Vis dažniau svajojame apie galimybę patys užsiauginti daržovių, uogų ar prieskoninių žolelių - ne tik dėl skonio, bet ir dėl sveikatos, tvarumo ar paprasto noro grįžti arčiau gamtos. Daržas yra neatsiejama sklypo dalis, todėl norisi, kad ne tik poilsio zona, bet ir sodas, daržas atrodytų estetiškai. Tai svarbu ne tik dėl svečių, kad ne gėda būtų savo daržą parodyti. Tai reikalinga ir sau - dėl motyvacijos. Juk gražioje vietoje ir pačiam maloniau darbuotis bei leisti laiką. Susikurti estetišką ir dekoratyvų daržą, ypač nedideliuose sklypuose, gali padėti pakeliamos lysvės, įvairūs dekoro elementai ar gėlės darže. Kraštovaizdžio architektė Monika Sliesoraitytė, „Effectum garden design“ įkūrėja, sako, kad daržo planavimas yra tiek mokslas, tiek menas, todėl nedera jo atidėti paskutinei minutei.
Planuojant naują daržą, svarbiausia yra tinkamai jam parinkta vieta. Pirmas dalykas, kurį svarbiausia apgalvoti - daržo vieta. Daržą idealiausia būtų įrengti saulėtoje, nuo didelių vėjų apsaugotoje vietoje, geriausia pietinėje dalyje. Daržo zona turėtų būti apsaugota nuo vyraujančių šiaurės vėjų.
Siekiant užtikrinti kuo geresnes sąlygas įvairioms kultūroms augti ir subrandinti kokybišką derlių, patartina rinktis nuo stipraus šiaurės vėjo apsaugotas vietas arba tokią apsaugą sukurti, užsodinant šiaurinę daržo pusę medžiais, krūmais ar aukštaūgėmis saulėgrąžomis. Be to, mažai vaisių, daržovių ir uogų sėkmingai auga šešėlyje. Todėl patartina apgalvoti, kokias kultūras norėtumėte auginti ir kokių joms reikėtų sąlygų, o kartu daržo įrengimui nesirinkti vietų, kuriose saulę užstoja medžiai ar pastatai.

Ankstyviausias derlius džiugins, jei daržą formuosite nuo šiaurės link pietinės pusės. Geras pasirinkimas - rytų ir vakarų pusės. Šiaurės pietūs, šiaurės rytai ir šiaurės pietvakariai - tai kryptys, kurių linkme patartina formuoti vagas, kad auginamos kultūros gautų pakankamai saulės. Vis tik pusę, kurioje augs konkretūs augalai, vertėtų pasirinkti, atsižvelgiant į konkrečius auginamų kultūrų poreikius.
Dirvožemio kokybė, pakankama drėgmė, sklypo prieinamumas, pasirinkto sklypo lygumas - tai daržo vietos planavimui reikšmingi kriterijai. Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva. Todėl rekomenduojama, kad daržo sklypas turi būti gerai išlygintas, mat esant nelygumams, daržoves sudėtinga pasėti vienodame gylyje, tuomet jos nevienodai dygsta. Be to, pakiliose vietose dirva greičiau išdžiūsta, o tai gali lemti lėtesnį augalų dygimą. Jei jau tenka daržoves auginti ant šlaito, rinkitės pietinį arba pietvakarinį. Jei sunku surasti visiškai lygią vietą, alternatyva gali būti sklypas su nuolydžiu į pietų ar pietvakarių pusę.
Labai svarbi ir dirvos struktūra. Daržovės geriausiai auga ir dera vidutinio sunkumo dirvose - priesmėliuose ir vidutinio sunkumo priemoliuose. Optimalus dirvos rūgštingumas 6,5 pH. Norint nustatyti dirvos pH reikia naudoti testavimo rinkinį, žemės pavyzdžius imkite iš skirtingų daržo vietų.
Dirvą naujam daržui reikėtų ruošti iš rudens - suarti norimą plotą rudenį, įterpti perpuvusio mėšlo, komposto ar biohumuso. Tačiau jei idėja apie daržą kilo tik pavasarį - tai irgi įmanomas variantas, tik reikės kiek daugiau padirbėti. Suarus dirvą reikėtų išrinkti grumstus su šaknimis, žolių liekanas. Pavasarį paruoštoje dirvoje gali veistis daugiau piktžolių, bet iš patirties galima pasakyti, kad viskas puikiai užaugs ir tokiame darže. Jei rinksitės pakeliamas lysves - pakaks tiesiog nuimti velėną būsimos lysvės vietoje ir šiek tiek supurenti, prieš statant lysvę ir supilant žemių mišinį. Tokią lysvę būtų galima užpildyti daržo žemės, neutralių durpių ir komposto ar biohumuso mišiniu.
