Įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje: principai, vertybės ir įgyvendinimas

Pagrindinis įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. Įtraukusis ugdymas - tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos. Tai procesas, kuriame atsižvelgiama į vaikų socialinę, kultūrinę, mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksmais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis ugdymuisi ir dalyvavimui švietime.

Vaikams užtikrinama teisė nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių. Taip visiems besimokantiems suteikiamos lygios galimybės.

Teisinis pagrindas ir esminės nuostatos

Nuo 2024 m. rugsėjo įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I - 1489 5, 14, 21, 29, 30, 34, ir 36 straipsnių pakeitimas numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokykloje) kartu su bendraamžiais.

Lopšelyje-darželyje „Dobiliukas“ ir „Eglutė“ įgyvendinama esminė įtraukiamojo ugdymo vertybinė nuostata, kad įtraukimas ir teisingumas yra suprantami, kaip kokybiško ugdymo pagrindas. Tai atsivėrusi erdvė, orientuojanti šeimas ir įstaigą veikti bendrai, darniai ir kūrybingai. Įtraukiojo švietimo sistemoje rūpinamasi kiekvienu vaiku, stengiantis kuo prasmingesnio jo ugdymo(si).

Įtraukiojo ugdymo vertybės ir aspektai

Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno vaiko ugdymu, atitinkančiu vaiko ugdymo(si) galias ir poreikius. Sėkmingo įtraukiojo ugdymo požymiai: bendruomenės profesinis augimas, įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų kokybiškas ugdymas, saugi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokymui pritaikyta aplinka. Šiame ugdyme labai svarbi abipusiu įsipareigojimu, pasitikėjimu ir pagarba grįsta partnerystė su vaikais.

Įstaigos, vadovaudamosi įtraukiojo ugdymo principais, remiasi šiomis pagrindinėmis vertybėmis ir aspektais:

Pagrindinės įtraukiojo ugdymo vertybės ir aspektai

Įgyvendinimo sritys ir parama

Įtraukusis ugdymas apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos vaikui, mokytojui, įstaigai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis. Siekiant, kad šis ugdymas būtų sėkmingas, reikia didinti švietimo pagalbos prieinamumą, stiprinti visuomenės ir švietimo bendruomenės nuostatas apie įtraukųjį ugdymą.

Vaiko poreikiai tenkinami sudarant sąlygas kiekvienam vaikui patirti sėkmę, suteikiant pagal individualius poreikius pritaikytą aukštos kokybės ugdymą. Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos ugdytis pagal jo gebėjimus ir galias. Vaikų, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų (globėjų) lūkesčius.

Specializuotos grupės ir specialistų pagalba

Įstaigose veikia specialiosios grupės, kurias lanko vaikai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Šiose grupėse dirba mokytojai, logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, psichologė, mokytojų padėjėjai SUP turintiems vaikams. Taip pat atkreipiamas dėmesys į vaikų elgesio ir (ar) emocijų sutrikimus, ir vaikus, turinčius aktyvumo ir dėmesio (ADHD) sutrikimų, kuriems reikalingos specialios dėmesio lavinimo gairės.

Kalbos ugdymo svarba ir metodai

Nuolatinis bendravimas su vaiku taisyklinga, aiškia, turtinga, bet neįmantria kalba - geriausias būdas visapusiškai ugdyti vaikų kalbą ankstyvojoje vaikystėje ir vėlesniais metais. Kuo daugiau ir įvairiau bendrausime su vaiku, tuo anksčiau ir tobuliau jis įsisavins fonetinę, žodyninę, gramatinę kalbos sandarą.

Neišlavėjusi foneminė klausa labai apsunkina vaikų žodyno, gramatinės kalbos sandaros, rišliosios kalbos vystymąsi. Todėl vaikai sunkiau išmoksta rašyti, skaityti, lėčiau formuojasi garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai.

Dėl vienų ar kitų priežasčių lūpų, liežuvio (artikuliacinio aparato) judesiai susiformuoja nepakankamai tiksliai, dėl to nukenčia garsų tarimas.

Pedagogai ir tėveliai gali taikyti įvairius žaidimus ir metodus, skatinančius kalbos vystymąsi:

• Prašoma vaiko įsiklausyti, kokius garsus girdi kambaryje (durų virstelėjimas, laikrodžio tiksėjimas, grindų girgždėjimas, kosėjimas, kažkieno žingsniai ir kt.).
• Vaikas arba suaugusysis pasirenka, kokį garsą (a, o, ū, y, e, ė ar kitus) „gaudys“. Suaugusysis lėtai taria įvairius garsus, o vaikas, išgirdęs pasirinktą garsą, suploja rankomis.
• Žaidimas „Sugalvojau žodį. Jo pradžia yra LĖ.“ Vienas vaikas sako skiemenį ir meta kamuolį kitam vaikui.
• Žaidimas „Perkami“ tik tie paveikslėliai, kurių pavadinime yra nurodytas garsas. Nupirkti paveikslėliai sudedami į krūvelę ir pavadinami.
• Sugalvojama nenutrūkstama grandinė žodžių, prasidedančių ir pasibaigiančių tuo pačiu garsu.

Mokslininkai nustatė, kad rankų judesiai (smulkioji motorika), skatindami motorinio centro veiklą, labai teigiamai veikia ir kalbines galimybes. Rekomenduojama nuo vienos rankos ant kitos mėtyti kamuoliuką, akmenuką, kaštoną, gilę ar kt.

MIELI TĖVELIAI, ugdydami vaiko kalbą nepamirškite, kad ikimokyklinukas mokosi žaisdamas.

Miestų strategijos ir rekomendacijos

Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui kuriami priemonių planai, pavyzdžiui, „Įtraukiojo ugdymo strategijos Klaipėdos mieste 2024-2027 metais priemonių planas“ ir „Klaipėdos lopšelio-darželio „Eglutė“ įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui 2025-2026 m. priemonių planas“. Šie dokumentai, kartu su „Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomendacijomis“, padeda įstaigoms efektyviai diegti įtraukųjį ugdymą.

tags: #sup #ugdymasis #ikimokyklineje #istaigose

• Žemiškoji sielos kelionė
• Maxi-Cosi Axiss apžvalga
• Sužinokite daugiau apie vaikų globą Žeimelio seniūnijoje
• Sužinokite daugiau apie ugdymo aplinką Girionių darželyje
• Kaip užtikrinti kokybišką naujagimio poilsį