Giminės Vardai Lietuvių Kalboje: Taisyklės, Istorija ir Reikšmė

Vardo suteikimas vaikui - svarbus ir atsakingas žingsnis, o taisyklingas jo vartojimas - kalbos kultūros dalis. Vardas lydi žmogų nuo gimimo iki mirties, todėl jo kilmė, reikšmė ir skambesys yra svarbūs. Šiame straipsnyje nagrinėsime vardų reikšmes, aptarsime vardų kilmę, populiarumą ir kitus aspektus, kurie padeda tėvams priimti informuotą sprendimą, taip pat panagrinėsime istorines asmenvardžių užrašymo taisykles ir kalbos ypatumus.

Bendrosios Vardų Registravimo Taisyklės

Kurdami ar redaguodami asmens vardą, svarbu atsižvelgti į kalbos šabloną, pagal kurį galite įvesti vardą teisinga tvarka ir teisingais raštais. Jei asmens vardui įvesti naudojamas scenarijus nesutampa su pasirinktu kalbos šablonu, arba jei vardo laukelyje yra klaidingas scenarijus, ar keli sąsiuviniai, gali atsirasti duomenų problema.

Įvedant asmens duomenis, skyriuje Gyvybiškai svarbūs įveskite gimimo vardą arba vardą ir pavardę. Didžiųjų raidžių rašymui naudokite įprastas didžiąsias raides.

Pavardės ir Jų Ypatumai

• Mergautinės ir santuokinės pavardės. Jei moteris po santuokos pakeitė pavardę, naudokite mergautinę pavardę.
• Oficialaus vardo keitimas. Jei asmuo pakeitė savo vardą teisėtai, išskyrus ne santuokoje, įveskite naujesnį oficialų vardą.
• Dažniausiai vartojamas vardas. Jei asmuo gyvenime nenaudojo savo vardo ir pavardės, įveskite jo naudotą vardą skyriuje „Pagrindiniai duomenys“.
• Pavardės. Įveskite šeimos vardą arba pavardę. Jei moteris po santuokos pakeitė savo pavardę, įveskite mergautinę pavardę. Jei asmuo neturi pavardės, palikite laukelį Pavardė tuščią.

Papildomi Vardo Elementai ir Ženklai

• Titulas. Naudokite „Titulą" tokiems žodžiams kaip „grafas“ arba „ponas“. Titulo laukelį galite palikti tuščią.
• Vardai. Įveskite pirmąjį ir antrajį vardus. Skyriuje "Kita informacija" uždėkite pravardes.
• Prievardis. Įveskite tokius žodžius kaip „Jaun.", „Vyresn." arba romėnišką skaitmenį. Pavyzdžiui, Džonas Smitas III. Skyriuje „Kita informacija“ pridėkite kitus asmens vardus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vardo su netinkamu ženklu negalima išsaugoti nė kuriame iš vardo laukelių. Įspėjimo pranešime aprašoma problema. Jei pranešimas rodomas raudonai, turite pašalinti neleistinus ženklus. Tai apima simbolius, tokius kaip: < > [ ] { } ( ) ; : 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9. Taip pat venkite papildomų tarpų, vardų tik su inicialais ir žodžių, kurie nėra vardai. Galite naudoti brūkšnelius ir apostrofus, kurie yra vardo dalis.

Lietuviškų Vardų Duomenų Bazė: Valstybinės Lietuvių Kalbos Komisijos Indėlis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija atveria visuomenei Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, sukauptą pãsvetainėje vardai.vlkk.lt. Šioje pãsvetainėje teikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvoje 1991-2010 m. gimusių vaikų vardai. Iš viso šiuo metu sąvade 82 746 vardai, tai 3,5 mln. duomenų šaltinis - Lietuvos Respublikos gyventojų registras.

2007 m. pradžioje Kalbos komisija iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsigijo pirmą ir patį gausiausią nuasmenintų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų rinkinį, kurį sudaro: piliečio (arba vaiko iki 16 m.) vardas, lyties nuoroda, gimimo metai, gimimo vietos (šalies ir savivaldybės tikslumu), tautybė (jei nurodyta).

