Ką reikia žinoti apie pogimdyminį laikotarpį: komplikacijos ir kaip jų išvengti

Kiekviena jauna mama tikriausiai žino, kad išleidžiant iš gimdymo namų gydytojai primena: po pusantro-dviejų mėnesių būtinai apsilankykite pas ginekologą profilaktinei apžiūrai. Tačiau prasidėjus sauskelnių, maitinimo, maudymo rutinai šis priminimas išlekia iš galvos. O juk kūdikiui reikia sveikos mamos!

Organizmo pokyčiai po gimdymo

Sveikos moters gimda po gimdymo aktyviai susitraukinėja - maždaug po 2 cm per parą. Antrojo mėnesio gale ji susitraukia iki įprasto dydžio. Susitraukinėjant gimdai iš organizmo pasišalina lochijos - kraujingos išskyros, kurios ilgainiui blunka, jų kiekis mažėja, kol galiausiai visai išnyksta. 6-8 savaites organizmas intensyviai atsistato: gimda visiškai susitraukia, išskyros baigiasi, vėl sustangrėja tarpvietės raumenys. Maždaug pusei moterų atsinaujina menstruacijos, net jei ir toliau kūdikis maitinamas krūtimi.

Pirmomis dienomis po gimdymo dažniausiai sutrinka žarnyno, šlapimo organų veikla. Taip nutinka dėl to, kad nėštumo metu vaisius ilgai spaudė tam tikrus raumenis. Taigi gali būti sunku šlapintis ar tuštintis. Vėliausiai po 2 mėnesių viskas turėtų vėl būti kaip buvę iki nėštumo.

Po gimdymo pilvas iškart nesusitraukia, o lieka didelis ir minkštas tarsi drebučiai, dviem-trim dydžiais didesnis, nei buvo iki nėštumo. Dažnai moterį tai trikdo, tačiau, praėjus keturioms-šešioms savaitėms po natūralaus gimdymo, jau galima sportuoti, kad pilvas greičiau išgražėtų. Pirmą savaitę po gimdymo didelį ir minkštą pilvą galima paslėpti, mūvint prigludusį korsetą. Korsetas nėra būtinas, nes pilvas ir be jo atsigaus, tačiau jeigu trikdo išvaizda - tai geras sprendimas. Galima jį nusipirkti dar prieš gimdymą ir nusivežti į gimdymo namus. Korsetas neturi veržti pilvo, tačiau stipriai priglusti prie kūno. Jeigu nesate tikra, kokio dydžio jis tiks pagimdžiusiai, važiuodama iš gimdymo namų, galite stabtelėti ir jį įsigyti. Kokio dydžio korsetas tiks po gimdymo, labai priklauso nuo to, kiek svorio per nėštumą priaugote. Jeigu daugiau nei 12 kg, tikėtina, kad pagimdžiusiai tiks dviem dydžiais didesni drabužiai.

Vos pagimdžiusios moters gimda sveria apie 1 kg, tad iškart po gimdymo ji ima po truputį trauktis iki kol pasiekia savo normalią būseną ir galiausiai vėl sveria vos 50 g. Gimdai susitraukiant moterys junta aštrų, spazmuojantį papilvės skausmą, kuris šiek tiek primena menstruacinius skausmus arba sąrėmius. Pagimdžius prasideda kraujavimas, kuris vadinamas lochija. Išskyrų dažniausiai daugiau nei per menstruacijas, kraujavimas yra intensyvesis, jis gali tęstis iki 6 savaičių. Moterims reikėtų naudoti higieninius paketus ar įklotus.

Paskutinės nėštumo savaitės bei gimdymas tikrai gerokai išvargina, mažylio susilaukusios moterims, atrodytų, net galvą sunku pakelti. Mažylio gimimas, rūpestis juo, šeimos narių, giminaičių ir draugų dėmesys, fizinis diskomfortas, miego trūkumas, hormoniniai pokyčiai lemia mamyčių nuotaikų svyravimus. Mamytės, kurios jaučiasi prislėgtos, liūdnos, apatiškos, suirzusios, piktos turėtų stebėti save - jeigu šis dvasinis skausmas trunka ilgiau nei dvi savaites, vertėtų pasikonsultuoti su medikais ir psichologais, kadangi tai pirmieji pogimdyvinės depresijos ženklai. Su pogimdyvine depresija susidūrusios moterys turi suvokti, kad ši savijauta nepriklauso nuo jų pačių, tai nėra „blogos motinos“ ar „motinystės inkstinkto nebuvimo“ požymis.