Tamsesnį sklypo kampelį paskirkite komposto dėžei - ji neatsiejama daržo dalis. Komposto dėžę įrengti patartina daržo gale, daržovių ir uogų auginimui nepalankioje ar šešėlyje esančioje vietoje.

Pasirinkus daržo vietą, reikia sudaryti sklypo planą. Susidarius daržovių sąrašą ir žinant, kurioje sklypo vietoje bus įrenginėjamas daržas bei kokie bus jo matmenys (plotis bei ilgis), galima imti rašiklį bei popieriaus lapą į rankas ir nusibraižyti būsimo daržo planą. Kraštovaizdžio architektė sako, kad planuojant daržą, viena svarbiausių užduočių - apsisprendimas dėl pačio daržo stiliaus (ar augalai bus auginami tradicinėse lysvėse, ar pakeltose lysvėse).
Sudarant daržo planą ant popieriaus lapo, reikia braižyti formas, kurios reprezentuoja lysves, pasižymėti šešėlius, jeigu aplink auga medžiai ar stovi kokios nors konstrukcijos, taip pat reikia neužmiršti pasižymėti takų bei tvorų. Keli pokyčiai gali pakeisti jūsų daržo vaizdą iš esmės. Patogumas: ar patogu bus laistyti daržą ir išnešti iš jo nuravėtas piktžoles? Tai klausimai, kuriuos apmąstyti tiesiog būtina. Kad daržas nevargintų, o džiugintų, svarbu pasirūpinti, jog netoli daržo būtų laistymui tinkamo vandens ir nereiktų vaikščioti ilgų atstumų su sunkiais kibirais bei laistytuvais. Taupantys laiką ir sveikatą, įsirengia daržuose laistymo sistemas (jei tik yra iš kur atvesti vandenį) - čia jau jūsų pasirinkimo reikalas.
Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kiek ir kokių lysvių prireiks. Vertėtų žinoti, kad lysvės gali būti stačiakampės, apvalios ar kitos formos, svarbiausia, kad lengvai pasiektumėte augalus. Taip pat reikia nepamiršti, kad specialistai rekomenduoja lysves formuoti nuo šiaurės - pietinės pusės link arba nuo šiaurės rytų - pietvakarių link. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausiai saulės šviesos ir šilumos.
Plokščiosios lysvės - pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Tokias lysves rekomenduojama rinktis lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūva. Įprastos lysvės dažniausiai vis tiek yra truputį kilstelėtos nuo žemės paviršiaus, supilant iš žemių iškilius stačiakampius. Šie „pylimai“ daromi tam, kad augalo šaknys turėtų kuo daugiau supurento dirvožemio. Kuo lysvė giliau sukasta, tuo augalams geriau - ypač šakniavaisiams.
Pakeltos lysvės populiarios tarp daržininkų, nes sukuria tvarkos įspūdį. Tokias lysves galima tiesiog supilti, arba įrėminti. Vis labiau populiarėja daržai iš įrėmintų lysvių, t. y. pakeltų lysvių. Jų aukščiai būna įvairūs - viskas priklauso nuo jūsų poreikių. Aukštesnėse lysvėse dirvožemis pavasarį greičiau įšyla, tad galima tikėtis ankstesnio derliaus. Tokias lysves sunkiau pasiekti kai kuriems kenkėjams. Jas lengviau prižiūrėti, nereikia kasmet formuoti naujų. Tokių lysvių kraštai nenubyrės į tarplysvius. Vienintelis minusas, kad pakeltose lysvėse dirvožemis greičiau išdžiūsta ir gali tekti dažniau laistyti. Aukštesnes lysves galima gaminti ir tiesiog dėl grožio. Mažuose plotuose yra siūloma planuoti pakeltas lysves. Pakeltos lysvės gali būti įvairios: vienos pakopos arba kelių pakopų. Tokios lysvės atrodo moderniai, o jų priežiūra yra paprastesnė už tradicinių lysvių.
