Dzeusas, jo Pasivertimai ir Herojaus Heraklio Mitas
Senovės graikų mitologijoje Dzeusas yra vyriausiasis dievas, dievų ir žmonių tėvas bei vyriausiasis valdovas. Jis žinomas kaip dievų karalius, dangaus, griaustinio ir teisingumo dievas, valdantis Olimpo kalną ir kontroliuojantis dangų, griaustynę ir žaibą.
Dzeuso Kilmė ir Valdžia
Dzeusas buvo Krono ir Rėjos sūnus. Kronas, jauniausias iš titanų, buvo paranojiškas, kad jo vaikai jį nuvers, todėl juos prarydavo. Rėja, išsigandusi, kad Kronas prarys ir jos naujagimį Dzeusą, paslėpė uolą, įvyniotą į kūdikio vystyklus, ir paslėpė Dzeusą su aviganiais, kol jis užaugo. Kronas prarijo uolą, manydamas, kad tai jo sūnus.
Kai Dzeusas buvo pakankamai suaugęs, jis grįžo į Olimpą, kur kartu su Rėja davė savo tėvui nuodų, kurie privertė jį išvemti visus anksčiau prarytus vaikus: Poseidoną, Hadą, Herą, Hestiją ir Demeterą. Dzeusas taip pat išlaisvino savo tėvo brolius - Hekatoncheirus (tris gigantus) ir kiklopų (tris vienaakius vyrus), kuriuos Kronas įkalino Tartare. Kartu vaikai ir jų dėdės kariavo su tėvu ir kitais titanais, galiausiai juos nugalėdami ir įkalindami Tartare.
Atėmęs iš Krono ir kitų vyresniųjų dievų (titanų) valdžią, Dzeusas su broliais pasidalijo pasaulį: Poseidonas gavo valdyti jūras ir vandenynus, Hadas - požemio karalystę, o Dzeusui atiteko dangus. Gyvendamas Olimpo kalne, Dzeusas valdė visus gamtos reiškinius, dalijo gėrį ir blogį. Dzeusas buvo vienas svarbiausių dievų senovės graikų religijoje ir buvo garbinamas visoje Graikijoje bei kitose senovės pasaulio vietose.
Dzeuso Išvaizda, Simboliai ir Pasivertimai
Dzeusas dažnai buvo vaizduojamas kaip stiprus, raumeningas vyras su ilga barzda ir garbanotais plaukais. Jo simboliais buvo žaibas, erelis ir ąžuolas. Žaibas buvo jo pagrindinė ginkluotė, ir jis naudojo jį parodyti savo galią ir nubausti tuos, kurie jo nepakluso. Dzeuso pagrindinės galios apima griaustynę, žaibą ir oro sąlygas. Jo simboliai yra žaibo banga, erelis, ąžuolo medis ir karališkas skeptras.
Dzeusas taip pat buvo žinomas dėl savo gebėjimo keisti pavidalą. Jo šventieji gyvūnai buvo erelis ir jautis (Dzeusas jais kai kada pasiversdavo). Šie pasivertimai dažnai buvo naudojami įgyvendinant jo valią, ypač santykiuose su mirtingosiomis moterimis. Ąžuolo lapų šlamėjimu Dzeusas atskleisdavo savo valią.
Dzeuso mitologija: dievų karalius
Heraklio Gimimas: Dzeuso Apgaulė ir Heros Neapykanta
Dzeusas buvo žinomas dėl savo daugybės romanų ir santuokų, kurie dažnai sukėlė konfliktus su jo teisėta žmona Hera. Su deivėmis ir mirtingomis moterimis jis susilaukė daugybės vaikų, tarp jų Atėnės, Arėjo, Hebės, Hefaisto (su Hera), Apolono, Artemidės, Hermio, Persefonės, Afroditės, horų, moirų, charičių, mūzų, Dioniso, Heraklio, Helenės, Dioskūrų, Persėjo, Minojo, Sarpedono ir Radamanto.
Heraklis - graikų mitologijoje garsiausias mitinis didvyris ir pusdievis, romėnų tradicijoje taip pat vadinamas Herkuliu. Heraklis buvo Dzeuso (romėnų Jupiterio) ir mirtingosios Alkmenės (Persėjo anūkės), Tėbų karaliaus Amfitriono žmonos, sūnus. Dzeusas svajojo, kad gimęs sūnus valdys visus savo giminaičius, ir Heraklio atsiradimas nebuvo atsitiktinis - Dzeusas ruošėsi dievų ir nemirtingųjų gigantų kovai, o pusdievis Heraklis galėjo padėti šioje kovoje su Gajos sūnumis.