Dažniausios pogimdyminės komplikacijos ir jų prevencija

Vienu pirmųjų simptomu, kad organizmas atsistato ne taip, kaip turėtų, tampa gimdos dydžio neatitikimas bei kraujo krešulių kaupimasis jos ertmėje. Pirmuoju atveju būklė vadinama gimdos subinvoliucija, antruoju - lochiometra. Abiejų komplikacijų rizika tiesiogiai priklauso nuo gimdymo eigos. Didžiausia rizika - moterims, kurių vaisius buvo stambus, taip pat patyrusioms ilgą gimdymą. Silpna gimdymo veikla gali susilpninti gimdos gebėjimą susitraukti. Anksčiau patirti abortai taip pat didina komplikacijų po gimdymo riziką.

Chroniškos ligos - haimoritas, tonzilitas, kolpitas, pielonefritas ir kitos sumažina organizmo apsaugines galias, padidina infekcijų tikimybę. Dėl tos pačios priežasties rizikos faktoriams priskiriama anemija ir didelis kraujo netekimas gimdymo metu. Dažniau taip nutinka moterims, kurioms atliktas cezario pjūvis - natūralaus gimdymo metu vidutiniškai netenkama 200 ml kraujo, o per operaciją - iki 900 ml.

Geriausia, jei prieš išeinant iš gimdymo namų jums atliktų patikrinimą ultragarsu - tada anksčiausiai galima pastebėti įvairius nesklandumus. Jei gimda susitraukia nepakankamai, paprastai išrašoma chinino arba oksitocino - preparatų, kurie stimuliuoja gimdos susitraukimus. Gimdos ertmėje likę kraujo krešuliai ir placentos likučiai gali būti ištraukti mechaniniu būdu.

Gimdos subinvoliucija ir lochiometra ne tokios nekaltos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jokiu būdu negalima jų ignoruoti - esą galbūt praeis savaime. Nepraeis. Tik pereis į kitą stadiją - vidinės gimdos gleivinės uždegimą. Infekcijos sukėlėjai į gimdos ertmę gali patekti iš makšties. Prasidėjus endometritui pakyla temperatūra, atsiranda skausmai pilvo apačioje, ima tekėti nemalonaus kvapo išskyros. Susirgimas gydomas ligoninėje. Jei ir toliau nesigydytum - uždegimas komplikuotųsi peritonitu, kuris gali baigtis netgi gimdos pašalinimu. Galiausiai visus šiuos nemalonumus vainikuoja pogimdyminis sepsis. Tai gimdos ertmėje prasidėjęs pūliavimas, kurio metu pūlių mikrobai prasiskverbia į kraujotakos sistemą ir pasklinda po visus moters organizmo audinius. Vietinės infekcijos perėjimas į bendrą taip pat sietinas su imuniteto nusilpimu ir avitaminoze, anemija ir dideliu kraujo netekimu. Sepsis jau kelia grėsmę gyvybei - laimė, jis pasitaiko itin retai.

Higienos svarba

Dar viena būtina sąlyga sveikatai užtikrinti - švara ir nepriekaištinga higiena. Dėl susilpnėjusio imuniteto moters organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms. Taigi tau būtini idealiai švarūs apatiniai, patalynė, rankšluosčiai, dažnai keisk higieninius įklotus (tamponų pogimdyminiu laikotarpiu naudoti apskritai nerekomenduojama), keletą kartų per dieną apsiprausk. Atrodytų, elementaru. Ir vis dėlto, pasak gydytojų, daugybė net iš pažiūros tvarkingų moterų kaip tik taip pasigauna infekciją.

Lytiniai santykiai po gimdymo

Lytiniai santykiai po gimdymo turėtų būti atnaujinti ne anksčiau kaip po pusantro-dviejų mėnesių. Daugumai porų tai - rimtas išbandymas. O kas, jei atsiduosite aistrai anksčiau? Galbūt ir nieko. Tačiau nemenka tikimybė, kad pernelyg ankstyvas seksas po gimdymo taps gimdos uždegimo priežastimi. Organai itin jautrūs infekcijai, taigi mechaninis jų dirginimas ir kontaktas su svetima flora gali išprovokuoti endometritą.