Pagilintos lysvės Lietuvoje retai sutinkamos, mat tinkamos sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių.
Kiekvienam daržininkui pravartu įsirengti ir šiltlysvę - tai lysvių tipas - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke.
Beje, labai svarbu, pakankamai dėmesio skirti ne tik lysvėms, bet ir takams tarp jų. Patogaus takelio plotis turėtų būti apie 40 cm, o naudojant aukštas lysves, prie to skaičiaus dar reikia pridėti 20-35 cm. Kad lysves būtų patogu prižiūrėti - nereikėtų jų rinktis per plačių. Lysvės plotis turėtų būti per vieną ištiestą ranką, jei galite prieiti tik iš vienos pusės, ir per dvi ištiestas rankas, jei galite prieiti iš abiejų. Arba toks, koks jums patiems atrodo patogus. Optimalus vagų plotis svyruoja tarp 70-100 centimetrų. Tarp vagų patartina palikti 20-40 centimetrų tarpus. Didesnius tarpus palikti verta tada, kai auginamos aukštaūgės kultūros. Daržo viduryje pravartu suformuoti kiek platesnį pagrindinį taką, skiriantį daržą į dvi dalis. Suformavus tokį taką, bus lengviau vaikščioti ir pasiekti įvairias daržo vietas. Be to, ant šio tako patogu susidėti reikiamus įrankius.
Kur auginti augalus jau turite, o ką auginsite? Tinkamų sėklų parinkimas - svarbi sėkmės dalis. Jeigu esate pradedantysis daržininkas, patarčiau nekartoti klaidos: neužsigriebti pirmaisiais metais per daug. Pirmieji metai yra skirti mėgavimuisi ir mokymuisi. Pasisėkite tik savo mėgstamiausių daržovių, domėkitės, kaip jas auginti, mokykitės iš klaidų. Jei nuo pat pradžių norėsite eksperimentuoti su daugybe rūšių, daržas gali tapti neišvengiamu krūviu. Taip neturėtų būti, jei daržininkyste užsiimate tik savo malonumui.

Atminties, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių augalų. Augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka padeda gauti didesnį derlių, pagerinti dirvos fizines ir organines savybes, sumažinti kenkėjų ir ligų riziką.
Sėjomainos pavyzdžiai:
Dar svarbu ne tik, ką po ko sėsime ar sodinsime, bet ir kas augs greta. Gera kaimynystė:
Reikėtų paminėti, kad ilgos vegetacijos augalus, tokius kaip pomidorai, paprikos, baklažanai, porai ir kt. reikėtų sodinti daigais, o trumpesnės vegetacijos augalus ir šakniavaisius sėjame tiesiai į dirvą. Tam, kad atėjus reikiamam momentui turėtumėte daigų, ilgos vegetacijos augalus pasisėti reikėtų dar kovo mėnesį. Pradedantiesiems siūlyčiau daigelių tiesiog nusipirkti turguje. Taigi - pagrindinis dalykas, kuriuo turėtumėte pasidomėti apie augalus prieš juos augindami, yra jų vegetacijos trukmė. Informacijos, kaip ir kada sodinti bei auginti jūsų pasirinktus augalus, tikrai surasite internete. Kada ir kokiame gylyje sėti sėklas - rasite ant sėklų pakuočių.
Paaugusius augaliukus ir tarplysvius patarčiau mulčiuoti nupjauta žole ar šiaudais - taip išvengsite piktžolių, ilgiau išsilaikys drėgmė dirvožemyje.
Neretam kyla klausimas, kaip pasidaryti daržą, kuris ne tik duotų derlių, bet dar ir būtų dekoratyvus, džiugintų akį ne vien dėl to, kad galima išsirauti morką ar nusiskinti pomidorą. Siekiantiems dekoratyvumo darže, docentė, daktarė Ingė Auželienė pataria nebijoti sodinti vienoje lysvėje įvairiausių augalų: keletą morkų, keletą krapų, keletą burokų, nes patys augalai dažnai būna dekoratyvūs. Į tokį daržą mes visada galime įsėti ar įsodinti gėlių daigų, nes kai kurios gėlės net padeda daržovėms apsisaugoti nuo kenkėjų. Ypač kvapnios, kaip antai serenčiai, levandos, kiti aromatingi medingi augalai, čiobreliai, raudonėliai. Šiuos augalus mes galime vadinti ir gėlėmis, ir prieskoniais, ir žolelėmis, tinkamomis ruošti arbatą.

