Spinalinė raumenų atrofija (SRA) yra genetinė liga, paveikianti centrinę nervų sistemą, periferinę nervų sistemą ir skeleto raumenis. Smegenys raumenims valdyti naudoja specifinius neuronus, vadinamus motoriniais neuronais. Kad šie neuronai atliktų savo funkcijas, jiems yra būtinas tinkamai funkcionuojantis motorinių neuronų išgyvenamumo baltymas (SMN). Šis baltymas yra būtinas normaliam motorinių neuronų funkcionavimui.
Su 5 chromosoma susijusi SRA atsiranda kuomet trūksta motorinio neurono baltymo (SMN). Šis baltymas yra būtinas normaliam motorinių neuronų funkcionavimui. SMN atlieka svarbų vaidmenį motorinių neuronų genų ekspresijoje. Jo trūkumą sukelia genetiniai defektai (mutacijos) 5 chromosomoje esančiame gene, vadinamame SMN1. Dažniausia mutacija, pastebima SMN1 gene pacientams, sergantiems SRA, yra viso segmento, vadinamo egzonu 7, ištrynimas.
Pagrindinis 5 chromosomos (SMN susijusios) SRA simptomas yra tam tikrų raumenų silpnumas. Labiausiai paveikiami arčiausiai kūno centro esantys (proksimaliniai) raumenys - pečių, klubų, šlaunų ir viršutinės nugaros dalies. Ypatingos komplikacijos atsiranda, jei paveikiami raumenys, dalyvaujantys kvėpavime ir rijime.
Su 5 chromosoma susijusioje SRA stebimas reikšmingas sąryšis tarp žmogaus ligos pradžios ir pasiektos motorinės funkcijos. Ligos prognozei svarbu kiek funkcinio SMN baltymo yra motoriniuose neuronuose ir kiek SMN2 genų kopijų žmogus turi.
Dauguma nervinių ląstelių, kontroliuojančių raumenis, yra stuburo smegenyse, todėl ligos pavadinime yra žodis spinalinė (angl. spinal). SRA yra raumenų (angl. muscular) liga, nes jos pagrindinis poveikis yra raumenims, kurie negauna signalų iš nervinių ląstelių.
Dažniausiai pasitaikanti SRA forma (5 chromosomos SRA arba su SMN susijusi SRA) gali reikštis labai skirtingame amžiuje, skirtingais simptomais ir labai skirtingai progresuoti. Siekiant paaiškinti šiuos skirtumus, su 5 chromosoma susijusi SRA, kuri dažnai yra autosominė recesyvinė, klasifikuojama į 4 tipus.
Išskiriami keturi pagrindiniai SRA tipai, skirstomi pagal būklės sunkumą, t. y. SRA tipas apibūdinamas pagal SMN2 geno kopijų skaičių, paciento amžių, kai prasideda ligos simptomai, ir fizinės būklės kriterijus.
I tipo SRA (dar žinoma kaip Verdnigo-Hofmano liga arba kūdikystės pradžios SRA) dažniausiai pastebima iki 6 mėnesių amžiaus ir yra nustatomas 80 proc. visų SRA sergančių pacientų. Sunkiausiai paveikti vaikai turi sumažėjusį judrumą ir lėtinius raumenų ar sausgyslių sutrumpėjimus (kontraktūras). Kai kuriems vaikams gali pasireikšti sumažėjęs raumenų tonusas, sausgyslių refleksų nebuvimas, trūkčiojimai, skeleto anomalijos bei rijimo ir maitinimosi problemos. Dažnai pasitaiko kvėpavimo sutrikimai ir raumenų silpnumas, sergantys kūdikiai niekada neišmoksta savarankiškai sėdėti, negeba laikyti galvos ir gali prarasti gebėjimą ryti.

