Vaikų globos namų mokinių saugumas ir gerovė: iššūkiai ir galimybės

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, nemažai vaikų netenka tėvų globos. Statistikos departamento duomenimis, kiekvienais metais tokių vaikų padaugėja maždaug 3 tūkstančiais. 2005 metais tėvų globos neteko 13,3 tūkst. vaikų. Ši situacija kelia svarbius klausimus dėl šių vaikų saugumo, gerovės ir integracijos į visuomenę.

Vaikų globos samprata ir istorija Lietuvoje

Netekusių tėvų globos vaikų (ypač našlaičių) likimas pastaraisiais šimtmečiais jaudino visų Europos valstybių bendruomenes: tokiems vaikams pirmiausia ir buvo steigiami globos namai, kuriuose vaikai buvo prižiūrimi ir auklėjami. Kiekviena valstybė jau turi savitą globos įstaigų istoriją.

Teisiniai ir socialiniai aspektai

Lietuvoje, 1991 metais atkūrus nepriklausomybę, buvo kritiškai analizuojama savo bei kitų kraštų patirtis ir kuriama savita globos sistema. Šiuo metu pagrindiniai vaikų globos klausimai reglamentuoti naujuoju 2001 metais įsigaliojusiu Civiliniu kodeksu.

Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme 1998 metais. Šiuo metu tiek mokslinėje literatūroje, tiek šnekamojoje kalboje vartojama keletas sąvokų, apibūdinančių vaiką, netekusį tėvų globos; dažniausiai vartojamos yra šios sąvokos: beglobis, bešeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt. Visas išvardintas sąvokas galima apibūdinti keliais žodžiais - tai likęs be tėvų globos vaikas (LR Vaiko globos įstatymas, 1998).

Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai. L. Jovaiša aiškinamajame pedagogikos terminų žodyne vaiko globą vadina dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybine jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Vaikai auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama ir t.t. (Jovaiša, 1993).

Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme suformuluota vaiko globos sąvoka apima vaiko priežiūrą, auklėjimą bei asmeninių ir turtinių teisių bei teisėtų interesų atstovavimą ir gynimą. Svarbiausia yra tai, kad čia lygias teises tapti vaiko globėju įgyja fizinis asmuo (šeima) ir juridinis asmuo (šeimyna ir institucija). Vaiko globą galima apibūdinti ne tik kaip teisinį objektą, bet ir kaip socialinį.

Pasak G. G. Kvieskienės, globos reiškinys atsirado susiskaldžius visuomenei į socialinius sluoksnius. Kol žmonės gyveno uždaromis grupėmis, vieni su kitais buvo susiję glaudžiais tarpusavio ryšiais, tol nebuvo poreikio išskirtinei globai ir labdarai. Žmonės pagal nerašytas taisykles, remdamiesi tradicijomis, padėdavo vieni kitiems nelaimėje, tad nebuvo būtinybės globą įforminti. Tačiau istorijos eigoje, visuomenei diferencijuojantis į interesų grupes, žmonės vis mažiau vadovavosi papročiais ir moralės normomis, geranoriškumo principu. Atsirado poreikis sukurti pagalbos sistemą silpniausiems visuomenės nariams ir ją įteisinti. Tad žmonių globa iš šeimos, giminės funkcijos tampa bendra tautos, valstybės funkcija.

Šiandien globa yra „duotybė“, kurią reglamentuoja įstatymai, tai yra, kad globa iš šeimyninio reikalo ilgainiui pasidarė viešo pobūdžio ir privaloma. Žiūrint iš socialinio taško, globa yra žmonių tarpusavio santykių vaisius. Globos reiškinys apsprendžiamas ir ekonominių veiksnių. Dėl skurdo, bedarbystės, ekonominės krizės šeimos nebeįstengia arba nebenori rūpintis savo atžalomis ir palieka jas visuomenės globai. Tad globos sąvoką apsprendžia ir ekonominis aspektas, nes vienas iš globos uždavinių yra vaiko išlaikymas. Pedagoginis aspektas, kaip teigia I. D. Snieškienė, yra svarbiausias.

Globos sistemos evoliucija

Lietuvoje, 1990 metais, pradėjus įgyvendinti Švietimo reformą, vaikų globos įstaigų būklė žingsnis po žingsnio pradėjo gerėti. 1992-1993 metais 12 internatinių mokyklų buvo pertvarkytos į vaikų globos namus. Šių mokyklų mokomieji korpusai buvo pertvarkyti į gyvenamąsias patalpas arba perduoti Švietimo ir ugdymo skyrių žiniai. Tokia reorganizacija buvo siekiama pagerinti vaikų gyvenamąsias sąlygas, leisti jiems mokytis kartu su normalių šeimų vaikais. Taigi, vaikų globos namų skaičius padidėjo, o internatinių mokyklų sumažėjo.