Nors Dzeusas buvo žinomas dėl savo gebėjimo pasiversti įvairiais gyvūnais, įskaitant ir jautį, siekiant suvilioti moteris, Heraklio atveju mitas pasakoja kitaip. Kartą Amfitrionas išvyko į žygį prieš leukadiečius. Pasinaudodamas tuo, Dzeusas pasirodė Amfitriono pavidalu ir permiegojo su Alkmene, taip tapdamas Heraklio tėvu. Kadangi Heraklis nebuvo Heros sūnus, tai sukėlė deivės Heros, teisėtos Dzeuso žmonos, neapykantą.
Heros Kerštas ir Dvylika Heraklio Žygdarbių
Deivė Hera, nekentusi Dzeuso sūnaus, pasiuntė Herakliui ligą, ir jis išprotėjo. Apimtas beprotystės priepuolio, Heraklis užmušė visus savo ir brolio Ifiklo vaikus. Praėjus priepuoliui, jis labai sielvartavo dėl to, kas atsitiko. Apsivalęs nuo netyčinės žmogžudystės, Heraklis iškeliavo į šventuosius Delfus pasiteirauti dievo Apolono, ką jam daryti. Apolonas per Pitijos lūpas išpranašavo Herakliui, jog jis taps nemirtingu, jei atliks dvylika žygdarbių, tarnaudamas jo protėvių gimtinėje Tirinte karaliui Euristėjui dvylika metų.
Todėl Herakliui teko atlikti dvylika sunkių žygdarbių, kad taptų Olimpo dievu, nemirtinguoju. Heraklis išgarsėjo savo 12 žygdarbių, kuriuos atliko vykdydamas Tiro (Mikėnų) karaliaus Euristėjo duotus darbus:
| Nr. | Žygdarbis | Aprašymas |
|---|---|---|
| 1 | Nemėjos liūtas | Euristėjas liepė Herakliui nužudyti Nemėjos liūtą. Didvyris įveikė pirmąjį žygdarbį ne taip jau sudėtingai, jį pasmaugdamas. |
| 2 | Lernos hidra | Po pirmojo žygdarbio Euristėjas nusiuntė Heraklį užmušti Lernos hidrą, kuri buvo pabaisa gyvatės kūnu ir devyniomis slibino galvomis. Heraklis ją įveikė, padedamas sūnėno Iolajo. |
| 3 | Kerinėjos danielius | Kerinėjos danielius buvo Artemidės atsiųstas žmonėms bausti. Herakliui buvo įsakyta jį sugauti ir gyvą atgabenti į Mikėnus. Danielių jis vejojo metus laiko. |
| 4 | Erimanto šernas | Euristėjas liepė užmušti Erimanto šerną, kuris buvo nepaprastai stiprus ir niokojo Psofidės miesto apylinkes. Heraklis savo klasta apgavo šerną ir jį sugavo. Eidamas šerno, didvyris papuolė į nepatogumus, sudarytus kentaurų, ir netyčia įšovė strėlę savo bičiuliui, kentaurui Cheironui. |
| 5 | Augėjo tvartai | Euristėjas davė Herakliui naują pavedimą: išmėžti visus karaliaus Augėjo tvartus per vieną dieną. Karalius Augėjas pažadėjo Herakliui dešimtadalį savo galvijų už tai, bet neatidavė. Už tai Heraklis jam baisiai atkeršijo po keturių metų. |
| 6 | Stimfalo paukščiai | Euristėjas pavedė didvyriui iššaudyti visus Stimfalo paukščius, kurie buvo labai žiaurūs: variniu snapu, variniais nagais ir varinėmis plunksnomis, kuriomis šaudydavo it strėlėmis. Nelengvas buvo Herakliui šis žygdarbis, tačiau jis įveikė paukščius savo mirtį nešančiomis strėlėmis. |
| 7 | Kretos jautis | Norėdamas įvykdyti septintąjį Euristėjo pavedimą, Heraklis turėjo vykti į Kretos salą ir atvesti Kretos jautį į Mikėnus. Heraklis jautį atvedė, bet Euristėjas pats jo pabūgo ir jį paleido. Jautis atidūmė į Maratono lygumą Atikoje. |