II tipo SRA dažniausiai pastebima tarp 6 ir 18 mėnesių amžiaus. Vaikai gali sėdėti savarankiškai, bet negali stovėti ar vaikščioti be pagalbos. Vaikams taip pat gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai.
III tipo SRA (dar žinoma kaip Kugelbergo-Velanderio liga) pasireiškia po 18 mėnesių amžiaus. Vaikai gali vaikščioti savarankiškai, bet ėjimas, bėgimas, atsistojimas nuo kėdės arba lipimas laiptais gali būti apsunkinti. Kitos komplikacijos gali apimti stuburo iškrypimą, kontraktūras ir kvėpavimo takų infekcijas.
IV tipo SRA išsivysto po 21 metų amžiaus, su lengvu ar vidutiniu kojų raumenų silpnumu ir kitais panašiais simptomais.
SRA sukelia pokyčiai SMN1 gene, daugumą atvejų (95 proc.) lemia SMN1 geno homozigotinė delecija (geno dalies iškritimas abejose geno kopijose). Šis genas yra instrukcija organizmui, kaip gaminti SMN baltymą, kuris būtinas palaikyti sveikus ir funkcionuojančius motorinius neuronus. Sveiki motoriniai neuronai gali perduoti signalus iš smegenų raumenims. Kai SMN1 genas tinkamai neatlieka savo funkcijos, tuomet organizme nepagaminamas pakankamas kiekis SMN baltymo. Be šio baltymo motorinių neuronų funkcijos sutrinka ir jie žūsta.
Organizme yra ir SMN2 genas, kuris taip pat yra instrukcija organizmui, kaip gaminti SMN baltymą. Kiek baltymo bus pagaminta sergant SRA, priklauso nuo SMN2 geno kopijų skaičiaus. SRA paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Paprastai abu tėvai yra sveiki ligos nešiotojai, t. y. turi tik po vieną ligą lemiantį pakitusį geną. Jeigu pakitusį geną vaikas gauna iš abiejų tėvų, jis gimsta sirgdamas SRA.

Vaikų spinalinės raumenų atrofijos, I tipo, diagnozė dažnai prasideda nuo klinikinių simptomų vertinimo. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų raumenų silpnumą ir refleksų buvimą. Be to, genetiniai tyrimai, skirti nustatyti SMN1 geno mutacijas, yra esminiai diagnozės proceso dalis. Anksti diagnozuota SRA ir gydymas pagerina gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą. Ligos diagnozė ikisimptominėje stadijoje yra įmanoma tik vykdant visuotinį naujagimių tikrinimą.
Vaikų spinalinės raumenų atrofijos, I tipo, gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicinius sprendimus. Medicininės terapijos galimybės apima genų terapiją, pvz., Zolgensma, kuri yra skirta SMN1 geno funkcijos atkūrimui. Taip pat yra ir kitos gydymo galimybės, tokios kaip nuskausminamieji vaistai, fizinė terapija ir kvėpavimo pagalba. Nemedicininių sprendimų atveju, svarbu užtikrinti tinkamą fizinę reabilitaciją, kuri padėtų išlaikyti raumenų tonusą ir judrumą, bei socialinę paramą šeimai, kad būtų užtikrinta geresnė gyvenimo kokybė.
2016 m. gruodį. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino Spinrazą (Nusinerseną) spinalinės raumenų atrofijos (SRA) gydymui. 2019 m. gegužę FDA patvirtino Zolgensmą (onasemnogeno abeparvovac-xioi), pirmąją genų pakeitimo terapiją neurologinei-raumenų ligai gydyti. Zolgensma yra vienkartinė intraveninė infuzija, skirta jaunesniems nei 2 metų amžiaus vaikams, sergantiems SRA su bialelinėmis SMN1 geno mutacijomis, įskaitant tuos, kurie diagnozės metu yra be simptomų. FDA patvirtino per burną vartojamą vaistą Risdiplamą (Evrysdi) SRA sergantiems pacientams nuo dviejų mėnesių amžiaus ir vyresniems.

Genų terapija, prieinama kai kuriose šalyse. Trūkstamas ar pakitęs SMN1 genas pakeičiamas funkcionuojančiu genu. Be šių patvirtintų gydymo būdų, klinikiniuose tyrimuose tiriami keli kiti vaistai. Kuo anksčiau diagnozuojama SRA ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas augs sveikas. Jeigu gydymas pradedamas, kai ligos simptomai jau pasireiškė, joks vaistas nebeatkurs prarastų neuronų - mes galime tik sustabdyti ligos progresavimą.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos.