Skydliaukės ligos vaikams: nuo simptomų iki diagnostikos ir gydymo
Endokrininės vaikų ligos nedažnos, tačiau labai svarbios klinikinėje praktikoje. Endokrininė sistema yra vidaus sekrecijos liaukos, kurios į kraują išskiria specifinius cheminius junginius - hormonus, padedančius kontroliuoti daugybę gyvybiškai svarbių kūno funkcijų. Ji ypač svarbi medžiagų ir energijos apykaitai, vykstančiai kiekvienoje organizmo ląstelėje.
Skydliaukė - tai kakle esanti liauka, gaminanti skydliaukės hormoną. Ši maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje gamina hormonus, kurie kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Skydliaukės hormonai lemia vaiko fizinę ir psichinę raidą, todėl skydliaukės funkcijos sutrikimai yra pavojingi visaverčiam vaiko vystymuisi.
Dažniausios skydliaukės ligos vaikų amžiuje
Vyraujančios vaikų endokrininės ligos apima skydliaukės ligas, tokias kaip įgimta hipotirozė, autoimuninis tiroiditas, įgyta skydliaukės hipofunkcija arba hiperfunkcija, mazgai skydliaukėje, taip pat antsvoris ir nutukimas, augimo ir brendimo sutrikimai bei cukrinis diabetas. Skydliaukės ligomis gali sirgti visi: vyrai, moterys, kūdikiai, paaugliai ir pagyvenę žmonės. Jos gali būti paveldimos (dažniausiai hipotirozė) arba išsivystyti laikui bėgant.
Hipotirozė - per maža skydliaukės veikla
Priešinga būklė, kai skydliaukės hormonų gaminama per mažai, vadinama hipotiroze (miksedema). Jai esant, gali pasireikšti nuovargis, padidėti kūno svoris ir tapti sunku toleruoti žemą temperatūrą. Sergant hipotiroze, gali išsivystyti skydliaukės funkcijos sutrikimas, sąlygojantis organizme hormonų nepakankamumą. Pagrindinės skydliaukės sutrikimų rūšys yra hipertirozė (hiperaktyvi skydliaukė) ir hipotirozė. Ji laikoma dažniausia hipotirozės priežastimi. Hašimoto tiroiditui būdingi tokie patys simptomai kaip ir hipotirozei.
Simptomai kūdikiams ir vyresniems vaikams
Tėvai turėtų susirūpinti dėl galimo vaiko skydliaukės funkcijos sutrikimo, jeigu kūdikiui sunki ir ilgiau užsitęsė gelta, jis prastai priauga svorio, užkietėja viduriai, lėtai užsidaro momenėlis, vėluoja psichomotorinė raida.
Vyresniems vaikams skydliaukės sutrikimus signalizuoja svorio augimas, antsvoris arba nutukimas, galūnių šalimas, žemas kraujospūdis, odos sausumas, nagų lūžinėjimas, vaikai pasidaro lėti, neturi jėgų, neretai jiems būna sunku susikoncentruoti, pablogėja mokymasis, gali pasireikšti net depresija. Išvardyti simptomai būdingi hipotirozei.
Įgimta hipotirozė
Viena tokių ligų yra įgimta hipotirozė, kuria naujagimiai gali sirgti be jokių šiai ligai būdingų klinikinių požymių, nors skydliaukės hormonų tyrimai jau tuo metu rodo ryškų sutrikimą. Jei įgimta hipotirozė pradedama gydyti laiku, tėvai gali ir nepastebėti jokio vaiko negalavimo. Taip atsitinka todėl, kad iki gimimo vaisiaus skydliaukės hormonų nepakankamumą kompensuoja per placentą gaunami mamos skydliaukės hormonai, tačiau, kūdikiui gimus, ši kompensacinė grandis nutrūksta ir palengva organizme išsenka buvę mamos skydliaukės hormonai, prasideda kūdikio hipotirozė. Jeigu skydliaukės hipofunkcija prasideda vaikams iki 2 m. amžiaus, kol centrinė nervų sistema dar nėra susiformavusi, sutrinka ir psichinė, ir fizinė raida, atsiranda sunkus protinis atsilikimas. Kartais skydliaukė jau nuo gimimo neveikia tinkamai. Tokia būklė pasireiškia maždaug 1 iš 4000 naujagimių. Jos negydant, ateityje vaikas gali turėti tiek fizinių, tiek psichinių problemų.