Vėliau įsigyti 2007-2010 m. Vilniaus universiteto doc. dr. Daivos Sinkevičiūtės suburta darbo grupė ėmėsi projekto „Lietuvos piliečių vardų mokslinė analizė ir vardų normų rekomendacijų rengimas (2007-2011 m.)“. Pãsvetainės vardai.vlkk.lt pagrindas - piliečių vardų duomenų bazė. Iš jos sudarytas Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas ir kuriamas Rekomenduojamų vardų sąrašas, filtruojami statistiniai vardų populiarumo (dažnumo) duomenys, rengiami mokslo straipsniai.

Vardus numatyta išanalizuoti, sugrupuoti pagal kilmę, išlinksniuoti ir sukirčiuoti, be to, pateikti nuorodas iš neteiktinų ir vengtinų vardų variantų į taisyklingesnius, teiktinesnius, susieti to paties vardo variantus, išvestinius, pamatinius vardus ir trumpinius. Rekomenduojami, arba kitaip teiktini, vardai išlinksniuoti, sukirčiuoti, klasifikuoti pagal kilmę. Vardų, kuriuos sudaro daugiau nei du skiemenys, puslapiuose galima iš karto rasti ir jų trumpinių, kurie vartojami taip pat, kaip oficialūs žmonių vardai, plg.: Džiuginta - Džiuga, Ginta, Gintė.

Galima sužinoti, kiek rūpimas vardas yra populiarus ar buvo populiarus jo gimimo metais (seniausi gimimo įrašai siekia XIX a. pabaigą - 1890 m.), ar buvo populiarus jo gimimo vietoje, ar populiarus paskutinį dešimtmetį. Pagrindiniame svetainės puslapyje iš karto rodoma keletas populiariausių (visoje vardų imtyje) vardų ir keletas rečiausių (suteiktų tik vienam asmeniui).

Iš „Įdomiosios statistikos“ skyrelio lankytojai gali sužinoti, kokie vardai tam tikru laikotarpiu buvo populiariausi Lietuvoje, užsienyje (dabartinių LR piliečių, gimusių svetur) ar kokie vardai dažniausiai suteikiami baltarusių, lenkų, žydų, čigonų (romų) tautybės Lietuvos piliečiams. Svetainėje skelbiami vardyno specialistų straipsniai, taip pat su vardų registravimu, keitimu ir vartojimu susiję teisės aktai, patarimai. Itin laukiami įvairūs lankytojų pasakojimai apie vardus.

Vardų Gramatinės Ypatybės Lietuvių Kalboje

Giminė yra gramatinė vardažodžio kategorija, kurios semantinį pagrindą sudaro biologinė lytis (berniukas : mergaitė, liūtas : liūtė). Daiktus ir abstrakčias sąvokas žyminčių žodžių giminė yra sutartinė (stalas : kėdė). Giminė daugiausia reiškiasi derinimo požymiais, kuriuos daiktavardis primeta nuo jo priklausomiems žodžiams. Lietuvių kalboje skiriamos 2 daiktavardžių giminės - vyriškoji (vaikas, namas) ir moteriškoji (mergina, gėlė). Bevardę giminę turi tik daiktavardiškai vartojami būdvardžiai ir dalyviai (skirti gera nuo bloga; nauja tėra užmiršta sena), t. p. ne asmenis žymintys įvardžiai (visa tai yra nauja).

Vardų Kirčiavimas

Lietuvių kalboje vardų kirčiavimas turi savitas tradicijas ir taisykles, kurios kartais kelia diskusijų ir nesusipratimų. Taisyklingas vardų kirčiavimas yra svarbus ne tik kalbos taisyklingumo, bet ir kalbos kultūros požiūriu. Tačiau vardų kirčiavimas lietuvių kalboje neretai kelia problemų. Viena iš jų - besikeičiančios normos ir rekomendacijos. Kalbininkai nuolat diskutuoja dėl tam tikrų vardų kirčiavimo, o jų rekomendacijos ne visada sutampa su visuomenės vartojimo įpročiais.