Mastitas - dažnas susirūpinimas

Jaunoms mamoms mastitas - vienas baisiausių žodžių. Gimdyvės juo taip aktyviai gąsdinamos, kad kartais atrodo, jog jis - beveik neišvengiama pogimdyminio periodo dalis. Iš tikrųjų viskas nėra taip baisu. Svarbiausia - atsiminti, kad reguliarus kūdikio maitinimas krūtimi ir nepriekaištinga krūtinės higiena nuo pieno liaukų uždegimo iš tikrųjų gali apsaugoti.

Kai moteris tik pradeda maitinti kūdikį, įtrūkimai aplink spenelį - dažnas reiškinys. Todėl laktacijos pradžioje oda aplink spenelį labai išsausėja. Krūtinė paburksta, kūdikis dar nespėjo išmokti tinkamai žįsti, mama - jį žindyti, taigi iš čia - ir nemalonumai su įtrūkimais. Kad suminkštintum odą aplink spenelius, tepkite juos specialiais kremais. Pritekėjus pienui pieno liaukos sugrumba, kietėja. Jei pieno laiku nenutrauksi, gali atsirasti laktostazė - pieno užsistovėjimas. Tai priešmastitinė būsena, vienas iš dažniausiai pasitaikančių pogimdyminį nesklandumų. Laktostazę paprastai lydi aukšta temperatūra, šaltkrėtis. Nepulk į paniką ir negailėdama savęs masažuok krūtis, kol išmasažuosi visus sukietėjimus ir krūtinė taps minkšta. Jei pienas krūtyse užsistovi ilgai, laktostazė perauga į mastitą. Taip nutinka į pieno liaukas patekus mikrobams. O jų kelias veda per spenelių įtrūkimus. Sergant endometritu mikrobai gali iš gimdos į pieno liaukas patekti per kraują. Išsivysčius mastitui pakyla itin aukšta temperatūra, krečia šaltis, krūtinė skausminga. Oda virš uždegiminio ploto parausta, gali atsirasti pūlinių, kilti pažastų limfmazgių uždegimas. Kai tik pajusi krūtų liaukų sukietėjimus, skausmą ar ims kirti temperatūra - iš karto pulk kuo dažniau žindyti kūdikį, pridėk šaltą kompresą. Gali būti, kad gydytojai skirs ir laktaciją slopinančių preparatų, kol krūtinės būklė normalizuosis. Jei sukietėjimai nedingsta po keleto dienų, pradėk dėti aliejaus kompresus.

Tromboflevitas ir simfezitas

Tromboflevitas prasideda paprastai nuo varikozinio venų išsiplėtimo nėštumo metu, kai didėjanti gimda spaudžia mažojo dubens venas. Kraujotaka jose sulėtėja, o tai provokuoja trombų susidarymą. Venose susidarę trombai ilgainiui gali sunykti, tačiau gali ir užkimšti kraujagyslelę - tokiu atveju kraujotaka atkuriama per kitas venas. Kartais trombai supūliuoja, pūliai gali prasiskverbti per venos sieneles ir išsilieti į aplinkinius audinius. Trombas taip pat gali atitrūkti ir kraujo srovė nuneša jį į kitų organų kraujagysles.

Sutrikus normaliai kraujotakai oda išsiplėtusių venų plote suplonėja, iš po jos gerai matomos melsvos gyslelės. Atsiranda tinimai, sunkumas kojose, laužiantis, tempiantis skausmas raumenyse, ypač spaudžiant juos rankomis. Esant tromboflevitui jokiu būdu negalima daryti masažo - rizikuotum dar labiau pažeisti venas.

Kartais nutinka ir taip, kad sunkaus gimdymo metu prasiskiria gaktos srities kaulai, o tai sukelia raiščių uždegimus. Tokia komplikacija vadinama simfezitu - jaučiamas aštrus skausmas gaktos srityje, sunku judėti.

Kaip išvengti komplikacijų po gimdymo?

Svarbiausia visų pogimdyminių komplikacijų priežastis - į organizmą patekusi infekcija. Taigi infekcijas pageidautina išsigydyti dar prieš pastojant. Priešingu atveju net ir paprasčiausias ėduonis, atrodytų, toks tolimas nuo gimdymo takų, gali tapti vartais, į organizmą įleidžiančiais mikrobus.

