Kada septynių mėnesių kūdikiui saugu miegoti ant pilvo?
Apsivertimas ant pilvo yra toks jaudinantis etapas mažylio gyvenime, tačiau dėl jo gali būti šiek tiek sudėtinga miegoti. Pirmaisiais kūdikio metais visada stenkitės guldyti jį miegoti ant nugaros. Tyrimai rodo, kad Staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika sumažėja, kai kūdikiai miegoti guldomi ant nugaros (konkrečiai, ant tvirto čiužinio). Tai galioja net kūdikiams, sergantiems refliuksu.
Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) ir prevencija
Terminas staigios kūdikių mirties sindromas žinomas nuo 1969 m. SKMS diagnozuojama, jei kūdikio mirtis lieka nepaaiškinta po išsamaus ištyrimo. Šis sindromas yra susijęs su miegu, todėl anksčiau buvo vartojami tokie terminai kaip „lovelės mirtis“ (angl. cot death, crib death).
Kodėl uždūsta kūdikis, nėra visiškai aišku. Manoma, kad tam gali turėti įtakos tam tikri pokyčiai organizmo fermentinėse sistemose, genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai. Mokslininkai dar nežino visų priežasčių, kurios nulemia, kad vieniems vaikams pasireiškia SKMS, o kitiems ne. Tačiau pastebėta, kad kūdikiai, mirę nuo SKMS, turi šiokių tokių pokyčių galvos smegenų struktūrose. Yra žinoma, kad kai kurie kūdikiai turi paveldėtą polinkį į neritmišką širdies veiklą, taip pat šis sindromas yra susijęs su kvėpavimo ir širdies veiklos koordinacijos trūkumu, net įgimtais kvėpavimo raumenų defektais. Deja, nė vienas mažylis nėra nuo jų apsaugotas. Bet mes galime ir turime sukurti kuo saugesnę kūdikiui miego aplinką.
Lietuvoje SKMS atvejų pasitaiko retai - Higienos instituto duomenimis, 2020 m. dėl SKMS mirė du vaikai (naujesni duomenys viešai neskelbiami).
Rekomendacijos, mažinančios SKMS riziką
Išsamiausias SKMS prevencijos rekomendacijas yra parengusi Amerikos pediatrų akademija (AAP) - jos buvo peržiūrėtos ir atnaujintos 2022 m. Viena iš svarbiausių rekomendacijų - naujagimius ir kūdikius iki pat pirmojo gimtadienio rekomenduojama guldyti miegoti tik ant nugaros.
Pas mus dar gajus mitas, kad reikia guldyti kūdikį ant šono dėl užspringimo rizikos. Tačiau pastebėta, kad, guldant ant nugaros, užspringimo atvejų nepadaugėja, o mirčių atvejų - sumažėja. Pati nesaugiausia padėtis miegoti - ant pilvo. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiams nesaugu miegoti ant pilvo. Tyrimų duomenimis, ant pilvo guldomiems mažyliams SKMS rizika išauga daugiau nei dvigubai. Kuo kūdikis mažesnis, tuo didesnė uždusimo rizika jam kyla. Didžioji dalis SKMS atvejų fiksuota tarp 1-4 mėn.
Tokia padėtis gali būti taikoma slaugant sergančius naujagimius ir kūdikius ligoninėje, ten, kur jų gyvybines funkcijas nuolat sekame monitoriuje. Tačiau namų sąlygomis rekomenduojama visada guldyti vaikus ant nugaros. Tyrimai rodo, kad miegojimas ant pilvo gali slopinti mažai sveriančių kūdikių gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. Kai kūdikiai miega ant pilvo, jie gali vėl įkvėpti iškvėpto oro, tad organizme gali padidėti anglies dioksido kiekis, o deguonies kiekis smarkiai sumažėti.
