistė knygoje brėžia paraleles tarp žmogaus ir vietos, kuriems nusakyti įprasti žodžiai ir dydžiai netinka. Joje daug klausimų, daug ir atsakymų, kaip ir ilguose žurnalistės, rašytojos V. Morkūnienės pokalbiuose su tėvu Stanislovu, kur ne kartą skambėjo klausimai/atsakymai/apmąstymai, kaip galima gyventi ir nugyventi gyvenimą? Ką gali per savo gyvenimą nuveikti vienas žmogus? Kas pasaulyje ir gyvenime yra svarbiausia? Kaip galėjo atsitikti, kad mažulytė medinė Paberžės bažnytėlė išaugo iki katedros dydžio bažnyčios? Rašytojos esė apie tai, kad su tėvu Stanislovu galėjai kalbėtis apie viską. Jis nepaliko abejingų, nes Tėvui Stanislovui nebuvo nereikalingų žmonių.
V. Morkūnienė apie savo knygos esmę ir prasmę teigia: "Supranti, kad turi atiduoti viską, ką gavai iš jo, nes Tėvo Stanislovo reikia ir šiandien, reikės ir ateityje. Reikia jo minčių, reikia jo idėjų, reikia jo krikščioniškumo, reikia jo vertybių ir reikia jo meilės. Vienas tokių žodžių yra meilė". Knyga parašyta esė žanru, nes V. Morkūnienei visada norėjosi apie pačius svarbiausius dalykus su visais kalbėtis atvirai ir labai asmeniškai.

Būtent Tėvas Stanislovas pasufleravo atsakymą, kas tai yra mūsų esminis, gilusis gyvenimas. Tai giesmė Esimui. Autorė pasakojo, kad, parašiusi knygą, klausimą ir svarstymą - kas yra Esimas, ji girdėjusi ne iš vieno žmogaus. Autorė sako, kad "nors ir esame skirtingi giesmininkai, bet visi giedame apie tą patį - apie savo buvimą čia ir dabar, apie savo supratimą, kad būti čia yra nuostabu, apie tai, kad mes esame vieninteliai, kad mūsų gyvenimas yra vienintelis, kad kito nebus. Kad nebus kitos akimirkos, kad nebus kito vakaro, kitos progos kitam žmogui pasakyti žodį, ištiesti ranką, kad viskas, kas svarbiausia, vyksta dabar". Autorė sako, kad "Esimas yra ir tai, kai pamatai, kad pasaulyje yra daugiau spalvų, nei tik balta ir juoda. Kad yra nepaprastai didelis atstumas tarp sąvokų gera ir bloga, teisinga ir neteisinga. Esimas yra tada, kai supranti, kad geriau nesakyti žodžių "niekada", "Visada", "tikrai". Stabtelėti prieš sakant "aš tikrai žinau". Patylėti prieš nuteisiant, suklusti prieš pateisinant. Ir pagaliau suprasti, kad nepaprastai gera čia būti".
Greta esė - Vitos Morkūnienės fotografijos. Daugelis jų fotografuota pakėlus akis ar užvertus galvą: į kryžių saulutes plaukiančiame Paberžės danguje, į siuvinėtas užuolaidas, į Nukryžiuotojo kojas, į Paberžės bažnyčios ir varpinės bokštus, į kunigų abitus, stulas ar angelų ir šventųjų kaktas. V. Morkūnienė pasakoja, kad per keliolika metų, kai ji bendravo su Tėvu Stanislovu, jį pati yra fotografavusi gal porą kartų.
Knygoje į tėvą Stanislovą ir Paberžės fenomeną autorė žvelgia atidžiu, jautriu ir šviesiu žvilgsniu, atskleisdama ne tik tėvo Stanislovo paliktus dvasinius turtus, bet ir prakalbinama gerai jai pažįstamą giedančių Paberžės daiktų pasaulį. Greta knygos po Lietuvą keliauja ir Vitos Morkūnienės fotografijų paroda „Tėvo Stanislovo giedantys daiktai". Fotografijų paroda "Tėvo Stanislovo giedantys daiktai" eksponuota ir Lietuvos Respublikos Seime, minint Tėvo Stanislovo 100-ąsias gimimo metines.