Hipertirozė - per didelė skydliaukės veikla
Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų. Sergant tirotoksikoze, priešingai nei sergant hipotiroze, pacientui būna karšta: jis prakaituoja, daugiau geria, dažniau tuštinasi, krenta svoris, atsiranda nevalingas galūnių, net viso kūno drebėjimas, ryškėja akių išverstakumas, prastėja koncentracija, blogėja pažangumas, trinka atmintis. Jei vaikas ar paauglys skundžiasi dažnu nuovargiu, yra padidėjęs jautrumas, karščio netoleravimas, jis gausiau prakaituoja, galima įtarti tireotoksikozę - padidėjusį skydliaukės veiklos aktyvumą.
Kitos skydliaukės patologijos
Struma (gūžys)
Struma arba gūžiu vadinama padidėjusi arba išvešėjusi skydliaukė, atsirandanti ir esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Tai viena iš labiausiai paplitusių endokrininių ligų. Difuzinė arba mazginė struma - viena dažniausių skydliaukės patologijų, kai lytinio brendimo ir augimo metu skydliaukė padidėja dėl jodo trūkumo, didesnio jos gaminamų hormonų (tiroksino, trijodtironino) poreikio.
Skydliaukės mazgai
Tai skydliaukėje esantys dariniai, kuriuos galima apčiuopti ir (arba) pamatyti ultragarsu. Nedideli mazgai paprastai nejuntami, tačiau jei skydliaukės mazgai yra dideli ar daugybiniai, jie gali būti matomi kaip kaklo deformacija arba sutrikdyti kvėpavimą, rijimą.
Tiroiditas (skydliaukės uždegimas)
Skydliaukės uždegimas gali sukelti ne tik hipertirozę, bet ir hipotirozę. Poūmis tiroiditas - viena iš dažniausių skausmą skydliaukėje sukeliančių priežasčių. Esant tokiai būklei, paprastai pasireiškia karščiavimas, silpnumas ir skausmai kakle, gali būti padidėjusi skydliaukė. Be to, daugeliu atvejų ji būna itin skausminga. Sergant juo gali sumažėti skydliaukės hormonų kiekis.
Lėtinis autoimuninis tiroiditas, iš pradžių dažniausiai nesukeliantis jokių simptomų. Visgi kartais pasireiškia nemalonūs pojūčiai kakle, skydliaukė būna standi ir nelygi. Hašimoto tiroiditas (lėtinis limfocitinis tiroiditas) - autoimuninis susirgimas, kurį sukelia skydliaukės audinio uždegimas.
Skydliaukės vėžys
Skydliaukės vėžys yra lėtai besivystantis, todėl dažniausiai nustatomas negreitai. Daugelį metų jis gali nesukelti jokių simptomų. Yra keletas skydliaukės vėžio rūšių: Papilinis (dažniausiai - 60 proc. visų skydliaukės vėžio atvejų), Folikulinis (20 proc.), Medulinis (reta - 10 proc.), Anaplastinis (reta). Kol kas priežastys, dėl kurių išsivysto skydliaukės vėžys, nėra aiškios. Pastebėta, kad kartais skydliaukės vėžiu gali susirgti tie žmonės, kuriems vaikystėje buvo taikytas kaklo srities organų gydymas jonizuojančiaisiais spinduliais arba kuriems yra tekę būti radioaktyviomis medžiagomis užterštoje aplinkoje, pavyzdžiui, Černobylyje po atominės elektrinės avarijos 1986 metais.
Skydliaukės ligų diagnostika ir gydymas
Endokrininės ligos ne visada turi specifinių požymių, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, kurio požymiai: troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio kritimas ir didelis cukraus kiekis kraujyje. Endokrininė liga gali turėti ir nespecifinių požymių. Tai - pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, bendras silpnumas, blogėjanti būklė esant antinksčių krizei. Kaip teigia vaikų endokrinologė: „Būna ligų, kurios kliniškai nepasireiškia arba požymių atsiranda po tam tikro laikotarpio, ypač negydant ir progresuojant organizmo dekompensacijai.“
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiką ir kreiptis į šeimos ar vaikų ligų gydytoją, kuris, įtaręs problemą, nusiųs jį pas vaikų endokrinologą. Neretai net specialistams nelengva pagal nusiskundimus įvertinti, ar tai lėtinis pervargimas ar rimtos ligos pradžia.
