Tėvas Stanislovas: dvasios stiprybės ir šviesos švyturys

Tėvas Stanislovas (tikrasis vardas Algirdas Mykolas Dobrovolskis) gimė 1918 m. rugsėjo 29 d. Radviliškyje geležinkelių tarnautojo šeimoje. Mokėsi Radviliškio pradinėje mokykloje, vėliau - Kauno jėzuitų gimnazijoje. Besimokydamas gimnazijoje, jaunuolis apsisprendė pasirinkti vienuolio kelią. 1936 m. vasarą, po abitūros egzaminų, jis išvažiavo į Plungės mažųjų brolių kapucinų vienuolyną.

Po ketverių studijų metų M. A. Dobrovolskis buvo įšventintas į vienuolius kaip brolis Stanislovas. 1941 m. davė amžinuosius įžadus. 1944 m. kovo 25 d. Kauno arkikatedroje buvo įšventintas į kunigus ir tapo tėvu Stanislovu. Antrojo pasaulinio karo metais jis aktyviai gelbėjo žydus, rizikuodamas savo gyvybe.

Pasipriešinimas sovietinei priespaudai ir kalinimas

Po kunigystės šventimų tėvas Stanislovas buvo paskirtas į Petrašiūnų kapucinų vienuolyną ir šalia esančią parapiją. Per puspenktų metų jis apvažiavo kone šimtą Lietuvos parapijų, savo ganytojišku žodžiu padėdamas tikintiesiems įveikti okupantų sėjamą baimę. 1948 m. rugpjūčio 11 d. sovietų saugumas jį suėmė, apkaltinęs antisovietine propaganda. Tėvas Stanislovas buvo nuteistas 10 metų griežto režimo lagerio, kalėjo Intoje ir Vorkutoje, kur dirbo anglies šachtose bei statybose.

Net ir būdamas lageryje, tėvas Stanislovas išsiskyrė išskirtine dvasios stiprybe ir altruizmu. Jis buvo paleistas 1956 m. rugpjūčio mėn., tačiau 1957 m. kovo mėn. vėl buvo suimtas už „antivalstybines pažiūras“ ir įkalintas. Grįžęs į Lietuvą, dvasininkas buvo nuolat sekamas sovietinio saugumo, jam dažnai buvo uždraudžiama dėvėti abitą ar atlikti kunigo pareigas.

Paberžė - dvasios atgaivos ir kultūros centras

1966 m. kovo 7 d. tėvas Stanislovas buvo perkeltas į Paberžę, nuošalią Kėdainių rajono parapiją. Paberžė tapo dvasine trauka, šviesos ir rezistencijos centru. Kapucinas rūpinosi bažnyčia, šventoriumi bei aplinkinėmis kapinėmis. Čia jis rinko ir restauravo bažnytinio bei liaudies meno kūrinius, įkūrė unikalų muziejų. Paberžė tapo visuomenės atstumtųjų - narkomanų, alkoholikų ir nusivylusiųjų - gelbėjimosi vieta.

1990 m. tėvui Stanislovui kapucinų ordinas pavedė rūpintis Dotnuvos vienuolynu. Nepaisant garbaus amžiaus ir silpstančios sveikatos, jis į šią veiklą įsitraukė su nauja energija, o Dotnuvos ansamblis atgimė. 2002 m. kovo 28 d. savo paties prašymu tėvas Stanislovas buvo atleistas iš užimamų pareigų ir visam laikui persikėlė gyventi į Paberžę, į naujai pastatytą špitolę.

Gyvenimo pabaiga ir palikimas

Tėvas Stanislovas mirė 2005 m. birželio 23 d. Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, eidamas 87-uosius metus. Jis apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jam suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas. Tėvo Stanislovo pamokslai, sudėti į knygas „Tėvo Stanislovo pamokslai“ ir „Apie meilę ir tarnystę“, tapo dvasiniu vadovu ištisoms kartoms, mokančiu meilės, ramybės ir tikėjimo.

tags: #tevas #stanislovas #gime

• Vadovas apie motinystės ir neįgalumo išmokas
• Ką reikia žinoti apie vaiko kraujo tyrimus
• Išmokos vaikui Lietuvoje
• Kaip maudyti naujagimį
• Kūdikių nešioklių pasirinkimo gidas