Pats Tėvas Stanislovas ne kartą yra sakęs: „O! Kaip aš mylėjau ir myliu daiktus. Ne tik todėl, kad jie be galo nuostabūs, bet ir todėl, kad be galo tikri. Jie gyvi. Yra lotyniškas posakis: „Mundus praegnans Deo - pasaulis nėščias Dievu; kiekvienas daiktas pilnas Dievo...". Jis sakė, kad be galo myli daiktus, kad daiktai ateina pas jį kaip sužieduotiniai. Kad naktimis daiktai pražysta. Kad daiktai gieda - pridurdamas, kad paprasti daiktai dainuoja, o šventi - gieda. Kad tai - giesmė Esimui.
Ji savo fotografijomis pasakoja, kaip Tėvo Stanislovo gyvenime ir aplinkoje daiktai buvo ypatinga sfera. Daiktai gyveno šalia jo, su juo, buvo jo ištikimiausi bičiuliai ir palydovai. Paberžė ir dabar gyva tėvo Stanislovo daiktais - kapinaitėmis, koplytstulpiais, kasdieniais rakandais ir liturginiais reikmenimis, varpais, žibintais, vario puodais, aliejinėmis lempelėmis, paveikslmais, dūlančiais kryžiais, saulutėmis, besparniais angelais, arnotais, rankomis nertomis užuolaidomis su Jėzaus širdimi, žarijų lygintuvais, raktais, spynomis, begale kitų daiktų, liudijančių ir kasdienybės rupumą, ir amžinybės ilgesį, ir žmogaus santykį su gyvenimu, su laiku, jame rusenančia kūrybos kibirkštimi. Gyva daiktais, surinktais, suvežtais, ištrauktais iš sąvartynų, bažnyčių palėpių, išpirktais iš metalo supirktuvių, dovanotais gerų žmonių. Žmogaus balso jie neturi, bet turi kitokią galią - pristabdyti laiko tėkmę, praverti istorijos gelmes, gaivinti ir maitinti atmintį.

Žmonės ėjo pas Tėvą Stanislovą, nes jiems reikėjo žmogaus, kuris sugrąžintų jiems viltį, kuris sustiprintų ne tiek jų tikėjimą Dievu, kiek jų tikėjimą savimi, žmogumi. Jis prikeldavo iš klystkelių ir padėdavo spręsti labai asmeniškas ir labai sudėtingas problemas. Už paklydimus nereikėjo būti nubaustam, o būti paguostam, nepasmerktam ir palydėtam vilties keliu, kuris veda į supratimą, kad niekada nėra taip, kad nebūtų išeities. Jis davė supratimą apie tai, kad ne tik pats gali atsikelti parklupęs, bet ir paskleisti apie save truputėlį šviesos. Nereikia gailėtis ir nusiminti, kad tėvo Stanislovo nebėra. Reikia džiaugtis tuo, kad jis buvo, kad galėjome jį pažinti, prisiliesti prie jo didelio gyvenimo.
Lietuvos nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, Antano Macijausko premijos, skiriamos už tautinės savimonės, valstybinės kalbos ir nacionalinės kultūros puoselėjimą, taip pat daugybės žurnalistinių kūrybos konkursų laureatė V. Morkūnienė yra penkių knygų autorė. Knyga "Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui" - tai jau penktoji rašytojos ir žurnalistės V. Morkūnienės knyga ir antroji - apie tėvą Stanislovą. Knyga "Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui" - rašyta beveik visus 2018 metus ir yra skirta jo jubiliejiniais metams. Pirmoji autorės knyga "Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje", išleista 2006 metais, 2018-aisiais susilaukė jau trečiojo leidimo. Antroji - esė ir fotografijų knyga "Su savimi ir tavimi" išleista 2010 metais, trečioji knyga "Dangaus eiliniai vieversiai" pristatyta 2013 metų sausį, ketvirtoji - "Obuolėtas."
Projektų rėmėjai aktyviai prisidėjo prie Tėvo Stanislovo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginių finansavimo:
| Rėmėjas | Suma (Eur) |
|---|---|
| Koncernas „Vikonda“ | 6 000 |
| UAB „Helanas“ | 300 |
| ŽŪB „Vermena“ | 600 |
| MB „Kėdainių akmenukas“ | 300 |
| Kėdainių rajono savivaldybė | 3 000 |
Projekto daliniam finansavimui Kėdainių rajono savivaldybė skyrė 3 000 Eur.
tags: #tevo #stanislovo #100 #gimimo #metines