2009 m. išleistas K. Kuzavinio ir B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ šeštasis leidimas turėjo tapti patikimu šaltiniu, nurodančiu taisyklingas vardų kirčiuotes. Tačiau net ir šis autoritetingas leidinys nesustabdė diskusijų ir nesutarimų dėl vardų kirčiavimo.

Fortunatovo-de Sosiūro dėsnis ir vardų kirčiavimas

Lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės remiasi Fortunatovo-de Sosiūro dėsniu, kuris teigia, kad jei žodžio antrojo nuo galo skiemens balsis yra trumpas arba tvirtagalis, tai žodis negali būti pastovaus kirčiavimo. Šis dėsnis taikomas ir vardams.

Pavyzdžiui, vardai Edmà, Astà, Danà, Gratà, Majà, Vladà, Žanà, Barborà, Beatà, Daratà, Dianà, Joanà, Kleopatrà, Kristijonà, Tamarà, Vincentà pagal šį dėsnį turėtų būti kirčiuojami nepastoviai, t. y. jų kirčio vieta turėtų kisti priklausomai nuo linksnio. Senieji bibliniai vardai, kurių antrasis nuo galo skiemuo kirčiuojamas tvirtagale priegaide arba trumpas jo balsis, taip pat negali būti pastovaus kirčiavimo. Tokie vardai kaip Jõbas, Jõnas, Mõrkus, Mõzė, Nõjus, Pẽtras, Rõkas, Adõmas, Abraõmas, Antãnas, Baltramiẽjus, Bonifãcas, Florijõnas, Galijõtas, Grigãlius, Mikalõjus, Ievà, Onà, Klarà, Mortà, Brigità, Marijà, Daratà, Elenà, Kotrynà, Danà, Gratà, Rūtà, Laurentinà ir kt. turėtų būti kirčiuojami su kairiniu kirčio ženklu.

Dvikamienių ir naujesnių nekrikščioniškųjų moterų vardų kirčiavimas

Dvikamienių vardų, tokių kaip Daũmantas, Deĩmantas, Dìrmantas, Eĩdmantas, Galìmantas, Gaudìmantas, Gẽdmantas, Geĩsmantas, Gerìmantas, Leĩmantas, Nerìmantas, Rãdmantas, Rìmantas, Tìlmantas, Valìmantas ir t. t., moteriškosios formos (Daũmantė, Deĩmantė, Dìrmantė, Eĩdmantė ir t. t.) dažnai kirčiuojamos pagal vyrų vardus. Tačiau ne visada tai yra geras sprendimas. Kalbininkai rekomenduoja atsižvelgti į bendrinių žodžių pavyzdžius (pvz., kiẽmsargis - kiẽmsargė) ir moteriškosios giminės formą kirčiuoti taip, kad būtų išlaikyta vyriškosios giminės kirčio vieta ir priegaidė.

Susirūpinimą kelia ir naujesnių nekrikščioniškųjų moterų vardų, parinktų pagal malonius ar įspūdingus dalykùs įvardijančius daiktavardžius, kirčiavimas. Net pãčios vardų turėtojos kartais taria Áušra, Dáina, nors bendriniai daiktavardžiai yra aušrà, dainà. Kalbininkai pabrėžia, kad tokių vardų norminis kirčiavimas turėtų būti tik Aušrà, Dainà. Taip pat neteisingas yra pastovus vardų kirčiavimas Dãlia, Rãsa, Ū͂la, nors daiktavardžiai yra dalià, rasà, Ūlà. Kilmininkas tokių vardų turėtų būti Daliõs, Rasõs, Ūlõs.

Svetimžodžių vardų kirčiavimas

Svetimi vardai dažnai kirčiuojami pagal originalo kalbos taisykles. Tačiau lietuvių kalboje galioja savi kirčiavimo dėsniai, todėl svetimus vardus reikėtų pritaikyti prie lietuvių kalbos sistemos.

