„Vaikis ant ratų“: muzikos ritmu pulsuojantis veiksmo trileris

Lenktynės, gaudynės gatvėse, susišaudymai ir suktybės. Tai yra gana dažnas vaizdas kino ekranuose, kai bene bet kuris šiek tiek trilerio elementų turintis veiksmo filmas bando visą tai įkorporuoti į savo siužetą. Reikia pripažinti, kad šiais metais kine pasirodė ir dar pasirodys ne vienas su vagystėmis ir automobiliais susijęs veiksmo filmas, tačiau iškyla klausimas, ar jų išpildymas yra vertas kino salės. „Vaikis ant ratų“ yra be galo smagus, inteligentiškas veiksmo filmas su mašinomis ir susišaudymais. Retas filmas geba taip gerai apjungti viską, ką galima išvysti sukurti vieną ištisą, nenuilstančią ir daug gerų emocijų sukuriančią visumą.

Pagrindinis veikėjas ir siužetas

Filmas pasakoja apie labai jau savotišką jaunuolį Vaikį, turintį nepaprastai gerus gabumus už vairo. Tylus, paslaptingas, tačiau geros širdies ir gero veido vaikinas (akt. Ansel Elgort), prisistatantis Vaikiu („B-A-B-Y, Baby,“ - paraidžiui taria kiekvienam, nusistebėjusiam vardu). Jis - neįtikėtinų gabumų vairuotojas, todėl yra puikus laimikis apiplėšimus organizuojančiam bosui Dokui (akt. Kevinas Spacey).

Retai iš rankų muzikos grotuvą paleidžiantis jaunuolis geba nepriekaištingai išsisukti iš visų situacijų, kai reikia sukti nusikaltėlių (ir savo) uodegas nuo kalėjimo. Vaikis, nuožmus ir atsidavęs kelyje, nuo buities - nors ir slaugo neįgalų bei kurčią patėvį - ir šio pasaulio realijų atrodo kiek atitrūkęs. Netikėtai Vaikio gyvenime atsiranda tokia pat muziką mylinti mergina, kuri suteikia jam priežastį trauktis iš nusikalstamo pasaulio ir gyventi paprastą gyvenimą.

Štai Vaikis ir jo mylimoji, kavinės padavėja Debora (akt. Lily James) atrodo nelyg nužengę iš XX a. pradžios melodramos - gražūs, žavūs, kiek stokojantys charakterio savybių, tačiau mirtinai įsimylėję. Svajos apie jųdviejų gyvenimą kartu skambant lyriškai muzikai prieš mūsų akis išnyra juodai baltais epizodais, primenančiais auksinio Holivudo laikus ir tikėjimą, jog meilė įveikia viską.

Režisieriaus Edgaro Wrighto braižas

Britų režisierius Edgaras Wrightas yra tikrai žinomas vardas kino pasaulyje. Gal jis ir ne daug sako mums, lietuviams, tačiau jo darbai yra tikrai išskirtiniai ir atkreipė dėmesį. Neabejotinai, daug kas yra matę jo filmus „Zombis vardu Šonas“ ar „Skotas Piligrimas prieš pasaulį“. Labai savitą stilių turintis režisierius dažniausiai pasikliauja savo gebėjimais rašyti scenarijų ir labai retai pralošia. Tai ir patvirtina „Vaikis ant ratų“.

E. Wrightas, kurdamas Vaikio gyvenimo garso takelį, žengia dar vieną žingsnį į priekį: muzika, persipinanti su išorinio pasaulio garsais, pvz., mašinos pyptelėjimu ar trumposios žinutės rašymu, ne lydi pasakojimą, o egzistuoja tobulai ritmiškoje jungtyje su veiksmu, tarytum miuziklas, kasdienes scenas paverčiantis mažu choreografiniu ir muzikiniu spektakliu. Nostalgija praeičiai slypi ne tik miuzikliškoje formoje. Edgaras Wrightas išgarsėjo filmais, galinčiais pajuokti klišes ir kartu netapti atvira parodija - ar tai būtų siaubo komedijos žanrą supurtęs „Zombių karalius“ (Shaun of the Dead, 2004), ar fantastinių epizodų prisodrintas „Scotas Piligrimas prieš pasaulį“ (Scott Pilgrim vs. the World, 2010).

Režisierius, muzikinius intarpus jungdamas su efektingų gaudynių ir susišaudymo scenomis, veiksmo filmo ir komedijos žanrais, sąmoningai kuria pastišą.

Intriguojantis naratyvas ir veikėjai

Pirmiausia, tai pati istorija. Taip, ji… matyta. Ne vieną ir tikrai ne dvidešimt kartų. Tačiau joje besipinantys herojai yra visai kitokie. Yra šaltų, ramių, yra visiškai nurautų, gal kažkiek nevėkšlų ir dar daugiau įvairiausio plauko nusikaltėlių. Bet geriausia viso to dalis, kad visi jie yra skirtingi. Pora herojų iš neutralių galiausiai perlipa vieną ar kitą barikadų pusę, o tai sukuria šiokią tokią intrigą. Niekada nežinai, kas, ką ir kaip padarys. Vos keli veikėjai yra absoliučiai aiškūs.

Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, jog šis filmas yra ganėtinai protingas. O jei tiksliau - jame labai svarbūs veikėjų pokalbiai. Svarbūs ta prasme, kad leidžia dar labiau juos pažinti ir suprasti vėlesnius jų poelgius. Kiekvienas jų kuria save nuo filmo pradžios ir nėra kažkoks tai atskirtas. Taigi, sukuriamos savotiškos gijos su žiūrovais, leidžiančios pasirinkti ką palaikyti filmo metu. Trumpa trukmė ir daugybė dialogų neprailgsta, mat veiksmo čia taip pat apstu. Automobiliai, greitis, pasmerkti įsimylėjėliai ir gangsteriai (beje, filme puikiai pajuokiami jų dialogai panašiose juostose: „Ar mes esame susitikę anksčiau?“ - „Nežinau.“).

Techninis meistriškumas ir garso takelis

Veiksmas prasideda nuo pirmos minutės ir yra papildomas be galo geru, beveik nenutylančiu garso takeliu. Galbūt todėl, kad garsas sklinda iš Vaikio ausinių, o jos, prijungtos prie begalės iPod‘ų, visuomet leidžia garsą. Muzika yra pati įvairiausia ir tai dalinai primena smagų „Galaktikos sergėtojų“ garso takelį, kuris vertė judinti kojas ir krutėti kėdėje nuo pradžios iki pabaigos.

Prie viso šito prisideda ir smagus humoras, vis praskaidrinantys kiek įtemptą filmo siužetą. Jis leidžia atsikvėpti po ilgų veikėjus plėtojančių pokalbių ir įtemptų gaudynių ar susišaudymo scenų. Kalbant apie technines filmo dalis, labai plėtotis nėra kur. Viskas yra sukurta labai kokybiškai. Jau nuo filmo pradžios tampa aišku, jog matysime tikrai kokybiškas veiksmo scenas, o net ir labai elementarus pasivaikščiojimas iki kavinės bus tikrai išskirtinis.

Įnešti gyvybės į automobilių gaudynių filmą, aišku, nelengva - čia kiekvienas naratyvo posūkis jau buvo sukurtas, o žanro varomoji jėga yra efektingos lenktynės, ne įmantrūs siužetiniai viražai. Nuo to „Vaikis ant ratų“ netampa mažesne ar prasčiau sumeistrauta pramoga - tai filmas su puikia choreografija ir nepriekaištingu montažu, o taip pat ir su visais naratyviniais vingiais, kurių iš tokio filmo gali tikėtis žiūrovas.

Aktorių ansamblis ir jų pasirodymai

Na ir paskutinis filmo akcentas - tai aktoriai. Kiekvienas jų išpildė savo vaidmenį pagal turimą potencialą. Gerai, galbūt Kevinas Spacey‘is tikrai gali padaryti daugiau ir geriau, bet čia jo veikėjas neturėjo tiek jau ir daug ekrano laiko.

Labiausiai nustebino pagrindinį vaidmenį atlikęs Anselis Elgortas. Po pirmųjų seansų buvo sunku įsivaizduoti, kaip galima į jį žiūrėti tokia filme, bet galiausiai pasirodė, kad jis šiam vaidmeniui buvo kaip nulietas. Prie jo prisijungė ir Jonas Hammas, geriausiai žinomas iš „Mad Men. Reklamos vilkų“. Jo keistai įdomus šarmas ir valiūkiška šypsena labai tiko jam priskirtam veikėjui.

Jamie‘io Foxxo personažas Betsas buvo tiesiog iki negalėjimo įkyrus. Neabejotina, kad toks tikslas ir turėjo būti, bet vis norėjosi, kad kas nors ir kuo greičiau jį filme užlenktų. Ir tai vis neįvyko. O tai taip erzino, nes jis buvo toks absurdiškai bjaurus veikėjas, kad retai kada kyla tokie jausmai žiūrint filmą. Kiek blankesni, bet ne ką prasčiau pasirodę buvo Elza Gonzalez ar Johnas Bernthalis.

Bendras įvertinimas

Atrodo, būtų sunku įsivaizduoti, jog toks sakinys apskritai yra įmanomas, tačiau „Vaikis ant ratų“ yra be galo smagus, inteligentiškas veiksmo filmas su mašinomis ir susišaudymais. Šiam filmui tikrai negaila visų jam skiriamų liaupsių ir tai bene vienas rimčiausių konkurentų į geriausią vasaros filmą. Ir nors vasara dar tik prasidėjo, su tokiu pareiškimu galima nueiti labai toli. Filmas geba išlaikyti dėmesį ir tai jau yra gero filmo rodiklis. Tačiau kartu „Vaikyje ant ratų“, bandančiame lygiomis dalimis atiduoti duoklę ir kino praeičiai, ir dabarčiai, pritrūksta tos gyvybės ir humoro, kuriuo alsavo ankstesni režisieriaus darbai.

tags: #vaikis #ant #ratu

• Dokumentų tvarkymas nuolatiniam gyvenimui LR
• Iššūkiai ir pokyčiai Lietuvos vaikų globos sistemoje
• Pienligės valdymas ir klotrimazolas
• stilingos ir praktiškos kuprinės vaikams
• Apie Vaiko teisių apsaugos sistemos reformą ir iššūkius