Saugiausia vieta kūdikiui miegoti yra lovytėje ar lopšyje, kur yra tvirtas, lygus paviršius, o lovelėje nėra nieko kito (išskyrus prigludusią paklodę). Rekomenduojama vengti palaidos patalynės kūdikio lovelėje ir geriau naudoti specialų miegmaišį. Jeigu vis dėlto naudojate antklodę, reikėtų užkišti ją už čiužinio kraštų, kad kūdikis nepalįstų po ja ir neuždustų. Kūdikiams iki vienerių metų nereikalinga pagalvė, atsisakyti reikėtų ir aktyviai reklamuojamų lovos apsaugėlių, gražiai atrodančių medžiaginių migdukų, kitų minkštų žaislų. Negalima uždengti kūdikiui galvytės - reikėtų vengti perkaitimo. Nenaudokite jokių papildomų daiktų, pagalvių, kad kūdikis negalėtų apsiversti. Jie NĖRA saugūs. Gamintojai ir pardavėjai, reklamuojantys kūdikių apyvokos daiktus (lizdelius, lovos apsaugėles, miegui skirtus žaisliukus), turėtų jausti atsakomybę ir nurodyti, kad visi šie jaukūs, bet kūdikiui absoliučiai nereikalingi daiktai yra pavojingi, kol vaikui sueis vieneri metai. Pavyzdžiui, lizdelyje galima laikyti kūdikį dieną, kai tėvai jį mato, bet tai tampa nesaugu naktį. O visus minkštus žaislus ir patalynę turėtų pakeisti mamos ir tėčio glėbys.
Norėdami sumažinti perkaitimo riziką, kūdikį aprenkite lengvais drabužėliais arba suvystykite, galvą ir veidą palikite atvirus, stebėkite, ar kūdikio kūno temperatūra per daug nekyla. Vos tik kūdikis pradės bandyti verstis, iškart nustokite jį vystyti. Jei kūdikis apsiverčia ant pilvuko, saugumo sumetimais jo NEGALIMA vystyti.
Dėl nugulėtos galvytės: svarbu paminėti, kad, kai vaikas nemiega, leisti jam pagulėti ant pilvo rekomenduojama nuo pat išrašymo iš ligoninės, palaipsniui didinant laiką po 15-30 min. Kniūbščia vaiko poza yra ir ant krūtinės - atsisėskite patogiai, priglauskite prie savęs kūdikį, viena ranka laikykite jo sulenktas kojytes, kita - nugarytę. Taip pat labai komfortiška poza kūdikiui, kai jis yra kniūbščias, tuomet labai gerai pasišalina susikaupusios žarnyne dujos. Kartais kūdikis net išsituština. Pirmųjų mėnesių kūdikėlio pozos/padėtys turi būti keičiamos, nes visą laiką vaikutį guldant tik ant vieno šono, gali atsirasti galvytės, kaklo deformacijos, juk mažylis labai greitai auga.
Kada kūdikiui saugu miegoti ant pilvo?
Nėra universalaus amžiaus, nuo kurio būtų saugu miegoti ant pilvo, nes visi kūdikiai vystosi skirtingai. Tačiau, kai kūdikis geba pats visada apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros, dauguma pediatrų sako, kad tuomet kūdikiui miegoti ant pilvo yra saugu. Tai dažniausiai nutinka apie 5-6 mėn.
Naujagimiai gimsta su natūraliu refleksu pasukti galvytę į šoną, kai yra paguldomi ant pilvuko. Iki antro mėnesio pabaigos kūdikis jau turėtų nulaikyti galvytę pakeltą. Kūdikiai pradeda vartytis, kai jiems būna 3-4 mėnesiai. Taip pat kūdikis nuo antro mėnesio jau geba pats atsigulti taip, kaip jam patogu, t. y. nuvirsta į kurį nori šoną. Jei kūdikis pakankamai stiprus, kad galėtų apsiversti ant pilvuko, dauguma gydytojų sutiks, kad jis yra ir pakankamai stiprus pakelti galvą ir saugiai miegoti tokioje padėtyje. Net jei atrodo, kad apsivertęs ant pilvo kūdikis yra veidu žemyn, galioja tas pats principas: jei kūdikis sugeba pats apsiversti, vadinasi, jis sugeba pakelti ar pasukti galvą ir miegodamas ant pilvo (žinoma, jeigu jis guldomas ant kieto čiužinio ir nesuvystytas).