| 8 | Diomedo žirgai | Euristėjas įsakė Herakliui vykti pas Trakijos bistionų karalių Diomedą ir iš jo pagrobti gražius ir tvirtus žirgus-žmogėdras. Heraklis juos pagrobė, atkakliai pakovojęs su Diomedu, nugalėjo jį ir atgabeno žirgus Euristėjui, kuris liepė juos paleisti į laisvę. |
| 9 | Hipolitės juosta | Devintasis Heraklio žygdarbis buvo jo kelionė į amazonių šalį parnešti karalienės Hipolitės juostą. |
| 10 | Geriono karvės | Heraklis privalėjo atginti Geriono karves į Mikėnus. Ilgai klajojęs ir kovojęs jis pasiekė tas karves. Jį užklupo ir pats Gerionas, tačiau su savo mirtingų strėlių dūriais Heraklis jį nužudė ir atvedė karves. |
| 11 | Hesperidžių obuoliai | Jis privalėjo nuvykti pas didįjį titaną Atlantą ir iš jo sodų, kuriuos saugojo jo dukterys hesperidės, gauti tris auksinius obuolius. |
| 12 | Cerberis | Siuntė Euristėjas Heraklį į tamsiąją Hado karalystę ir atvesti iš ten požeminės karalystės sargą, šunį Cerberį, kuris buvo labai baisus su dideliais nasrais. Tai buvo paskutinis ir pats sunkiausias žygdarbis Herakliui. |
Heraklio Kova su Gigantais ir Kiti Žygdarbiai
Atlikus dvyliktą žygdarbį, Heraklio tarnyba pas Euristėją baigėsi. Tačiau jo didvyriški darbai tuo nesibaigė. Heraklis padėjo Olimpo dievams kovoti su gigantais. Dzeusas pasiuntė Atėnę, kad ši pakviestų Heraklį į sąjungą su dievais. Heraklis pirmasis paleido strėles į Alkionėją, bet šis, būdamas gimtojoje žemėje, buvo nemirtingas. Tada, Atėnei patarus, Heraklis išviliojo Alkionėją iš Palenės, ten gigantas neteko nemirtingumo, ir Heraklis galėjo jį užmušti. Efialtui vieną akį peršovė Apolonas, kitą - Heraklis.
Be to, Heraklis išgelbėjo ir Admetui sugrąžino jo žmoną Alkestidę, kuri buvo pasirengusi mirti vietoje jo. Heraklis patykojo ir pagavo prie Alkestidės kapo atėjusį jos sielos paimti Tanatą. Taip buvo išgelbėti karalius Admetas ir jo žmona Alkestidė iš Ferajos Tesalijoje.
Heraklio Mirtis ir Nemirtingumas
Grįžęs į Tėbus, Heraklis ten ilgai nepabuvo. Jo laukė nauji žygdarbiai, tačiau ne visi su pergale. Heraklio mirtis buvo labai sunki ir kankinanti. Jo mirtį sukėlė žmonos Dejaniros nuodingasis rūbas. Heraklis pamatė kentaurą Nesą mėginantį išprievartauti jo žmoną Dejanirą ir iš kito upės kranto iššovė nuodingą strėlę Nesui į krūtinę. Prieš mirdamas Nesas pasakė Dejanirai, kad jo kraujas užtikrins, jog Heraklis liktų jai amžinai ištikimas. Ji patikėjo Neso melu, suvilgdė Heraklio marškinius nuodingu krauju ir davė vyrui apsivilkti.
Vos jį užsidėjęs, Heraklis pradėjo merdėti, traukuliai bėgo per jo kūną, tuo pačiu keikdamas savo santuoką su Dejanira. Jis labai kankinosi, tad vienintelė išeitis pasprukti nuo kančių buvo mirtis. Jis liepė sudeginti jį ugnyje. Po mirties Heraklis tapo nemirtinguoju ir Olimpo dievu. Hera pamiršo visą savo neapykantą Dzeuso sūnui Herakliui ir atidavė jam į žmonas savo dukterį, amžinai jauną deivę Hebę.
tags: #tebu #karalius #kuriuo #pasivertes #dzeusas #susilauke
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
