Senovinių Rubų ir Daiktų Darželis: Etnografinis Projektas Darželyje
Tarp dviejų Lietuvai svarbių švenčių - nuo vasario 17 d. iki kovo 11 d. „Volungėlių“ grupėje vyko pažintinis-kūrybinis projektas LIETUVA - ŠALELĖ MŪSŲ“. Projektą pradėjome aiškindamos, kas yra mūsų gimtinė. Paprastais, suprantamais vaikams žodžiais paaiškinome, kad mūsų namai - tai mama, tėtis, sesė, brolis, mūsų miestas, upės, ežerai, miškai ir visa tai - Lietuva. Aptarėme, kodėl mums svarbios Lietuvos šventės. Ugdytiniai žiūrėjo edukacinius filmukus ir klausėsi pasakų šia tema.
Vaikai susipažino su Lietuvos istorija, jos simboliais, žemėlapyje bandė surasti savo gimtąjį miestą - Visaginą. Žaidžiant žaidimą „O čia ar buvai?“ keliavome Lietuvos žemėlapiu, apsistodami įvairiose vietose, gilinome žinias apie Lietuvos miestus, upes, miškus, jūrą bei Lietuvoje gyvenančius paukščius ir žvėrelius.
Išvykos metu į „Verdenės“ etnografinį muziejų vaikai susipažino su senelių ir protėvių išlikusiomis vertybėmis: senoviniais baldais, drabužiais, įvairiais daiktais, kažkada naudotais buityje.
Šiais metais Kaziuko mugė buvo ypatingai jauki, išskirtina lietuvybe dvelkianti, be triukšmingo kermošiaus ar gausaus šurmulio. Puoselėjant tautinį paveldą, buvo atsigręžta į senolių gyvensenos ypatumus, tradicinius amatus ir lietuvių darbštumą. Prisimenant liaudies kūrybą, mūsų įstaigoje vyko projektas, kurio metu grupių mokytojos ugdytinius supažindino su Kaziuko mugės ištakomis - Šv. Kazimieru, jo istorija. Integruojant etnokultūrinę veiklą į ugdymo procesą, ugdytiniai prisiminė Lietuvos folkloro tradicijas, tyrinėjo senovinius amatus, sužinojo kokius daiktus gamino amatininkai - stalius, kalvis, verpėja, puodžius ir kiti.
Grupėse ugdytiniai ruošė darbelius, kurie simbolizuoja kasmetinę Kaziuko mugę. Projekto užbaigimas vyko kovo 4 d. įstaigos salėje, surengus autentišką „Amatų kraitės“ parodą. Joje buvo eksponuojami kūrybiniai ugdytinių darbeliai bei ugdytinių šeimos narių atnešti senoviniai daiktai, rakandai, kurie gyvai liudijo apie protėvių gyvensenos savitumą ir išskirtinumą.
Dėkojame visiems tėveliams, bendruomenės nariams, kurie į „Amatų kraitės“ parodą pristatė senovinių rakandų, namų apyvokos daiktų, protėvių naudotų ūkio padargų. Parengė priešmokyklinio ugdymo vyr. Aitvariukų grupės vaikai turėjo puikią galimybę nukeliauti į senovę ir pamatyti, išbandyti senus buities daiktus. Vaikai malė kavą senovine kavos malimo mašinėle. Tyrinėjo ližę, sužinojo, kad senovėje į pečių pašaudavo duoną, o dabar su liže į pečių pašauna picos paplotėlius. Išsiaiškino kokiu lygintuvu rūbus lygino senovėje - tai kočėlas ir anglimis kaitinamas lygintuvas. Vaikai aptarė kokiais, „batais“, t. y. pasagomis kaustomi arkliai. Išbandė senovines klumpes, įsitikino, kad nėra taip lengva su jomis toli nukeliauti.