Vardų Suteikimo Tradicijos ir Reikšmės

Vardo suteikimas naujagimiui - tai ne tik tradicija, bet ir atsakingas sprendimas, galintis turėti įtakos visam vaiko gyvenimui. Krikščioniškoje tradicijoje vardas suteikiamas per Krikšto sakramentą, kuris atliekamas „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). Per krikštą Viešpaties Vardas pašventina žmogų, ir krikščionis gauna savo vardą Bažnyčioje. Tai gali būti vardas šventojo - Kristaus mokinio, kurio gyvenimas buvo ištikimybės savo Viešpačiui pavyzdys. Šventasis globėjas mums yra meilės pavyzdys ir užtikrina savo užtarimą.

Lietuviškų vardų lobynas ir jų kilmė

Naujausiame lietuviškos kilmės vardų žodyne įrašyta per 3 tūkst. vardų. Daug jų nė negirdėti, primiršti ar itin seni, reti. Tai tikras lobynas ieškantiems ne tik originalaus, bet ir gražią prasmę turinčio vardo. Visgi, nors savi vardai Lietuvoje mėgiami, ne visi tėvai gilinasi į jų reikšmę, istoriją ar kilmę. Žmonės dažnai neskiria tikrų lietuviškų vardų nuo adaptuotų. „Kartais jiems atrodo, kad, pavyzdžiui, Marytė yra labai lietuviškas vardas, tačiau taip yra tik iš dalies. Tai su kartu su krikščionybe atėję vardai, pritaikyti prie lietuviško garsyno, kirčiavimo, tam tikrų formų, bet jų kilmė yra kita. Ją galima išsiaiškinti lietuvių bei kitų kalbų žodynų pagalba. Prie tokių vardų galima priskirti ir populiariuosius Jonas, Petras, Marija ar Ona. Tai hebrajiškos, graikiškos, lotyniškos kilmės vardai. Yra ir šventųjų germanų, slaviškos kilmės vardų, todėl kartais net ir tyrėjams sunku tiksliai nustatyti tikslią kilmę, ypač šiais laikais žmonių prikurtų naujadarų.

Daugelis mano, kad lietuviški vardai būtinai susiję su gamta, jos reiškiniais ar tautiniais simboliais, istorija. Yra dvi ryškios lietuviškų vardų grupės. Tai dvikamieniai vardai, tokie kaip Algimantas, Mindaugas, Tautvydas, būdingi visoms indoeuropiečių kalboms. Kai kurie jų šiais laikais yra virtę pavardėmis, kaip Vaišnoras, kurių nebeįsivaizduojame esant vardais. Kita dalis vardų, sudarytų iš paprastų žodžių, yra buvusios pravardės, atsirasdavusios dėl vidinių ar išorinių žmogaus savybių. Pavyzdžiui, Vilkas - šiandien tokio vardo nėra, bet liko pavardė. Gamtiniai vardai susiję su XX a. atėjusia nauja pasaulėžiūra: Eglės, Liepos, Ąžuolai, Rasos ir Audros yra naujųjų laikų vardai. Dalis lietuviškų vardų atėjo iš literatūros - tai Gražina, Milda, Nijolė, kurie sukurti istorikų, mitologų, rašytojų. Greičiausiai nunyko ir šiuo metu nebevartojami yra neigiamas prasmes turėję vardai: tokie kaip Traidenis, Myžtautas ir panašūs. Kai kuriems seniausiems lietuviškiems vardams net keli tūkstančiai metų - tai Mantvilas, Vytautas, Algimantas, Eimantas, Norvaišas, Sirvydas, Švitrigaila. Kai kurie jų vis dar vieni populiariausių, kai kurie likę tik istorijos vadovėliuose.

Populiarumas ir tendencijos

Tarp praėjusių metų populiariausių, ypač mergaičių, vardų yra nemažai lietuviškų. „Visgi negalima sakyti, kad šiuo metu lietuviški vardai vyrauja. Dabar populiarūs vardai Gabija, Austėja, Dalia, Laima yra nauji - kas gi galėjo senovėje vaikus vadinti dievų vardais? Tai rodo mūsų pasaulėžiūros pasikeitimus. Lietuvos žmonėms yra svarbūs savitumo ir išlikimo dalykai, nes jie turi stiprų išlikimo instinktą. Tuo tarpu užsienyje vyrauja vardų įvairovė. Daug pasako faktas, kad slavinti graikiški ar lotyniški vardai mėgiami Vakarų Vokietijoje, o Rytų - ne. Taigi, daug kas priklauso ir nuo istorijos, įvairiausių politinių, ekonominių bei kitokių sąlygų.