Šiuo metu pagrindinis Lietuvos švietimo sistemos tikslas - doro, išmintingo, veiklaus ir atsakingo žmogaus ugdymas. Šio tikslo įgyvendinimui neabejotinai reikalinga švietimo sistema, kuri apimtų visas ugdymo institucijas su jų struktūromis, funkcijomis, ryšiais su aplinka, jas koordinuotų, užtikrintų perimamumą bei tęstinumą. Teigiamas reiškinys, jog Lietuvoje pradėjusios kurtis šeimynos ir šeimyniniai vaikų namai (šeimynos, paėmusios globoti po 5 ir daugiau vaikų) sparčiai plinta. Šeimynų pasiekimai ugdant beglobius vaikus yra akivaizdūs. Tai patvirtina suaugę šeimynų gyventojai.

Vaikai, netekę tėvų globos: statistika ir portretas

Statistika ir priežastys

Didžioji dauguma visų vaikų globos namų auklėtinių kontingentas - tėvų globos netekę vaikai. Gyvenantys institucijose, apie naujas šeimas svajoja per 1500 vaikų, tačiau daugelis jų yra vyresni nei dešimt metų. Manoma, kad humaniškiausias būdas, sprendžiant beglobių vaikų problemas, yra juos atiduoti auklėti šeimoms.

Gilinantis į globos problemas matyti, kad vaikai į globos įstaigas šiandien patenka dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Objektyvioms priežastims reikėtų priskirti tėvų netekimą, tėvų sunkias ligas. Tačiau tokių vaikų Lietuvos globos įstaigose yra tik apie 30 %. Kur kas didesnė dalis yra tokių vaikų, kurių tėvams atimtos tėvystės teisės. Šių šeimų vaikai labai anksti patiria skausmą, alkį, neviltį. Kūdikių, vaikų namų ir internatinių mokyklų auklėtiniai - tai daugiau ar mažiau skriaudos iš tėvų patyrę vaikai: našlaičiai, pusiau našlaičiai, neįgalių, pensininkų, vienišų motinų, gausių ir dažniausiai nedarnių šeimų vaikai. Nepaisant jų individualių fizinių ir psichinių sutrikimų, beveik visi jie patyrė skaudžių išgyvenimų. Jiems teko patirti šeimos nedarną ir tėvų nuopuolio pasekmes, neretai juridinį atskyrimą nuo šeimos.

Štai statistika institucijoje augančių vaikų pagal amžiaus grupes:

Nors bendras globojamų vaikų skaičius 2005-2006 m. laikotarpiu kito nežymiai, tačiau procentine išraiška daugėja institucijose globojamų vaikų skaičius. 2005 m. 41 proc. visų vaikų, nustačius globą, buvo apgyvendinti vaikų globos namuose, 2006 m. vaikų globos institucijose buvo globojami 43 proc. visų vaikų. Net 76 proc. institucijose globojamų vaikų sudaro vaikai nuo 0 iki 3 m. (šis skaičius, matyt, yra klaidingas ir prieštarauja pateiktai lentelės informacijai).

Iššūkiai ir problemos

Nustatyta, jog vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams būdingos gana rimtos elgesio bei emocinės problemos, t. y. vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams būdinga daug didesnė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas ar depresija, akivaizdesnės somatinio pobūdžio bei dėmesio problemos. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose.

Gyvendami tokioje aplinkoje, vaikai tampa grubūs, savanaudiški, neretai nesusivaldantys, neišmokyti dirbti, tvarkytis, atsakyti už savo elgesį, asocialūs, egocentriški.