Reguliariai lankykitės pas gydytojus, jei sergate chroniškomis ligomis. Pirma, tokios ligos jau savaime rodo, kad imunitetas sumažėjęs ir organizmas negalės pasipriešinti infekcijai. Antra, gimdymo metu padidėjęs spaudimas įvairiems vidaus organams gali provokuoti chroniškos ligos paūmėjimą pogimdyminiu periodu.

Kuo sunkesnis ir komplikuotesnis buvo gimdymas, tuo daugiau dėmesio turėtumėte skirti savo sveikatai po jo. Net ir tarpvietės plyšimas, kirpimas ir siuvimas gali tapti pogimdyminu komplikacijų priežastimi: asmeninės higienos stoka, supūliavęs randas gali sukelti endometritą. Jei tarpvietė buvo siūta, kurį laiką nerekomenduojama sėstis - kad kirpimo ar plyšimo vietoje suaugtų jungiamasis audinys. Nesusiūti tarpvietės raumenys silpnina dubens dugno ir pilvo sienelių raumenis, tai gali sukelti gimdos nusileidimą.

Sukietėjusi krūtinė - dar viena neganda maitinančiai mamai, kadangi apsunkina patį maitinimo procesą. Todėl ruošk krūtinę maitinimui nuo pirmųjų dienų po gimdymo: masažuok, glostyk, kad neatsirastų sukietėjimų ar pašalintum jau susidariusius kamuoliukus kol jie dar visai maži.

Kai kurioms moterims iki gimdymo buvusi gimdos kaklelio erozija po gimdymo išnyksta. Tačiau nesitikėk stebuklo: vis dėlto daugumoje atvejų kaip tik po gimdymo ta erozija ir diagnozuojama. Čia kaltas ne tik susilpnėjęs imunitetas, bet ir mechaninis audinių pažeidimas gimdymo metu. Pienligė - dar vienas dažnas susirgimas, gresiantis ne tik nėščiosioms, bet ir neseniai pagimdžiusioms. Tai taip pat aiškinama imuniteto nusilpimu. Taigi pajutusi įtarimus nedelsk pasikonsultuoti su ginekologu!

Kėgelio pratimai: svarba ir atlikimas

Kėgelio pratimai aprašyti dar „Kamasutroje“. Juos atlikdavo senovės moterys, norėdamos tobulai įvaldyti meilės meną ir suteikti palaimą ne tik sau, bet ir partneriui. Vokietis medikas Arnoldas Kėgelis pratimus nurodė atlikti, norėdamas padėti moterims atsikratyti tam tikrų bėdų.

Kaip daryti?

Kėgelio pratimus daryti labai paprasta. Tereikia įtempti ir 5-8 sek. išlaikyti įtemptus apie makštį ir išeinamąją angą esančius raumenis. Laikykite juos įtempusi tiek, kiek pajėgiate, paskui lėtai atleiskite ir atpalaiduokite. Tai galite lengvai išmokti, šlapindamasi vis sulaikydama ir vėl paleisdama šlapimo čiurkšlę.

Kiek kartų per dieną?

Reikėtų pradėti nuo 25 kartų per dieną, išlaikant įtemptus raumenis iki 8 sek. Pamažu (po kelių dienų) pratimų skaičių padidinkite jau iki maždaug 200 kartų per dieną. Pasiekę šį skaičių, keiskite sunkinkite pratimus - įtemptus raumenis išlaikykite iki 2 min. Tai tikrai įmanoma. Verta pavargti - nauda bus tiesiog akivaizdi!

Po gimdymo rekomenduojama pratimus daryti iki 25 kartų keturis-šešis kartus per dieną. Viena dažnų bėdų, užklumpančių po gimdymo - susilpnėję dubens dugno raumenys. Nėštumo ir gimdymo metu dėl didėjančios gimdos šiems raumenims tenka nemažas krūvis, jie išsitampo ir praranda elastingumą. Todėl pagimdžius atsiranda šlapimo nelaikymas ir seksualinės problemos. Dubens dugno raumenys atlieka labai svarbią funkciją - tinkamoje padėtyje prilaiko šlapimo pūslę, gimdą ir žarnyną. Jie padeda kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, sutraukia ir atpalaiduoja makšties sieneles lytinio akto metu. Dėl to sunku kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, susilpnėja seksualiniai pojūčiai. Esant silpniems dubens dugno raumenims gali nusileisti žemyn makšties sienelės, šlapimo pūslė, gimdos kaklelis ir gimda, tiesioji žarna. Dėl raumenų silpnumo atsiranda tarpvietės, pilvo ir dubens skausmas. Šie raumenys itin lengvai neatsikuria - tam prireikia keleto mėnesių. Jeigu po gimdymo raumenų tonusas neatkuriamas, su kiekvienu nėštumu jis silpsta dar labiau. Ypač tai aktualu, jeigu moteris gimdo su trumpomis pertraukomis. Dažniau nusilpsta šie raumenys toms moterims, kurios nebuvo fiziškai aktyvios prieš gimdymą.

Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu dėl silpnų dubens raumenų gyvenimą ir nuotaiką gali gadinti įvairios situacijos. Šlapimo nelaikymu skundžiasi maždaug pusė moterų. Šlapimas nevalingai išsiveržia kosėjant, čiaudint, juokiantis ar sportuojant. Kai kurios moterys jaučia nepakeliamą norą šlapintis, net kai jų šlapimo pūslė tuščia. Silpni dubens raumenys gali apsunkinti tuštinimąsi, o pilvo pūtimas ir užkietėjimas gali būti signalas, kad šie raumenys tinkamai nefunkcionuoja. Dar viena itin nemaloni problema po gimdymo, susijusi su silpnais raumenimis - išmatų nelaikymas. Atkurti dubens dugno raumenų stangrumą ir elastingumą padeda Kėgelio pratimai. Juos, nesant komplikacijų, galima atlikti praėjus kelioms dienoms po gimdymo. Sutraukinėjant raumenis jie stiprėja, o atlikti pratimus paprasta ir nereikia jokių priemonių. Pirmiausia turite identifikuoti raumenis, kuriuos reikia treniruoti. Tam šlapindamasi sustabdykite šlapimo srovę. Jei pavyksta, vadinasi, radote reikiamus raumenis. Suspauskite raumenis, palaikykite 3-5 sekundes ir atpalaiduokite tiek pat laiko. Sutelkite dėmesį būtent į dubens dugno raumenų susitraukimą. Jokiu būdu neįtempkite pilvo, šlaunų ar sėdmenų. Kartokite pratimą 10 kartų. Vėliau, sustiprėjus raumenims, susitraukimų ir atpalaidavimo laiką galėsite pailginti iki 10 sekundžių ir kartoti pratimą iki 15 kartų. Atlikite šiuos pratimus blokais 3 kartus per dieną.

Raumenims reikia ne tik treniruočių, bet ir maisto. Pasirūpinkite svarbiausiomis medžiagomis, suteikiančiomis energijos. Viena iš tokių omega-3 riebalų rūgštys, kurios yra svarbi organizmo ląstelių statybinė medžiaga. Jos teigiamai veikia eritrocitų membranų elastingumą. Svarbus mikroelementas sveikiems ir stipriems raumenims yra cinkas. Paprastai organizme jo yra apie 3 g, gana daug iš šio kiekio sutelkta raumenyse. Raumenims yra būtinas leucinas - viena iš nepakeičiamųjų aminorūgščių, kurios organizmas pats negamina. Leucinas reikalingas baltymų sintezei iš riebalinio audinio, dalyvauja aprūpinant raumenis energija.

Dažni nepatogumai ir kaip su jais tvarkytis

Po gimdymo svarbu gerti daug vandens, mat pienas gamindamasis kietina išmatas. Besituštinančiai negalima stangintis, kad hemorojiniai mazgai neįplyštų ir nekraujuotų. Po gimdymo paprastai būna sunku pasituštinti, mat dažniausiai visą parą negalima valgyti ir moteris mažai geria. Dažnai moteris bijo net pagalvoti apie tuštinimąsi, nes dar skauda susiūtą tarpvietę. Pasituštini nereikia stengtis per prievartą, bet ir negalima sulaikyti išmatų, jeigu norisi į tualetą. Rekomenduojama į gimdymo namus pasiimti klizmutę, galima ją nusipirkti arba pasigaminti pačiai: į dubenėlį vėsaus vandens įpilti šaukštelį aliejaus ir susiurbti kriauše, skirta kūdikio nosytei valyti. Prieš tuštinantis klizmutės turinį supurkšti į išangę.

Dar vienas būdas yra užsimauti guminę pirštinę ir išangę patepti vazelinu. Tai geras būdas, kad hemorojus nepradėtų varginti dar labiau. Dar kurį laiką verta stengtis, kad viduriai būtų kaip košė, nes tada lengviau tuštintis. Todėl nepamirškite valgyti gausiai daržovių (ypač burokėlių) ir gerti daug vandens.