Šiais laikais žmonės daug keliauja, jiems ilgi, nesuprantami vardai pradeda trukdyti, todėl kai kurie nori niveliuotis, nebenori savitumo. Kiti atvirkščiai - jo labai nori. Pastebima, kad norėdami vaikui suteikti išskirtinį vardą tėvai vis dažniau išdrįsta patys jį sukurti, tarkim, sudaryti iš savo vardų. Prof. D. Pakalniškienė sako, kad svarbiausia, jog vardas būtų gražus, malonus tarti, lengvas kirčiuoti ir tinkamas konkrečiam žmogui. „Dažnai žmonės vardus renka pagal skambesį. Vardas turi maloniai skambėti.“

Iš viso iki šios dienos Lietuvoje yra įregistruota daugiau nei 80 tūkst. skirtingų vardų. Daugiau nei 3 tūkst. iš jų yra lietuviškos kilmės. Matyti, kad vardų kūrimas yra gyvas procesas. Sudarant naujus vardus dažnai prie žinomo antrojo dvikamienių vardų kamieno pridedamas naujas kamienas, kilęs arba iš krikščioniškos kilmės vardo trumpinio: Justautė (Justė), Zigminta (Zigmas), Egvidas (Egis), Elimantas (Elis), Matautas (Matas), arba iš įvairių žodžių: Gražbilė (gražus), Jausmilė, Jausmina (jausti), Jusmina (justi), Rasviltė (rasa ar rasti), Lokimantas (lokys), Mandrius (mandras), Orius (orus). Dvikamieniai asmenvardžiai plečiami ir priesagomis, tarkim, Armintėja, Ervilėja, Mantvilija. Tokie vardai reti. Taip yra greičiausiai todėl, kad ir patys nepriesaginiai vardai yra ilgoki - triskiemeniai, o šiuo metu labiau linkstama vaikams duoti trumpus vardus. Pasitaiko, kad vaikams duodami niekada nesuteikti vardų žodyno siūlomi vardai, kaip Ąžuolė, Garsė, Dravis, Kernis. Pavadinama ir gamtos įkvėptais vardais, kaip Bruknė, Lūgnė, Smilga, Volungė, Kaitra, Pusnė, Žemė, Šerkšnas, kartais pridedant prie jų priesagas. Vieni populiariausių yra vardo Ugnė variantai Ugnėja, Ugnetė, Ugnilė, Ugnita. Tarp naujų lietuviškos kilmės trumpųjų vardų šiuo metu vyrauja dvikamienių vardų trumpiniai Džiugė, Gaudė, Mintas, Artė, Gertė, Mantrius, Taučius, Medė, Jovis, Žygas, Tara ir daugybė kitų. Nauji, iki šiol nevartoti lietuviškos kilmės vardai nėra populiarūs. Daugeliu jų 2007-2010 m. buvo pavadinta po vieną-du vaikus. Nauji lietuviškos kilmės mergaičių vardai yra dažnesni nei berniukų.

Keli vardai lietuvių kultūroje taip pat nėra retas reiškinys. Nors daug kas mano, kad tai tik apsunkina gyvenimą. Pavyzdžiui, romėnai duodavo tris vardus, iš kurių pirmasis būdavo tikrasis, antrasis - giminės, o trečiasis daugiau kaip pravardė, duodamas pagal kokį nors požymį. Lietuvoje iki XVI a., kuomet pradėjo formuotis pavardės, buvo tik vienas narys, t.y. vienas vardas. Pagal krikščionišką tradiciją, jei pirmasis vardas nėra šventas, antras vardas turėtų būti duodamas kurio nors iš šventųjų, kad vaikas turėtų globėją.