Socialinės problemos

Globos namuose gyvenančių vaikų socialinė integracija dažnai būna sudėtinga dėl kelių priežasčių:

• Socialinė izoliacija: Globos namų aplinka gali izoliuoti vaikus nuo platesnės visuomenės. Ribotos galimybės bendrauti su bendraamžiais iš kitų socialinių sluoksnių gali trukdyti jiems įgyti socialinių įgūdžių ir susiformuoti normalius socialinius ryšius.
• Stigma: Vaikai, augantys globos namuose, gali susidurti su stigma ir diskriminacija iš visuomenės. Tai gali lemti žemą savivertę, gėdą ir sunkumus užmezgant santykius su kitais žmonėmis.
• Sunkumai kuriant prisirišimą: Nuolatiniai personalo pokyčiai globos namuose gali trukdyti vaikams sukurti tvirtus prisirišimo ryšius. Tai gali lemti emocinius sunkumus, sunkumus pasitikint kitais ir nesaugumo jausmą.
• Integracija į visuomenę: Globos namų gyvenimo sąlygos lemia didesnį šių vaikų socialinį pažeidžiamumą ir apsunkina jų integraciją į visuomenę palikus globos namus. Iš vaikų globos namų bėgančių vaikų nesugeba grąžinti į saugią aplinką.

Psichologinės problemos

Be socialinių problemų, globos namuose gyvenantys vaikai dažnai patiria įvairias psichologines problemas:

• Trauma: Daugelis vaikų, patenkančių į globos namus, yra patyrę trauminių įvykių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų netektis. Šie išgyvenimai gali sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS), depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas.
• Emociniai sunkumai: Netekę tėvų globos, vaikai gali jausti liūdesį, pyktį, baimę ir vienišumą. Jiems gali būti sunku reguliuoti savo emocijas ir tinkamai išreikšti jausmus.
• Elgesio problemos: Kai kurie vaikai, išgyvenantys emocinius sunkumus, gali elgtis destruktyviai, agresyviai ar impulsyviai. Tai gali būti būdas atkreipti dėmesį, išreikšti savo jausmus ar susidoroti su stresu.
• Mokymosi sunkumai: V. Lepeškienės, J. Zenkevič (2015), S. Steels, H. Simpson (2017) ir R. Evans ir kt. (2017) atlikti tyrimai rodo, jog tėvų globos netekę vaikai, išgyvenę pokyčius ir nestabilumą, pasižymi prastesniais mokymosi rezultatais ir patiria įvairių mokymosi sunkumų.

Globos ir įvaikinimo formos Lietuvoje

Lietuvoje yra numatytos kelios vaiko, netekusio tėvų globos, priežiūros ir ugdymo formos, kurios siekia užtikrinti jo gerovę ir saugumą.

Vaiko globos (rūpybos) tipai

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams; vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Yra išskiriamos kelios globos formos:

• Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
• Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
• Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.

Įvaikinimas: galimybė naujai šeimai

Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Kuo skiriasi globa ir įvaikinimas?

Tiesa yra tai, jog šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, dažnai renkasi mažų vaikų įvaikinimą, nes nori patirti tėvystę nuo vaiko kūdikystės amžiaus. Sustiprėjus paslaugoms šeimoms ir pasikeitus vaiko teisių apsaugos sistemai, mažo amžiaus vaikų, kurie gali būti įvaikinami, Lietuvoje ženkliai sumažėjo, todėl norint įvaikinti mažo amžiaus vaiką, pavyzdžiui, iki trejų metų, kuris neturi didelių sveikatos sutrikimų, gali tekti laukti keletą metų.

Įvaikinimas teisine prasme nukerta saitus su biologine šeima - visos biologinių tėvų teisės ir pareigos po įvaikinimo atitenka įtėvių šeimai, įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Globos atveju - biologiniai tėvai išlieka vaiko tėvais pagal įstatymą, tačiau vaikui atstovauja, jais visapusiškai rūpinasi - vaiko globėjas.

Vyresnių vaikų globa: gajūs mitai ir tikrovė

Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio, apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.

Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose, būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Ir kiekvienas vaikas, ar jis gyventų namuose, ar vaikų globos namuose, gali lygiai tiek pat kartų netinkamai pasielgti.

Apie vyresnius vaikus, kurie auga institucijose, visuomenėje gaju dar daugiau klaidingų įsitikinimų, nes štai čia mes visuomenėje ir apie pačią paauglystę turime tamsių minčių. Visuomenė mielai mėgsta ir įsisavina neigiamo pobūdžio žinutes, o klaidingas mąstymas vieną ar kelias neigiamas žinutes apibendrina ir priskiria netinkamo elgesio apraiškas visai grupei, pavyzdžiui, paaugliams arba paaugliams, kurie gyvena vaikų globos namuose. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.

Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Tai didžiulė netektis paaugliams ir vaikams, kurie yra arti paauglystės, kuriems reikalingas globėjas - norintis ir pasiryžęs keisti paauglio gyvenimą ir suteikti jiems gaires į nepriklausomą gyvenimą kelią.