Susiūtą tarpvietę gali perštėti (ne visos moterys tai jaučia), tačiau paprastai jos priežiūra nėra sunki. Kaip ją prižiūrėti, paklauskite gydytojo ginekologo, kuris paaiškins, kokiais siūlais ji buvo susiūta - tirpstančiais ar ne - ir kada šiuos reikia išimti. Dažniausiai siuvama savaime tirpstančiais siūlais, kurie per 7-10 dienų savaime aptirpsta ir siūlės sugyja. Kol jos nesugijusios, kaskart pasišlapinusiai ar pasituštinusiai rekomenduojama apsiplauti vėsiu vandeniu ir nusišluostyti popieriniu rankšluosčiu.

Po natūralaus gimdymo, jeigu nebuvo kirpta ir siūta tarpvietė, dažnai pasitaiko vidinių plyšimų. Dėl šių vidinių audinių plyšimų moteriai atrodo, kad negali suvaldyti šlapimo, dujų ir išmatų, ypač tada, kai sukosti ar nusičiaudi, arba, užsinorėjusi į tualetą, nespėja iki jo nubėgti. Dažniausiai šios bėdos per pirmas savaites po gimdymo savaime susitvarko (jeigu nebuvo tokių plyšimų, kuriuos reikia taisyti). Reikia nepanikuoti, gerti daugiau skysčių, dažniau šlapintis ir nebūti toli nuo tualeto. Svarbu laiku pasišlapinti ir pasituštinti. Paprastai po keturių savaičių arba šiek tiek anksčiau (jeigu tarpvietė neplyšo ir nebuvo siūta) jau galima atlikti Kėgelio ir apatinio pilvo preso pratimus. Jeigu turite tokią bėdą, būtinai pasitarkite su gydytoju ginekologu ir paklauskite jo, kada šiuos pratimus galima daryti.

Jeigu gimdėte natūraliai, tačiau tarpvietė nebuvo siūta, po kurio laiko pradėjusi mylėtis, galite pajusti, kad makštis atrodo didesnė. Intymūs santykiai gali tapti šiek tiek keblūs, mat mylintis į makštį gali patekti oro ir sukelti vadinamuosius pliaukšinčius garsus. Tai porą labai dažnai trikdo. Makščiai susitraukti padeda Kėgelio pratimai, kuriuos reikia daryti kasdien. Jeigu pratimus atliekate, o bėda lieka, pasitarkite su gydytoju ginekologu, ką daryti toliau. Jis gali pasiūlyti kasdien po valandą makštyje laikyti makšties kamuoliukus. Makšties raumenis galima puikiai sustiprinti, galbūt nebus tokie, kokie buvo prieš gimdymą, bet nepatogumo mylėdamasi nejausite. Dažniausiai pakanka mankštos, retais atvejais prireikia operacijos buvusiam makšties tūriui grąžinti.

Makšties bėdų gali kilti moteriai, kuri per nėštumą priaugo daug svorio, gimdė didelį kūdikį ir nebuvo kirpta ir siūta tarpvietė (jeigu tarpvietė buvo kirpta ir siūta, šios bėdos išvengiama). Tad nuo pat nėštumo pradžios reikėtų pasitarti su savo gydytoju, kiek svorio rekomenduojama priaugti, ir laikytis pasiūlytos mitybos rekomendacijų. Moters tarpvietė yra pritaikyta gimdyti iki 3,5 kg kūdikį. Kuo didesnis kūdikis, tuo daugiau komplikacijų gali kilti.

Hemorojus - dažna bėda, tačiau ji vargina paskutinius nėštumo mėnesius. Tai rūpestis, kuris padidėja, jeigu išmatos yra kietokos. Tada gali įplyšti ar įtrūkti tiesioji žarna, gali kraujuoti, skaudėti, prasidėti hemorojinių mazgų uždegimas. Tai išties didelis nepatogumas, nes hemorojinių mazgų uždegimą galima palyginti su tuo, tarsi būtumėte atsisėdusi ant kaktuso. Hemorojus nėra tiesiogiai susijęs su gimdymu, tačiau jeigu jis kėlė rūpesčių nėštumo pabaigoje, mazgai dar padidėja gimdant, mat stanginantis į juos priplūsta daug kraujo. Hemorojus gydomas tepalais, vaistais arba chirurgiškai, jeigu jokios priemonės nepadeda. Bet, ko gero, svarbiausia stengtis, kad neužkietėtų viduriai - tuštintis kartą ar du per dieną.