Išbandydami senovinius daiktus, ugdytiniai ruošėsi ir Kaziuko mugei. Lipdė molį, gamino papuošalus, rišo verbas.
Vaikų kūrybiškumas ir meilė Tėvynei atsiskleidė piešiniuose, darbeliuose, kuriais džiaugėsi vaikai ir jų tėveliai. Projektą vainikavo kūrybinių darbelių paroda „AŠ ČIA GYVENU“. Darbeliuose vaikai pavaizdavo, gimtojo miesto žinomas, pamėgtas vietas. Vaikai renginyje puikavosi tėvelių sukurtais drabužiais iš įvairios rūšies popieriaus, plastmasės, polietileno: suknelėmis, kostiumais, sijonais, įvairiomis skrybėlaitėmis, kepurėmis, rankinėmis. Vaikai tapo riteriais, princesėmis, burtininkais ir kitokiais pasakų veikėjais, podiumo karaliais. PODIUMAS: Darželio auklėtiniai žengė podiumu kaip tikri modeliai. IŠRADINGUMAS: Iš atliekų sukurti rūbai stebino jų autorių išradingumu ir fantazija. RŪBAI: Renginyje rūbais iš atliekų aspirengė ir vaikai, ir auklėtojos.
Prie kiekvienos trobos, pirkios, gyvenamo namo būtina turėti mielą širdžiai darželį. Žemaitijoje kiekviename darželyje turi augti rožės ir lelijos. Kartais rožėmis vadinamos dedešvos, piliarožės, jurginai, lelijomis - „liepsnojančios“ oranžinės lelijos, narcizai. Žinoma, neapsieita be rūtų. Jei žiemą keldavo vestuves, reikdavo vainikams žalių rūtų, kurias nuo šalčio saugodavo apvožiant katilu. Įdomu pastebėti, kad rūta taip plačiai auginama ir naudojama dėl savo simbolikos, puošyboje beveik nenaudojama. Rytų Aukštaitijoje gėlių lysves apdėliodavo akmenukais, iš pievos atpjautomis velėnomis, plytų puselėmis, arba apipindavo žaliomis karklų vytelėmis. Lysvių tarpai išravimi, kartais išbarstomi smėliu bei žvyru. Pakraščiuose sėdavo tankiai augančias gėlytes - svogūnėlius, saulutes. Daugiausia darželiuose yra jurginų, bijūnų, astrų, našlaičių/broliukų, nasturtų, rūtų. Iš medelių - jazminai, alyvos, gulbinai, erškėtrožių krūmas - augdavo kur nors darželio kampe. Kiti žydintieji krūmai buvo sodinami prie takų, arčiau klėties. Apie Druskininkus gimus mergaitei sodindavo rūtų lysvelę, o berniukui - diemedžio krūmą. Dar XIX a. pabaigoje rinkęs etnografinę medžiaga P. Višinskis rašė: „Prie kiekvienos pirkios būtina turi būti gėlių darželis - visas mergaičių turtas ir džiaugsmas; jeigu darželio nėra arba jis apleistas, reiškia tame name nėra mergaitės. Tos mergaitės didžiuojasi savo darželiais, kurių jis puikesnis ir gražesnis, ta ir mergaitė kitų akyse stovi aukščiau“ (26: 209). Mergina, nežiūrinti darželio, laikyta nerimta, tingine, žmonės kartais jai tai į akis pasakydavo. Darželio lysvės būdavo keturkampės arba siauros ir ilgos. Yra ir apskritų, trikampių, pasagos formų. Darželį dažnai aptverdavo lazdyno ar nugenėtų eglišakių tvora, kartais apie gėles sukalinėdavo apvalius ar per pus perskeltus kuoliukus. Dažnai darželio vidury auga aukštesnė (pvz. pinavija/bijūnas) gėlė, o pakraščiuose - žemesnės. Derinamos ir žydinčių gėlių spalvos. Darželių gėles naudodavo iraistams: rūtas, nasturtas, pinavijas, šalmėtes, medetkas ir kt. Kartais darželis - tai visas didelis gėlių karalijos kiemas. Jei sodyboje yra kryžius, darželis būna ir apie jį. Liaudies dainose mergaitė sėja „iš pakraštėlių žalias rūteles, per vidurėlį - lelijėles“, prižiūri darželį, skina gėles, pina vainiką. Darželyje mergaitė dainuoja, šukuoja galvą, verkia, pasitinka atjojantį bernelį. Atjojusio bernelio žirgas, pririštas prie darželio tvoros, gali ją išlaužti, išmindžioti rūteles.