Hormonų tyrimai
Siekiant diagnozuoti, ar vaikas serga endokrinine liga, atliekami hormonų tyrimai, kurie tiksliai parodo patologiją arba jos nebuvimą. „Priklausomai nuo to, kurios iš hormonų veikimo ašies pažeidimą įtariame, tos ašies hormonus ir tiriame. Kadangi hormonai turi stiprią tarpusavio sąveiką, kintant vieniems, kinta ir kiti, dažniausiai tiriami keli hormonai iš karto“, - teigė vaikų endokrinologė Natalija Smetanina. Dainavos poliklinikos klinikinės diagnostikos laboratorijoje atliekami tyrimai, skirti skydliaukės ligų diagnostikai bei gydymo kontrolei: hipofizės - skydliaukės ašies veikimą rodantys tyrimai - TSH (tireostimuliuojantysis hormonas), FT4 (laisvasis tiroksinas) ir FT3 (laisvasis trijodtironinas). Nustačius antikūnius prieš skydliaukės peroksidazę (ANTI-TPO) galima laiku diagnozuoti autoimuninį procesą dar nesant ryškios skydliaukės patologijos.
Endokrininė sistema
Gydymo principai
Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą. Laiku įtarta ir diagnozuota patologija išgelbsti vaiko gyvybę.
Skydliaukės ligų prevencija
Skydliaukės ligų prevencijai reikalinga jodo ir seleno profilaktika. Tačiau svarbiausia vaikų amžiuje yra racionali, sveika ir periodiška mityba, tinkamas ir subalansuotas dienos režimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir poilsis.
Tuo tarpu skydliaukės sutrikimus gali sukelti tam tikri vaistai, skydliaukės uždegimas, jodo trūkumas arba perteklinis jo vartojimas bei genetiniai sutrikimai. Jodas - mikroelementas, reikalingas organizmo augimui ir vystymuisi. Kai organizme yra per daug jodo (mineralo, reikalingo skydliaukės hormonams gaminti), skydliaukė gamina daugiau hormonų nei reikia.
„Endokrininę sistemą trikdančių veiksnių galima rasti absoliučiai visoje mūsų aplinkoje: maisto produktuose, plastikinėse pakuotėse, namų apyvokos daiktuose, vaikų žaisluose, kosmetikoje, vandens telkiniuose, dirvožemyje.“ Rekomenduojama vengti plastikinių pakuočių, geriau rinktis stiklines. Jei maistas vis dėlto yra plastiko pakuotėje, jokiu būdu nešildykite jo mikrobangų krosnelėje. Nekaupkite parduotuvių čekių - jie taip pat gali būti padengti kenksmingų junginių turinčiomis medžiagomis.
Norint išlikti sveikiems, reikėtų valgyti kuo šviežesnį ir įvairesnį maistą. Į racioną būtina įtraukti šviežių daržovių, vaisių bei riebių žuvų. Siūloma atsisakyti produktų iš perdirbtų angliavandenių ar sudėtyje turinčių dirbtinių saldiklių. Norint, kad endokrininė sistema išliktų subalansuota, nereikėtų ryžtis kardinalioms dietoms - organizmui reikalingos visos maistinės medžiagos, tik svarbios jų proporcijos.
Norint išvengti endokrininės sistemos sutrikimų, reikalingas ir reguliarus fizinis aktyvumas, miego, poilsio režimas bei streso mažinimas. Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad sportas veikia kaip papildomas įvairių ligų (endokrininių, širdies ir kraujagyslių, psichiatrinių) gydymo būdas.
Vitamino D svarba
Vitaminas D, arba vadinamasis saulės vitaminas pasigamina žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams. Vitamino D nepakankamumas mažiems vaikams pasireiškia rachito požymiais, vyresnieji dažniausiai skundžiasi prakaitavimu, odos sausumu, sluoksniuojasi nagai. Tyrimais nustačius nepakankamą vitamino D kiekį skiriamas gydymas ir po kelių mėnesių šie sutrikimai išnyksta. Vyresniems nei vienų metų vaikams, taip pat ir suaugusiesiems, vitaminą D rekomenduojama vartoti profilaktiškai. Beje, svarbu jo neperdozuoti, nes gali iškilti inkstų akmenligės pavojus, sutrikti apetitas, sulėtėti augimas, atsirasti raumenų įtampa, padidėti dirglumas. Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, sviestas, sūris, kiaušinių tryniai, pienas.
Kiti endokrininiai sutrikimai vaikams
Paauglystėje, kai brendimas yra pats intensyviausias, vaikų negalavimų priežastimi neretai tampa už hormonų gamybą atsakingos skydliaukės sutrikusi veikla. Polinkis sirgti endokrininėmis ligomis nėra nulemtas lyties, todėl panašiai dažnai serga ir vyrai, ir moterys. Tačiau su skydliaukės ligomis moterys pirmauja - sergamumas didesnis net 10 kartų.