Pradėkite nuo tvarkingų takų. Deja, takai yra toks dalykas, į kurį mažiausiai atsižvelgiama. Ištryptas purvo takas neatrodo estetiškai, dar blogiau - piktžolėmis apžėlęs. Takai aprėmina lysves, jie tampa elementu, kuris apjungia visą vaizdą, tampa pagrindu. Pačių lysvių turinys ne visada bus estetiškas: pavasarį bus tik daigai, vasarą vienas daržoves keis kitos, rudeniop vaizdas bus vis labiau rudesnis. O štai takai aprėmins vaizdą visada. Vienas iš beviltiškiausių darbų darže yra lysvių šonų ravėjimas! Kadangi lysvės paprastai daromos iškilios, jų šonuose atsiranda nuožulnūs kraštai. Čia jau nieko nepasodinsi, tas žemės ruožas neturi jokios funkcijos, nebent lietaus vandens nutekėjimo. Tačiau gamtoje žemė nebūna plika, todėl tuos šonus greitai apauga piktžolės. Be to, jeigu lysvės aprėmintos, tada ir takus patogu gražiai įsirengti. Jeigu taką mulčiuosite žievėmis, jos nesusimaišys su daržo žeme.
Takų apdailos variantai:
Pakeltos lysvės ypač vertingos ten, jeigu esamas dirvožemis labai molingas, labai smėlingas, arba jei toje vietoje kitokios netinkamos sąlygos (pavyzdžiui, ten užkastas statybų laužas). Tada lysves reikia gaminti aukštesnes, kad augalų šaknys pasiektų visas reikalingas maisto medžiagas lysvės viduje. Aukštesnes lysves galima gaminti ir tiesiog dėl grožio.
Medžiagos pakeltoms lysvėms:
Kuriant estetišką daržą, galima pasitelkti pakeltas vagas, medžio ar plytų elementus. Docentė, daktarė Ingė Auželienė pastebi, kad pakeltos lysvės gali būti labai dekoratyvios - jas galima nudažyti įvairiomis spalvomis, padaryti joms įvairius dekoro motyvus ar panaudoti kokią mažą skulptūrėlę, paukščių girdyklą. Pastarosios tik prie uogų nereikėtų statyti, kad jų nenulestų.

Atkreipkite dėmesį į tai, kas matosi darže akių lygyje. Tai šiltnamis, sandėliukas įrankiams, lauko virtuvė, komposto dėžė, atramos vijokliniams augalams. Kai kuriuos dalykus galima paslėpti. Tačiau net su laikinais sprendimais galima padaryti daržą gražesnį. Pamirškite visas ryškiai žalias vielas, kurias pardavinėja prekybos centruose - jų žalia spalva visai nepanaši į tą žalią, kurią turime savo darže vasarą. Atramos matomos ilgiau negu augalai, todėl jos tokios svarbios. Ant atramų paleiskite valgomus arba dekoratyvinius vijoklinius augalus. Specialistė pataria naudoti vertikalius dekoro elementus iš metalo ar medienos, kurie puoš daržą ir vasarą, ir žiemą. Daržui vertikalumo suteikia augalų atramos. Gali pakakti įdomiai išdėstyti pakeltas lysves, ir daržo vaizdas visiškai pasikeis. Patarimas: neapsiribokite pupelėmis, įveskite papildomų vertikalių elementų.
Galima statyti medines struktūras, ypač vijokliniams augalams. Nebijokime daržuose sodinti vijoklinių pupelių, žirnių. Arkos ir pergolės uždengia daržą, tarnauja kaip struktūrinis kiemo elementas ir atrama vijokliniams augalams.
Auginkite darže daugiau gėlių. Auginkite gėles prie daržovių. Tarp augalų ar aplink daržą pasodinkit serenčių ir medetkų - jų kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjus, o vaizdas džiugina akį. Na, o vabzdžius viliojančių gėlių lopinėlis ir suolelis prie jo būtų nuostabus ir harmoningas jūsų daržo išbaigimas. Pasodinus tarp daržovių gėlių, turėsime daug dekoratyvių ir tuo pačiu produktyvių kampelių. Docentė R. Adomavičienė pataria sodo augalų ir gėlyno, jei sklypas mažas, neatskirti į atskiras zonas. „Galima pasodinti vieną obelį ir vieną vyšnią kaip dekoratyvius augalus ir po jais, pomedyje, formuoti gėlyną. Daržas gali būti auginamas kartu su gėlėmis. Tai sena tradicija, čia nieko naujo nepasakysiu. Tai ir ekologinė nauda, nes paprastai ten, kur auga gėlės, yra daugiau bičių.“
Puikus daržo maskavimo sprendimas - įvairios gyvatvorės. Daržo zona nuo poilsio zonos estetiškai atskirta gyvatvorėmis ir dekoratyviniais augalais.