„Pagrindinės“ Kūčios buvo minimos tą pačią dieną, kaip ir dabar, t.y. Šiaudinis sodas. Svarbiausia Kūčių puošmena - iš šiaudų surištas sodas. Buvo tikima, kad sodas saugo nuo piktų dvasių, atneša į namus darną, sėkmę, sotumą. Visžaliai augalai. Javų pėdas. Žvakės. Manoma, kad pagonybės laikais Kūčių valgių skaičius nebuvo aiškiai apibrėžtas, tačiau svarbu, kad patiekalų būtų daug - galėjo būti valgoma 9 (tris kartus po tris. Krikščionys per Kūčias nevalgo gyvūninės kilmės produktų, t.y. Pagrindinis Kūčių valgis - Kūčia. Kūčia buvo skirta, visų pirma, protėvių vėlėms vaišinti, todėl pirmąjį šaukštą atidėdavo joms, o vėliau patiekalu dalinosi visa šeima, pradedant, seneliais ir baigiant vaikais. Kūčiukai taip pat buvo kepami ir valgomi - jie buvo siejami su lietuviams nuo senų senovės šventa duona ir kepami vėlėms pavaišinti, todėl dar vadinti vėlių duonele. Senovėje Kūčios ir visas pasiruošimo joms procesas buvo siejamas su įvairiais burtais, turėjusiais užtikrinti sočius, sveikatos, darnos ir sėkmės kupinus metus. Šiaudai po staltiese. Šiaudais aprišti vaismedžiai. Sodo žadinimas. Negalima triukšmauti. Kūčių dieną nebuvo galima dirbti jokių triukšmą keliančių darbų, pavyzdžiui, malti, kulti, skaldyti malkas. Žvaigždės danguje. Kalbantys gyvuliai. Ruošiantis Kūčioms buvo svarbu ypatingai pasirūpinti gyvuliais, naminiais paukščiais ir kitais augintiniais - juos sočiai pašerti, pagirdyti, paglostyti, kad ateinančiais metais jie būtų sveiki. Šulinio vanduo virsta vynu. Stebuklingas riešutas. Kiekvienas šeimos narys prieš eidamas miegoti po pagalve turėjo pasidėti lazdyno riešutą, o vėliau jį visus metus nešiotis su savimi. Ateities spėjimas vašku. Kūčiukų arba riešutų skaičius. Netekėjusios merginos turėjo paimti saują kūčiukų ar riešutų ir juos suskaičiuoti. Glėbelis malkų. Šunų lojimas. Batų metimas. Netekėjusios merginos pasiimdavo batą ir mesdavo per save į duris. Jeigu batas nukris nosele į duris - teks išeiti iš tėvų namų, t.y. laukia santuoka. Šukos po pagalve. Prieš miegą netekėjusios merginoms reikėjo susišlapinti plaukus ir susišukuoti, o šukas pasidėti po pagalve. Sakoma, tuomet mergina susapnuos, kad krenta nuo tilto, o tas, kas ją pagauna - ateinančiais metais taps jos vyru. Veidrodis po pagalve. Netekėjusios merginos prieš miegą po pagalve arba po lova pasidėdavo veidrodis. Šiaudinis sodas.
tags: #susipazinti #su #senoviniais #rubais #daiktais #tema
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
