Svetlanos Glebovos įžvalgos: įkalinimo įstaigų medikų iššūkiai ir pertvarkos Lietuvoje
Įkalinimo įstaigose dirbantiems medikams kasdien tenka susidurti su sunkiai prognozuojamais pacientais. Šie specialistai sako patiriantys nuolatinį psichologinį smurtą. Bendraudami su pacientais jie turi išlaikyti budrumą bei numatyti gresiančius pavojus.
Sunkumai ir saugumo trūkumas medikų darbe
Vilniaus pataisos namuose dirbanti psichiatrė Svetlana Glebova vardija, kad tarp kalinių gausu narkomanų, alkoholikų, psichopatų. Jos teigimu, psichinių nukrypimų turi trys ketvirtadaliai visų kalinių. Dėl šių sutrikimų jie dažnai elgiasi impulsyviai, nesugeba tinkamai išreikšti savo emocijų.
Nors medikams tenka dirbti su sudėtingais pacientais, papildomų apsaugos priemonių nesiimama. „Jokių papildomų apsaugos priemonių nesiimame. Susėdame su pacientu ir bendraujame“, - pasakoja S. Glebova. Dažniausiai prie durų stovi pareigūnas, bet labai dažnai būna taip, kad kaliniai sako: „Aš nenoriu, kad pareigūnas klausytų mano išsakytų skundų.“ Tokiais atvejais gydytoja pati sprendžia, ar likti su kaliniu vienai, remdamasi paciento charakteristika.
Per savo 10 metų darbo įkalinimo įstaigose praktiką S. Glebova pasakoja, žinanti atvejų, kai gydytojams teko nukentėti nuo pacientų rankos. „Ne kartą ir į snukį buvo pasiūlyta, buvo atvejų kai gydytojas buvo mušamas kraujo spaudimo aparatu“, - sako medikė. Tačiau gerokai dažniau medikai susiduria su psichologiniu kalinių smurtu.
Socialinės garantijos ir darbuotojų pritraukimas
S. Glebova pastebi, kad naujų medikų, pasirenkančių darbą įkalinimo įstaigose, nėra. Maža to, kalėjimų medikai, skirtingai nei toje pačioje įstaigoje dirbantys pareigūnai, paliekami be socialinių garantijų. Įstaigai paskyrus didesnį finansavimą pirmiausia rūpinamasi pareigūnų darbo sąlygų pagerinimu.
Pertvarkos iššūkiai ir medikų profesinės sąjungos pozicija
Teisingumo ministerijos pirmiausia prašoma atšaukti atidėtą įkalinimo įstaigų gydymo sistemos pertvarką. Įkalinimo įstaigų medikų profesinės sąjungos pirmininkės pareigas einanti Vita Subačiutė pažymėjo, kad pertvarka skaudžiai atsilieptų patiems aktyviausiems specialistams. „Profesinės sąjungos aktyvas yra skyriaus vedėjai, slaugos administratoriai. Jie atleidžiami, nes kuriamas toks, kaip mes pavadinom, „turboadministratoriaus“, kuris atliks trijų keturių darbuotojų darbą, etatas“, - teigia V. Subačiutė.
Galbūt netiesiogiai jie tą norėjo padaryti, bet išėjo, kad įvedus reformą, būtent, aktyvui ir reikėtų palikti sistemą. Pertvarka turėjo įvykti iki liepos, daliai ruošiamų atleisti medikų jau buvo įteikti įspėjimo lapeliai. Šie jau buvo pradėję ieškotis naujo darbo, o kai kurie ir susiradę. Tačiau paskelbus, kad pertvarka atidedama iki spalio šie žmonės atsidūrė nežinomybėje.
Medikų atstovų įsitikinimu, vos mėnesį Kalėjimų departamentui vadovaujantis Virginijus Kulikauskas nėra tinkamai susipažinęs su esama situacija. Kalėjimų departamento atstovai įsikibę laikosi numatomo modelio ir į medikų raginimus pradėti derybas nuo „balto lapo“ atsižvelgti neplanuojama. Anot jų, būtina suformuoti vieningą gydymo praktiką įkalinimo įstaigose. Kadangi pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas liks nepakitęs, bus įgyvendinti struktūriniai pokyčiai, pakeičiant visų sveikatos priežiūros skyrių pavaldumą, išsaugant visą teikiamų paslaugų paketą.
Todėl medicinos darbuotojų atstovai kviečiami bendradarbiauti, siekiant užtikrinti sklandų įkalinimo įstaigų medicinos padalinių centralizavimo procesą. „Pokyčiai visada yra susiję su naujovėmis, todėl esame pasiruošę ir toliau diskutuoti su darbuotojais, kartu ieškoti kompromisinių sprendimų“, - teigia Kalėjimų departamento atstovė.
Profesinė sąjunga skeptiškai vertina šią pertvarką. „Šiuo atveju pertvarka buvo nuleista iš ministerijos. Pasigendama įsiklausymo į specialistų nuomonę. Mes pertvarkos nauda netikime. Juo labiau kad ją vykdyti pradėjo teisingumo ministro patarėjas, kuris yra visiškai ne medikas, o bibliotekininkas. Mes medikų rate poną Gintarą Žandaravičių taip ir vadiname: „bibliotekininku“. O į tartis bandančių medikų nuomone neatsižvelgiama.“
Atlyginimų klausimas ir teisinės kovos
Medikai taip pat atkreipia dėmesį, kad jų atlyginimas - katino ašaros. Klausimą dėl atlyginimų pakėlimo kalėjimų medikai iškėlė dar praėjusių metų rudenį. Jie pastebi, kad laisvėje dirbančių specialistų atlyginimas kilo rudenį, o šių metų rugsėjį vėl planuojama jį pakelti. Todėl įkalinimo įstaigose dirbantys specialistai jaučiasi užmiršti ir neišklausyti.
Dėl padoresnių atlyginimų jie buvo sutikę atsisakyti kai kurių darbuotojų bei naktinių budėjimų, nors tai ir prieštarautų tarptautinių organizacijų rekomendacijoms. Medikų skaičiavimu, atlyginimams didinti reikia 2,36 mln. eurų. Geresnio atlygio specialistai bando išsireikalauti ir per teismus.
Alytaus pataisos namų medikai padavė savo darbdavį į teismą ir laimėjo bylą pirmos instancijos teisme. Nuosprendžiu buvo pripažinta, kad medikų darbo sąlygos, iš tikrųjų, yra pavojingos ir darbdavys privalo už tai mokėti priedą. Šiuo metu nuosprendis apskųstas aukštesnės instancijos teismui, tačiau medikų profsąjunga tikisi iškovoti dar vieną pergalę. Medikai tikina pakartotinai streikuoti nesiruošiantys, nes jaučia didelę atsakomybę už savo darbą, tačiau situacijai negerėjant jie imtųsi kitų priemonių, galimai piketuotų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