Vos pagimdžiusioms moterims yra sunku šlapintis, dalis moterų nė nejunta poreikio. Po gimdymo praėjus 6-8 valandoms nusišlapinti būtina, nepavykus reikėtų šiek tiek palaukti ir vėl bandyti. Gimdymo metu organizme vykstantys virškinimo procesai sulėtėja, o tai gali tapti pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo priežastimi, moteris gali jausti sunkumo jausmą ir net skausmą.

Moters organizme esančių hormonų koncentracija ima keistis, o tai sąlygoja kraujotakos suintensyvėjimą bei krūties audinio pakitimus. Pagimdžiusių moterų krūtys išskiria neriebų (apie 1,5% riebumo, motinos pieno riebumas siekia 3-4%), tirštą, gelsvos spalvos priešpienį, kuriame gausu apsauginių, augimą skatinančių medžiagų bei vitaminų.

Kiekvienos moters organizmas, odos ir audinių ypatybės skiriasi - jeigu moters oda ir audiniai elastingesni, tai po gimdymo ji junta nedidelį skausmą, tačiau, jeigu yra priešingai, akušeris gali priimti sprendimą kirpti tarpvietę gimdymo metu. Prakirpta tarpvietė susiūnama pasišalinus placentai, žaizda dažniausiai gyja apie dvi savaites, šiuo laikotarpiu reikėtų pasisaugoti, mažiau sėdėti, nusišlapinus, pasituštinus gerai apsiplauti. Pirmąsias dienas po gimdymo kirptą ir susiūtą tarpvietę tempia, šiek tiek skauda, tačiau skausmas neturėtų būti ypač intensyvus ar nepakenčiamas.

Nereikėtų praustis įprastu muilu, kuris gali odą sudirginti dar labiau. Naudokite specialius prausimosi kremus, skirtus tarpvietės odai prižiūrėti.

Svarbiausi patarimai jaunoms mamoms

• Apie visus galimus nepatogumus po gimdymo būtinai iš anksto (dar besilaukdama) pasikalbėkite su savo gydytoju ginekologu, nes dažniausiai bėdų kyla iš nežinojimo. Galite susirašyti klausimus, kad jų nepamirštumėte.
• Būtinai paklauskite apie žindymą, krūtinės priežiūrą, tuštinimąsi, šlapinimąsi po gimdymo ir tarpvietės priežiūrą.
• Praėjus 6 savaitėms po gimdymo, būtina apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Paklauskite, ar jau galite mylėtis. Gali būti, kad makštis dar bus patinusi ir paburkusi, tačiau paprastai tai nėra kliūtis mylėtis.
• Nesidrovėkite apie viską pasikalbėti su gydytoju ginekologu, nes kartais gali atsilaisvinti siūlės ar būti koks nors nepastebėtas makšties plyšimas (ypač jeigu ilgiau nei savaitę negalite sulaikyti išmatų ir šlapimo), pasislinkusi gimda. Tai rimtos komplikacijos, tad negalima numoti ranka į nemalonius pojūčius.
• Vaikelio atėjimo į pasaulį laukiančios moterys neretai nerimauja ne tik dėl paties gimdymo, bet ir dėl savo savijautos susilaukus mažylio. Kūdikio susilaukusios mamytės nori visą savo dėmesį ir jėgas skirti savo mažyliui, tačiau joms būtina prisiminti, kad tinkamai nepasirūpinus savimi, jos neturės jėgų pasirūpinti vaikučiu. Vos pagimdžiusioms moterims reikėtų daugiau ilsėtis, vengti stresinių situacijų, nepamiršti visavertės, sveikos mitybos principų, vartoti pakankamai skysčių bei atidžiai stebėti savo kūną.
• Priešingu atveju net ir paprasčiausias ėduonis, atrodytų, toks tolimas nuo gimdymo takų, gali tapti vartais, į organizmą įleidžiančiais mikrobus.

tags: #sunku #slapintis #po #gimdymo

• sužinokite daugiau apie Adolfo Hitlerio gimimo namus
• ikimokyklinio ugdymo organizavimo principai
• ADHS vaikų psichiatrijoje
• Saugus darbas prie kompiuterio nėščiosioms
• Sužinokite, kokią įtaką šeimos dinamikai daro moters lyderystė