Dažniausi klaidingi įsitikinimai apie paauglių globą

1 mitas: Globojami paaugliai yra netinkamo elgesio žmonės

Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Ir ne todėl, kad jie netinkamai elgėsi, o todėl kad tėvai jais negalėjo pasirūpinti, skriaudė ar apleido.

2 mitas: Paaugliai yra visiškai susiformavusios asmenybės

Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Globojami namuose vaikai jaučiasi saugesni, tad smegenys gali dirbti elgesio keitimo linkme.

3 mitas: Globėjas turi būti vyresnio amžiaus

Kad būtumėte globėju, nebūtinai turite būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Raginame jaunus suaugusiuosius pasvarstyti apie tokią didžiulę galimybę.

4 mitas: Norint globoti reikia turėti nuosavus namus

Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausytų jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys, ar vaikas, kurį norėtumėte globoti - galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Tačiau visiškai nesvarbu, ar jūs esate būsto savininkas, ar nuomojatės, ar kitomis teisėmis naudojatės būstu.

5 mitas: Jūs turite turėti patirties, kaip pasirūpinti vaiku

Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai, ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas. Jūs turėsite savo globos koordinatorių, su kuriuo galėsite dalintis rūpesčiais ir sunkumais.

6 mitas: Globodamas paauglius negali turėti darbo

Vaiko ir jaunuolio globa, kaip ir tėvystė, yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį. Be kasdienių saugių ir sveikų santykių kūrimo, turite būti pasirengę susitikimams su globos koordinatoriumi, mokytojais ir kitais darbuotojais, susijusiais su jauno žmogaus gerovės užtikrinimu.

7 mitas: Negalėsite mylėti globojamo vaiko kaip šeimos nario

Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Paprastai globoti vaikus sprendimus priima altruistinės asmenybės, kas reiškia natūralų gebėjimą mylėti ir padėti kitiems.

8 mitas: Globoti gali tik poros

Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose. Kiekvienas jūsų šeimos narys, vyresnis nei 16 metų, turi pritarti globai raštiškai, o visa šeima turi dalyvauti įsivertinimo procese, o vėliau rekomenduojama įsitraukti ir į globojančių šeimų bendruomenę, priimti globos centro siūlomą pagalbą.

9 mitas: Paauglių globa neigiamai paveiks mano esamus vaikus

Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. „Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?“ Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą. Globėjams siūlomi globoti paaugliai, kuriems labai reikalinga globėjų šeima, kuri jiems parodytų, kaip atrodo meilė, saugumas ir stabilumas ir koks vertingas yra žmogaus ryšys su žmogumi.

Globėjo kelias: nuo apsisprendimo iki kasdienybės

Apsisprendus globoti vaiką, svarbu žinoti, kokių veiksmų reikės imtis ir kokios paramos galima tikėtis.

Kaip tapti globėju?

Nepriklausomai, kokio amžiaus vaiką asmuo ketina globoti, po apsisprendimo procedūra yra vienoda - reikalinga pateikti prašymą su sveikatos pažyma, pabaigti būsimiems globėjams privalomus kursus, kuriuos sudaro septyni susitikimai, vėliau seka susitikimai šeimoje ir išvada dėl tapimo globėju. Gavus teigiamą išvadą, jums reikia laukti globos centro pranešimo, kad vaikui, kurį pagal išvadą jūs esate apsisprendęs globoti, reikalingas globėjas. Nuo šio momento prasideda susipažinimas su vaiku iš dokumentų, vėliau - gyvai. Tai be galo svarbus laikotarpis, kuomet turi vyrauti atvirumas, tikrumas, sąžiningumas prieš save ir prieš vaiką. Nesvarbu, koks vaiko amžius, kontakto užmezgimas ir maksimalus susipažindinimas su vaiku - jo poreikiais, interesais ir istorija yra tiesiog privalomas. Nuo šio momento labai priklauso, kaip seksis jūsų bendra globos kelionė namuose.

Finansinė parama globėjams

Valstybė skiria finansinę paramą globėjams, siekdama užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą. Pagalbos pinigai, t. y. už vieną vaiką 4 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį ir už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinti papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį. Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI (700 Eur). Išmoka už vieno vaiko priežiūrą - 0,5 MMA (jeigu prižiūrimas vaikas iki 3 metų ar paauglys nuo 12 metų, ar vaikas turintis negalią - atlygis didinamas po 1 MMA už prižiūrimą vaiką).

Savivaldybės administracija vaiko globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs artimais giminystės ryšiais su globotiniu (rūpintiniu), taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, skiria ir moka pagalbos pinigus, t. y. 2 BSI.

Nors budinčių globėjų, deja, neturime pakankamai, džiugu yra tai, kad kai kurios savivaldybės skiria papildomą finansinę paramą globėjams, kurie gali ir sutinka globoti tris ir daugiau vienos šeimos vaikų. Papildoma finansinė parama globėjams yra didelė pagalba, nes globėjai gali sumokėti vaikams už papildomas sveikatos, švietimo, pavyzdžiui, korepetitorių paslaugas, ar rinktis darbą mažesniu krūviu, kad suspėtų patenkinti vaikų poreikius ir skirti jiems reikiamą dėmesį.

Santykis su globojamu vaiku: "mama" ar "tėtis"?

Ar globojamas vaikas jus vadins mama ar tėčiu, nepriklausomai nuo amžiaus, priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Vaikai, kurie yra globojami, beveik visais atvejais turi tėvus, tačiau dėl sudėtingų situacijų tėvai negali jais pasirūpinti. Taigi, gali būti, kad vaikas jau turės vieną mamą ir vieną tėtį ir jis rinksis tik juos vadinti mama ir tėčiu.

Taip pat priklauso, kaip globėjas su vaiku susitaria: jie gali leisti vienas kitą vadinti vardais arba globėjas gali pasiūlyti jį vadinti mama ar tėčiu, kai vaikas pats to norės. Kartais vaikai labai greitai pradeda globėją vadinti mama arba tėčiu, tačiau globėjai susitaria su vaiku, jog jis prie mamos ar tėčio pridėtų ir jų vardą, kad vaikui būtų aiški takoskyra. Būna, jog mažesnis ar didesnis vaikas vadina globėją tik vardu, nes nenori užgauti savo biologinių tėvų arba mamos ir tėčio sąvokos jam yra per skaudžios ištarti.

Svarbiausia - ryšys ir laikas

Svarbu pažymėti, jog vienas iš svarbių skirtumų, kuo biologinis vaikas ir globojamas skiriasi - pažinimas ir ryšys. Kai vaikas ateina į tavo šeimą, kuris jau 10 metų gyvena tavęs nepažindamas ir tu jo, reikia skirti ypatingą dėmesį ir laiko pažinti vienas kitą ir užmegzti ryšį. Čia globėjai turi skirti erdvės ir laiko, nes nepažinus žmogaus ir neturint ryšio - vaiko globa bus bevertė ir netgi žalojanti vaiką. Todėl labai svarbu prieš žengiant žingsnį vaiko globos link pasimatuoti, ar mano gyvenime yra vietos pokalbiams ir veiklai su vaiku ar vaikais? Ar galėsiu taip susidėlioti dienotvarkę, kad atsirastų laiko? Ar galėsiu išjungti mėgstamą laidą per televizorių ar atidėti įdomią knygą į šalį, kai mano globojamas vaikas sugrįš iš būrelio, kai sugrįš iš mokyklos liūdnas, kai jam reikės pagalbos sprendžiant matematikos uždavinį ar draugystės klausimus?

Tikrai didelė problema, kad retai atsiranda globėjų, kurie į savo namus ir širdį pakviestų brolius ir seseris - tris ir daugiau. Šeimynos suartina vaikus ir sustiprina giminystės ryšius, be to, vyresnieji mokomi globoti broliukus ir sesutes.

Pagalba ir parama globėjams

Globos centrų vaidmuo

Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje globos centrų teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų paslaugų gavėjų lūkesčius. Todėl kviečiame globos centrų klientus užpildyti anonimines anketas, kad galėtų gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Įvaikinimo ir globos skambučių linija

Šiais metais pristatyta naujovė - pagalbos telefonu linija. Įvaikinimo ir globos skambučių linija prisidės prie esamų globėjų ir įtėvių gerovės ir, labai tikimasi, padės skatinti globą ir įvaikinimą visoje Lietuvoje, nes vis dar skaičiai liūdina, o kiekviena situacija, kai vaikui nerandame šeimos ir tenka apgyvendinti vaikų globos institucijoje - be galo skausminga. Centralizuota ir neatidėliotinai teikiama informacija suteikia pagalbą.

tags: #susimuse #saugu #vaiku #globos #namu #mokines

• Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas: viskas, ką reikia žinoti
• Laisvalaikio idėjos Vilniaus vaikams
• patarimai, kaip teisingai pakeisti sauskelnes
• Vaikiškos šventės dekoracijos: idėjos ir patarimai
• Močiutės patarimai vaikams