Užsienio įtaka ir kalbos sistemos neatitikimai

Pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių (Gvide, Vivijan, Kelvin, Veid), svetimos rašybos (Linnea, Mariya, Malh, Mihael). Dalis vardų yra užrašyti su klaidomis: juose trūksta nosinių raidžių: Drasita, Kestmina, Ažuolas. Pastebėta, kad tokiais vardais dažniausiai yra pavadinti lietuvių tautybės ir Lietuvoje gimę vaikai. Užsienyje gimusių Lietuvos pilietybę turinčių vaikų vardai dažnai užrašomi be lietuviškų raidžių: Aiste, Armante, Deimante, Eimante, Gyte, Guste, Jorune, Ovile, Rimante, Rugile, Smilte, Vilte, Zavinta, Dziugas. Tokie vardai ypač dažni Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV. Kartais ir Lietuvoje gimę vaikai pavadinami mūsų kalboje neįprastai užrašytais vardais Deymantas, Ioris. Svarbiausia, kad vardas tėvams ir vaikui patiktų. Tačiau labiausiai nesinorėtų, kad tėvai prisirinktų nepadorias reikšmes turinčių vardų iš užsienio, kaip, pavyzdžiui, Traviata, kas reiškia kurtizanę ir panašių.

Populiariausių vardų reikšmės

Tevudarzelis.lt skelbia 2017 metų populiariausių mergaičių ir berniukų vardus. Tarp populiariausių berniukų vardų - šie: Matas, Dominykas, Lukas, Nojus ir Kajus. Tarp mergaičių vis dar nepraranda populiarumo Emilijos, Kamilės, Amelijos, Emos ir Lėjos vardai.

Istorinės Asmenvardžių Užrašymo Taisyklės Dokumentuose

Asmenvardžiai senuose dokumentuose buvo užrašomi labai įvairiai, priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Pradėjus tyrėjo darbą, tenka sklaidyti senus rankraščius, perprasti, kas juose parašyta. Suprantama, kad seniausiose knygose visi įrašai lotyniški, kartais kanceliarine LDK. Iki XIX a. pradžios Vilniaus, bei Žemaičių vyskupystės metrikų knygos buvo pildomos lotynų kalba, iki XIX a. vidurio - lenkų kalba, vėliau rusų, galiausiai nuo XX a. - lietuvių kalba. Nors krikšto, santuokos, mirties dokumentuose nusistovėjo tam tikra rašymo forma su pakankamai išsamia informacija, įrašų skaitymui praverčia paaiškinimai.

Asmenvardžių komponentai ir jų seka

Asmenvardžiai dažniausiai buvo užrašomi seka Vardas + pavardė, pvz. Dominicus Noreyko (lot.). Vardas visada užrašomas prieš pavardę. Taip pat pasitaikydavo užrašymų su tėvavardžiu: Vardas + tėvavardis + pavardė, pvz., Michał Janowicz Doweyko (lot.). Vardas visada užrašomas prieš kitus asmenvardžius. Pilną asmens įvardijimą sudaro prievardis ir asmenvardžiai. Giminės vietovardis - tai giminės pavadinimo antrasis narys (giminės pavadinime jo gali ir nebūti). Kai kuriais atvejais, įrašoma tik viena pavardė, pavyzdžiui, iš penkerių asmenų paminėtų krikšto metu, įrašyta tik viena - tėvo pavardė. Vaikas Mykolas Filius Michael (lot.) - tėvai Lukas ir Ona Jaunėliai Luca et Anna Pagi Jaunieliow (lot.).

Vardas įvardijime dažniausiai būna tik vienas, tačiau pasitaiko du, trys ir daugiau. Randame įrašų, kuriuose sunku atpažinti kiek vardų, pavardžių. Taip dažniau atsitinka esant nelietuviškiems asmenvardžiams, retų vardų ir pavardžių variantuose.