Ekspertai teigia, kad būtent šiame raidos etape (t. y. nuo maždaug 4-6 mėn.) SKMS rizika yra ženkliai mažesnė. Kai kūdikis jau gali laisvai apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai, jis pats gali pasirinkti miego pozą ant pilvo. Tokio amžiaus vaikiukai jau tikrai pakankamai stiprūs (stiprūs kaklo, nugaros ir pilvo raumenukai), kad jie galėtų puikiai miegoti taip, kaip jiems norisi! Pasak Vilniaus m. universitetinės ligoninės Naujagimių skyriaus vedėjos, gydytojos pediatrės, med. dr. V. Kniūbštienės, nakčiai specialiai guldyti ant pilvo gydytoja nepataria.
Ką daryti, jei kūdikis apsiverčia ant pilvo miegodamas?
Nepamirškite, kad vis tiek ir toliau turėtumėte guldyti kūdikį miegoti ant nugaros. Tačiau gali būti, kad Jūsų kūdikis miegodamas apsivers ant pilvo ir dėl to labai sutriks. Gali būti, kad turėsite naktų, kai atrodys, kad savo mažylį reikės nuolatos apvertinėti atgal ant nugaros. Tėvų patirtis rodo: „Pas mus buvo tas pats, apsiverčia, prabunda, dūdos. Bet kaip tai prasidėjo, taip ir pasibaigė, gal kokias 2-3 savaites užtruko. Tiesiog pradėjo miegoti ant pilvo, o tada man stresas. Vis eidavau atvertinėti, nes neramu. Bet dabar tiesiog leidžiu miegoti, kaip jai patogu, nes kitaip kova su vėjo malūnais.“
Jei Jūsų kūdikis pabunda verkdamas po to, kai apsiverčia miegodamas ant pilvo, nereikia kiekvieną kartą eiti ir apversti jį ant nugaros. Tačiau tikėkitės, kad prireiks laiko, kol jis pamėgs šią naują miego padėtį. Jei kūdikis miegodamas apsiverčia ir patogiai miega ant pilvuko, nieko daryti nereikia. Daugybė kūdikių iš tikrųjų mieliau miega ant pilvo, kai išmoksta suktis į abi puses.
Geriausia, ką galite padaryti, tai užtikrinti, kad vaikutis būtų saugus, nesusižeistų, pabūti su juo, nuraminti ar tiesiog leisti gulėti ant pilvo, pabūti atsistojus, jei jam taip jau norisi. Kai vaikutis išmoksta kažką naujo (apsiversti, stotis, tarti naujus garsus ir pan.), tai atsiliepia ir jo pietų, ir nakties miegeliams. Kažko stebuklingo čia ir nepadarysi, tai laiko klausimas ir tai baigsis. Vieniems tai baigiasi greičiau, kitiems trunka ilgėliau, tačiau tikrai ne amžinybę. Svarbu neišradinėti dviračio, kitaip tariant, nekeisti pasiruošimo miegui rutinos, nepradėti supti, nešioti, duoti buteliuką, kad tik užmigtų.
Patarimai, kaip padėti kūdikiui prisitaikyti prie miego ant pilvo
- Dienos metu daug laiko praleiskite ant pilvuko.
- Praktikuokite apsivertimą nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros.
- Suteikite komfortą. Atsispirkite norui apversti kūdikį atgal ant nugaros. Vietoj to pamasažuokite, paglostykite nugarą ir pasistenkite, kad kūdikis patogiai įsitaisytų, taip padėsite jam užmigti ant pilvuko.
- Būkite kantrūs. Daugumai kūdikių prireikia maždaug savaitės, kad prisitaikytų prie miego ant pilvuko arba suprastų, kaip apsiversti ant nugaros.
Kūdikio raida ir miego ypatumai 7 mėnesių amžiuje
Pamažu nusistovėjęs miego ritmas nuo 7 mėnesio vėl gali sutrikti. Tai daugiausia susiję su kūdikio vystymosi etapu, kai padaugėja socialinių-emocinių ryšių ir gebėjimų. Izraelio mokslininkai nustatė, kad apie 40-58 proc. kūdikių įprastai prabunda naktį. Prabudimų skaičius mažėja nuo 3 iki 6 mėnesių, bet paskui jų vėl daugėja iki 9 mėnesių. Net 36-45 proc. apklaustų tėvų minėjo vyresnių nei 6 mėnesių kūdikių miego problemas.
Šiuo amžiaus tarpsniu 6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Nedidelė dalis 7 mėnesių kūdikių pradeda miegoti tik vieną kartą per dieną. Tai normalu. Tačiau dauguma miega 2 arba daugiau kartų (ir trumpiau).