Augimo ir brendimo sutrikimai
Ryškiausias fizinio ir lytinio vystymosi atsilikimas būna sergant hipopituitarizmu. Jį lemia hipofizėje gaminamų augimo, skydliaukę bei lytines liaukas ir antinksčius stimuliuojančių hormonų trūkumas. Žemas ūgis labai opi pačių vaikų psichologinė problema, kartais sukelianti netgi suicidines mintis. Svarbu objektyviai įvertinti vaiko ūgį, nes kartais ir normalaus ūgio vaikas jaučiasi per mažas, o kartais pražiūrimas ženklus ūgio atsilikimas. Labai svarbu įvertinti ūgio atsilikimo priežastį, tėvų ūgį, persirgtas ligas, kaulėjimo greitį, o neretai tenka atlikti ir specialius tyrimus, nes laiku diagnozuotas endokrininio pobūdžio ūgio sutrikimas šiuo metu yra sėkmingai gydomas. Daugėja nutukusių vaikų. Nutukimas - tai ne vien estetinė problema. Nutukę vaikai greičiau pavargsta, būna pasyvesni, nejudrūs, vėluoja jų brendimas.
Neretai vaikai išgyvena ir lytinio brendimo sutrikimus (pernelyg ankstyvas ar vėluojantis brendimas). Tokiu atveju atliekami hormoniniai tyrimai sutrikimų priežasčiai nustatyti ir tiksliniam gydymui parinkti. Mergaitėms nereti per ankstyvo arba vėluojančio brendimo atvejai. Lytiniai hormonai LH (liuteinizuojantysis hormonas), FSH (folikulus stimuliuojantysis hormonas), testosteronas, estradiolis, progesteronas bei prolaktinas padeda nustatyti lytinio brendimo sutrikimus, kiaušidžių arba sėklidžių disfunkciją, mėnesinių ciklo sutrikimus. Mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė priduria, jog LH, FSH tyrimai itin svarbūs įvairaus amžiaus mergaičių lytinio vystymosi sutrikimų bei mėnesinių ciklo sutrikimų priežasties ir pobūdžio vertinimui.
Itin noriu pabrėžti, kad paauglei svarbu nebijoti, jog normaliai didėja ūgis ir svoris, nes, šiuo laikotarpiu dirbtinai ribojant svorį, galima sutrikdyti lytinį brendimą ir mėnesinių ciklą. Svarbiausias mūsų uždavinys - pastebėti netaisyklingo lytinio brendimo požymius.
Mažakraujystė
Vaikų ligų gydytojos Aldonos Tamulevičienės praktikoje pasitaiko vaikų, sergančių mažakraujyste. Įtariant šią ligą, tiksliai diagnozei nustatyti vien hemoglobino kiekio kraujyje tyrimo nepakanka, šiuo atveju būtinas feritino kiekio kraujyje nustatymo tyrimas. Mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė priduria: „Neretai mažakraujystės priežastis mergaitėms gali būti gausios, ilgos mėnesinės. Atliekant minėtą tyrimą, galima nustatyti geležies kiekio organizme stygių, Feritino kiekis kraujyje taip pat yra labai svarbus rodiklis vertinant kraujavimų gydymo, geležies rezervo normalizavimosi efektą.“
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas ar hipoglikemija tarp vaikų nėra itin dažni, nors tikrai pasitaiko. Jei vaikas skundžiasi troškuliu, dažnai šlapinasi, jam krinta svoris arba progresuoja bendras silpnumas, galima įtarti pirmojo tipo cukrinį diabetą, kurio metu dėl absoliutaus kasos hormono insulino trūkumo išsivysto angliavandenių, o vėliau baltymų ir riebalų apykaitos sutrikimai. Pagrindinis cukrinio diabeto požymis - padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Neretai šie simptomai išryškėja po patirto streso, persirgtų ligų. Diagnozavus šią ligą, nedelsiant skiriamas gydymas insulinu.
Endokrininiai vaikų susirgimai gali pasireikšti daugybe požymių. Tėvams norėčiau priminti, kad būtina atidžiai įsiklausyti į vaikų skundus ir rimtai žiūrėti į jų negalavimus. Visi žino, kas yra pediatras, bet vaikų edokrinologas daugeliui kelia susidomėjimą. Kokio amžiaus bebūtų mažasis žmogus, kad jis būtų tikrai sveikas, gerai augtų, turėtų gerą atmintį ir išaugtų tvirtu, darbingu bei galinčiu dovanoti pasauliui panašius į save žmogumi, reikalinga, kad normaliai funkcionuotų jo endokrininės liaukos: skydliaukė, kasa, antinksčiai, lytinės liaukos, hipofizė.
tags: #ar #vaikai #serga #skydliaukes #ligomis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