Gyvatvorių tipai:
Kitas variantas - sodo ir daržo augalus nepastebimai integruoti į kiemą. Metalinėse lysvėse pasodinti ir valgomi, ir dekoratyviniai augalai: subtilu, estetiška ir tvarkinga.
Jei norite gerai jaustis besidarbuodami savo darže, jus turi supti graži aplinka. Labai svarbu, kokia aplinka mus pasitinka prie lauko durų, kokią nuotaiką kuriame savo kieme ar terasoje. Išlaikykite pasirinktą stilių visame sklype, įskaitant ir daržą. Jei jūsų interjeras prašmatnus ir klasikinis, tegul šiltnamio pamatas ir pakeltos lysvės būna išmūrytos. Jeigu stilius šiuolaikiškas industrinis, tegul darže esančios rodyklės ir ženklai būna pagaminti iš grūdinto metalo.
Detalės, kuriančios stilių:
Reikėtų neužmiršti paminėti ir auginimo šiltnamiuose. Augindami daržoves šiltnamiuose sulauksime ankstyvesnio derliaus, o atėjus rudeniui, daržininkystės sezonas šiltadaržy tikrai užsitęs, tad ilgiau džiaugsimės derliumi. Pavasarį šiltnamyje galime džiaugtis ankstyvu ridikėlių, špinatų, salotų derliumi. Vasarą šiltnamiuose įprasta auginti pomidorus, agurkus, paprikas, baklažanus ar egzotiškesnius augalus, kuriems atviram lauke per šalta, ar jie tiesiog nežiemoja lauke. Taip pat šiltnamyje augantys augalai yra apsaugojami nuo stichijų, tokių, kaip užsitęsusios vasarinės liūtys, galinčios sunaikinti bet kokį derlių. Tačiau turėtumėme nepamiršti, kad šiltadaržyje augantys augalai reikalauja daugiau priežiūros (laistymas), o po tiesiogine saule sunokęs pomidoras yra sodresnio skonio ir intensyvesnio kvapo.

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Jį įrenginėjant svarbu tinkamai paruošti ir subalansuoti dirvą bei išmanyti sėjomainos ypatybes - tai mokslinė dalis. Taip pat reikia gebėti tinkamai ir gražiai sukomponuoti augalus į turima erdvę, nepažeidžiant daržininkystės taisyklių, o tai - tikras menas. Ši veikla ramina ir teikia daug džiaugsmo. Gero derliaus ir gražių akimirkų!
Docentė R. Adomavičienė pataria pirma gerai apsvarstyti, kokie yra jūsų pomėgiai, ko tikitės iš savo kiemo, koks gyvenimo būdas, koks sklypo reljefas, kiek laiko bei noro turite augalų priežiūrai. „Gana dažnai gaunu užsakymus sukurti sodą, kuriame nieko nereikės daryti. Dažnas įsivaizduoja, kad augalus susodini ir viskas - grožiesi tuo, o priežiūros jokios nereikia. Tačiau augalas yra gyvas, natūralu, kad kinta jo augimo ciklas, keičiasi spalvos, jis būna itin gražus, o tada praranda reprezentatyvumą ir t. t.“
Specialistė pataria prieš neriant į darbus pirma planuoti. Vienas dažnų pavyzdžių - įrengiama veja, sumontuojama laistymo sistema, o štai kitąmet sodinami augalai. Natūralu, kad sodinant, vežant akmenis veja ardoma. Klientai tada klausia, kaip čia padaryti, kad kuo mažiau būtų pakenkta vejai, laistymo sistemai. Bet tokiu atveju padėti negalime, nes veja trypiama, kasama, laistymo sistemą reikia perdėti ir pritaikyti pagal konkrečių augalų poreikius: vieniems drėgmės reikia daugiau, kitiems mažiau ir pan. - apibendrina R. Adomavičienė.