Fizinis ir kognityvinis vystymasis
- Augimas: 7 gyvenimo mėnesį kūdikis paauga apie 2 cm ir pasunkėja apie 600 g.
- Vertimasis: Kūdikiai pradeda vartytis, kai jiems būna 3-4 mėnesiai - tai laikotarpis, kupinas raidos pažangos ir miego iššūkių. Vaikutis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo ir atgal. Jau ir anksčiau matydavote, kaip kūdikis, paguldytas ant pilvo, netyčia nuvirsta ant nugaros. Taip būdavo, nes kūnas neišlaikydavo pusiausvyros dėl palyginus sunkios galvos. Tačiau tai, ką kūdikis išmoksta dabar, yra visai kas kita. Paguldytas ant nugaros, vaikutis turi įtempti dubens ir pečių juostos raumenis ir veržliu pasisukimu visą kūnelį apversti. Gulėdamas ant pilvo, vaikutis ilgai remiasi ištiestomis rankomis, o siekdamas žaislo vieną ranką gali pakelti. Taip remdamasis viena ranka jis gali išbūti apie 3 sekundes.
- Sėdėjimas: Dalis tokio amžiaus kūdikių jau gali pasėdėti savarankiškai, tačiau tai dar nėra būtina. Sėdint turėtų atsirasti atrama rankomis į priekį, vėliau į šonus - kad išlaikytų pusiausvyrą.
- Šliaužimas: Dalis kūdikių jau šliaužia pilvu.
- Pėdų atradimas: Suranda pėdas. Liaudyje kalbama, kad jei kūdikis surado savo pėdas, tai greitai atsisės. Ir anksčiau mažylis, gulėdamas ant nugaros, netyčia sugriebdavo savo pėdutes ir čiupinėdavo. Bet dabar jis jų ieško sąmoningai, kaip įdomių žaisliukų. Kadangi viską, kas nauja, kūdikis nori ragauti, prie burnos jis kelia ir pėdas.
- Spyruokliavimas: Pastatytas spyruokliuoja. Laikomas už pažastų ant kieto pagrindo vaikutis įnirtingai spyruokliuoja, tarsi šoka. Tai kūdikiui naujas ir patrauklus judėjimo būdas, todėl mažylis gali spyruokliuoti labai ilgai. Laikomas už pažastų jis pritupia, atsispiria ir vėl ištiesia klubų, kelių ir čiurnų sąnarius. Tūpt-stot, tūpt-stot.
- Daiktai: Griebia abiem rankomis po daiktą. Atėjo medžioklės metas, nes vaikutis gali čiupti du daiktus iš karto - po vieną kiekviena rankute. Pagriebęs abu daiktus kūdikis kurį laiką juos išlaiko, stebi. Vėliau pasirenka įdomesnį ir vieną rankutę atsigniaužia. Šiam pratimui galite surengti treniruotę: pasisodinkite vaikutį ant kelių, o prieš jį ant stalo padėkite du ryškius žaisliukus. Varto žaisliuką abiem rankomis. Laikydamas rankose žaislą, kūdikis susidomėjęs jį apžiūrinėja, čiupinėja ir varto. Žaisliukas keliauja iš vienos rankos į kitą. Jei netyčia žaisliukas iškrenta, vaikutis nepamiršta su juo ką tik žaidęs ir vėl pasiima. Daiktą pradeda imti nebe visu delnu, o labiau pirštais. Kūdikis gali apsitarnauti vis platesniu spinduliu.
- Stebėjimas ir žaidimai: Stebi, ką veikia mama. Dabar jo mėgstamas užsiėmimas - kasdien stebėti realybės dramą „Ką veikia mama“. Nešiojamoje kėdutėje galite kūdikį neštis į virtuvę ar vonią, jam bus įdomu viskas ir visur, svarbu, kad matytų mamą ar kitą suaugusįjį kažką veikiantį. Žaidžia „ku-kū“ ir kitus žaidimėlius.
- Kalbos raida: Kalba su intonacija. Balsius ir priebalsius kūdikis ištaria, kaip pakliūva. Gerai taria skiemenis: ma, mu, pa, ba, juos kartodamas kelis kartus: pa-pa-pa, ba-ba-ba, te-te-te. Energingai žaidžia su garsus skleidžiančiais žaislais: varpeliu, muzikos dėžute, kvaksinčiais, cypiančiais žaislais.
Maitinimo ir dantų dygimo ypatumai
Valgymo ypatumai keičiasi. Būtent šį mėnesį išlenda kūdikių alergija, nes valgiaraštis tampa vis įvairesnis. Kad nebūtų alergijos, primaitindamos kūdikį naudokitės „šviesoforo“ taisykle: neduokite kūdikiui tokių daržovių ir vaisių, kurie yra ryškiai geltonos, raudonos ir žalios spalvos. Naujo maisto duokite ragauti pirmoje dienos pusėje. Tada iki vakaro pamatysite, ar maistelis tiko. Tuštinimosi dažnumas labai priklauso nuo maitinimosi. Krūtimi maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau nei maitinami dirbtinai ar įvedus papildomą maitinimą. Kūdikius pradėjus maitinti papildomu maistu, išmatos tampa rudos (iki tol jos yra šviesiai gelsvos ar net žalsvos spalvos).
Daugumai šį mėnesį toliau kalasi dantys. Nėra žinoma, kodėl vieniems vaikams dantys išdygsta nepastebimai, o kiti tuo metu karščiuoja, viduriuoja, vemia.
Miegojimas kartu su tėvais
Deja, mokslininkams vis dar nepavyko susitarti dėl kūdikių guldymo į tą pačią lovą su tėvais. Amerikos pediatrų asociacija, vis atnaujinanti saugaus kūdikių migdymo rekomendacijas, pataria kūdikius migdyti atskirai. Visgi dalis mokslininkų pastebi, jog visi moksliniai tyrimai, įrodantys miegojimo kartu ryšį su SKMS, neeliminavo visų rizikos veiksnių, tokių kaip tėvų rūkymas, kūdikio guldymas ant pilvo ar papildomi minkšti paviršiai. Taigi, mes iki šiol neturime jokio patikimo ir solidaus mokslinio tyrimo, kuris būtų atsižvelgęs į šias svarbias, netgi kritiškai svarbias, aplinkybes.
Miegoti kartu su kūdikiu vienoje lovoje nerekomenduojama labai pervargusiems, apsvaigusiems asmenims, vyresniems broliams ir seserims. Tačiau žindanti mama gali miegoti kartu su kūdikiu saugiai, laikydamasi anksčiau minėtų rekomendacijų. Fiziologiniu požiūriu, gimęs mažylis neurologiniu požiūriu yra dar iki galo neišvystytas, tad artumas tiek dieną, tiek naktį jam yra labai svarbus. Jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą, kvėpavimo judesius, mama geriau jaučia šalia miegantį savo kūdikį, nes jos ir mažylio miego ciklai sinchronizuojasi. Antropologiniu požiūriu būtent kūdikio migdymas atskirai yra pakankamai nauja vakarietiškojo pasaulio praktika.
Tėvams pateikiant saugaus miego kartu rekomendacijas, ne tik sumažinama SKMS ar kitų nelaimingų įvykių rizika, tačiau ir suteikiama tėvams galimybė pasirinkti tokį miegojimo būdą, kuris jiems ir jų mažyliui tinka geriausiai. Prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, jog net 76 proc. tėvų bent kartą miegojo su savo kūdikiu vienoje lovoje, ir net 40 proc. tai darė nesaugiai. Akivaizdu, kad gąsdinimai nėra veiksmingi. Tėvai miegojo ir miegos su kūdikiais vienoje lovoje, tik apie tai niekam, ypač medikams, nepasakos.
Šis miegojimo kartu aspektas kelia pagrįstą klausimą, ar tikrai tik miegojimas kartu kelia grėsmę kūdikio gyvybei. Pažvelgus į japono ir amerikiečio lovų skirtumus, tampa aišku, kad asketiška miego aplinka yra labai svarbi. Taip pat Japonijoje kur kas mažesnė dalis žmonių rūko ir vartoja alkoholį. Be to, tėvai turėtų žinoti, kad kūdikis pažeidžiamiausias yra pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Todėl, jaudinantis dėl jo sveikatos, miegojimą kartu galima šiam laikotarpiui atidėti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
