Fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas. Žmogaus kūnas yra sukurtas judėti, tam fizinis aktyvumas yra labai svarbus asmens gyvenimo veiksnys. Svarbiausia - ugdyti vaikų poreikį būti fiziškai aktyviems ir siekti, kad fizinis aktyvumas taptų neatskiriama jų kasdienio gyvenimo dalimi. Ilgametė pedagoginė patirtis ir moksliniai tyrimai parodė, kad fizinis aktyvumas yra naudingas visų žmonių - įvairių lyčių, įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės, įskaitant ir neįgalius žmones - fizinei, socialinei ir psichinei sveikatai tausoti bei stiprinti.

Mokinių sveikatos ugdymas daugeliu atveju susijęs su jo protinio darbingumo pedagoginiu reguliavimu, nervų sistemos tausojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu. Atliktų tyrimų duomenimis, sportuojantys paaugliai pasižymi didesne socialine integracija bei savigarba. Visuotinai pripažįstama, kad sveika gyvensena turi tapti gyvenimo būdu nuo pat pirmųjų gyvenimo minučių, tai yra nenutrūkstamas procesas, apimantis visą vaiko-paauglio-jaunuolio ugdymo laikotarpį.
Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių įsitikinimas, kad judėjimo aktyvumas, derinamas su sveika mityba, padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą, jau tapo kultūros dalimi, o aktyvaus laisvalaikio leidimo formos - neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu.
Dėmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose. Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti steigiami dienos centrai, kurių viena iš funkcijų yra vaiko poreikių tenkinimo galimybės. Pagrindinė vaiko dienos centro veikla yra socialinės vaiko atskirties mažinimas bei vaiko kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė pagalba vaikui ir šeimai.
| Rodiklis | Aprašymas |
|---|---|
| Svarbiausi socialiniai veiksniai | Socialinė aplinka, dienotvarkė, patalpų higiena, buitinės sąlygos. |
| Globos namų auklėtinių kontingentas | Didžioji dauguma - tėvų globos netekę vaikai. |
| Iššūkiai institucijose | Meilės, šilumos ir šeimos pavyzdžio stoka, emocinis nestabilumas. |
Yra žinoma, kad vaiko globa institucijoje sutrikdo vaiko normalią raidą, sustabdo jo vystymąsi. Nors vaikų, gyvenančių institucijose, fiziologiniai poreikiai yra patenkinami, tačiau jie užauga be meilės, šilumos, šeimos pavyzdžio, neturi galimybės emociškai jaustis saugūs ir stabilūs, neturi vieno pagrindinio asmens, prie kurio galėtų saugiai prisirišti. Vėliau jiems sunku pradėti savarankišką gyvenimą, jiems stinga elementarių gyvenimiškų įgūdžių, sunku sukurti darnią šeimą, užmegzti ir išlaikyti ilgalaikius ryšius.

Svarbu suprasti, kad reguliarūs, nuolat didėjantys fiziniai krūviai gerina žmogaus savijautą, miegą, atmintį, pagerėja bendras organizmo darbingumas. Visų organizmo sistemų atsinaujinimas, tobulėjimas galimas tik tada, kai panaudojamas plataus fizinių pratimų arsenalas, nuolat didinant treniruočių krūvių apimtis bei jų intensyvumą. Suaugusio asmens rūpestis bei buvimas šalia paauglio yra ypatingai svarbus, kadangi šiuo metu vaikui labai svarbu yra gauti bendraamžių pripažinimą, rasti savo vietą jaunimo tarpe.
Nustatyta, jog vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams būdingos gana rimtos elgesio bei emocinės problemos, pavyzdžiui, daug didesnė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas ar depresija. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose. Todėl investicijos į vaikų sveikos gyvensenos ugdymą jų ankstyvame amžiuje - tai investicijos į ateities visuomenės sveikatą.
tags: #statistika #apie #globos #namuose #gyvenanciu #vaiku