Prievardžiai ir socialinė padėtis

Paprastai prievardis lotynų kalba buvo užrašomas tik kilmingiems, vėliau lenkų ir rusų kalbomis - visiems luomams. Pirmiausi prie pavardžių pasirodę prievardžiai - tai kilmės ženklai. XVII a. įrašuose nebuvo sistemos, ji nusistovėjo XVII a. viduryje, bet pastoviai kito, nes įrašai buvo vedami lotynų, lenkų, rusų, galiausiai lietuvių kalbomis. Pradžioje lotyniškuose įrašuose atsirado aukštesnę kilmę nurodantys D., arba Dnus. ženklai, t. y. trumpiniai lotyniško žodžio Dominus - ponas. Tokiais ženklais dažniau žymėdavo vyrus, vėliau kilmės prievardžiai įvairavo: G: Dnus, M: Dnus (vyrų); G: Dna, M: Dna (moterų), G. Kartais užrašomas pilnas lotyniškas prierašas Magnificum Dominum. Sekdami tokį žodžių derinį, pastebime, kad savo turtine padėtimi ir kilme taip pažymėti asmenys gerokai skyrėsi nuo paprasto bajoro. Dažniau tai didikai su pareigybėmis, žinomos ir garsios giminės.

Kiti prievardžiai apie asmens kilmę būdavo: G:V:; G. Virg. (lot.); - netekėjusioms, G:D:; G:M:; G. Dna. (lot.); - kilmingoms moterims, Pr.; Kp. - valstietėms ir t.t. Iliustracijoje matome užrašą Nobilibus Padre Adamo Bar... MM Domini, arba MMDDni. Jaunuoliai liuteronai būdavo žymimi ...Juvenem de Religione Lutherano (lot.). Pasikeitus raštvedybai, maždaug nuo 1802 m., metrikų užrašymuose įvyko savotiškas lūžis, nes kai kur kunigai pradėjo vartoti senąją lenkų kalbą, (pasitaiko mišrių keliomis kalbomis surašytų tekstų), o nuo 1827 m. visos metrikos pradėtos rašyti lenkų kalba. Nuo tada visoje šalies raštinėje buvo naudojama slavų kalba, luomai, buvo žymimi dar įvairiau. J.P.: (Jaśnie Pan) verčiamas - šviesusis ponas. J.W.P. (Jaśnie Wielmożny Pan) - prakilnusis ponas. Priešsantuokinės apklausos anketoje kartais būdavo nurodoma bajorų luomo priklausomybė.

XIX a. dokumentuose tas pats asmuo galėjo būti užrašomas vis kitais asmenvadžius papildančiais prierašais. Pavyzdžiui 1859 m. pastebėti prievardžiai - Prūsijos valdinys Прусский подaнный K. Šulteis ir B. Stepanavičiūtė, o po metų jie įvardijami kaip užsieniečiai Иностранцы K. Šulteis ir B. Stepanavičiūtė.

Moterų pavardžių ypatumai senuose dokumentuose

Pavardes turi visi vyriškos giminės užrašyti asmenys, bet būna išimčių, pavyzdžiui, užrašant pavainikio tėvą (kartais nurodomas tik vardas), bet dažniausiai tėvas lieka neįvardintas. Ištekėjusių moterų pavardžių priesagos dažniausiai buvo: -owa, pvz., Miłunowa, -ina, pvz. Dowgajłina, arba -ówna, pvz. Szimkiewiczówna. Moterų pavardės gali būti sudaromos ne tik su priesagomis, bet ir su galūnėmis. Tokio tipo moterų pavardės yra sudaromos iš vyriškų pavardžių, turinčių -sk- tipo priesagą, pvz., Jasińska, Malinowska, Nowicka ir kt. Dažniausi rusų kalba moterų įvardijimai būdavo: Vardas + mergautinė pavardė + vyro pavardė, pvz., Petronėlė iš Ivanauskų Sodecka Петронелa из Иванoвских Содецкa (rus.). Tokiais atvejais Sodecka pavardės vertimas aiškus - Sodeckienė.

tags: #taisikles #apie #gimisku #zodziai

• Socialinės globos pertvarka Klaipėdoje
• kada atlikti HCG tyrimą
• Ar saugu atlikti rentgeną, kai laukiatės?
• Dvynių gimdymo tikimybė
• Kada kreiptis į gydytoją dėl vaiko pilvo skausmo