Piktžolės: augalai, kuriuos privalu pažinti ir kontroliuoti
Piktžolės - tai nekultivuojamos dirbamų žemių ir bergždynų žolės. Dauguma jų yra augalai autotrofai, turintys žalius lapus ir šaknis, todėl geba savarankiškai gamintis maistines medžiagas.
Piktžolių klasifikacija ir rūšys
Piktžolės gali būti klasifikuojamos pagal kelis kriterijus. Pagal buveinę, jos skirstomos į segetines ir ruderines:
- Segetinės piktžolės - tai dirbamų žemių (pasėlių, pūdymų, sėtinių pievų ir kultūrinių ganyklų) augalai. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 270 rūšių.
- Ruderinės piktžolės - tai bergždynų (kiemų, šiukšlynų, patvorių, pakelių, geležinkelio pylimų) augalai. Lietuvoje jų yra apie 150 rūšių.
Pagal gyvenimo trukmę, piktžolės skirstomos į trumpaamžes (vienamečių ir dvimečių) ir daugiametes. Daugiametės piktžolės pasižymi ilgaamžiais požeminiais organais, gyvuojančiais 3 metus ir ilgiau.
Dauginimosi būdai taip pat skiriasi: piktžolės gali daugintis sėklomis arba vegetatyviškai. Vegetatyvinis dauginimasis apima šakniastiebius, šaknų pumpurus ir atžalas, palaipas, stiebagumbius bei svogūnėlius.
Pagal kilmę, piktžolės gali būti skirstomos į vietines (apofitus) ir ateives (antropofitus). Ateivės, savo ruožtu, gali būti senosios (archeofitai, atsiradusios Lietuvoje iki 1500 m.) arba naujosios (kenofitai, atsiradusios vėlesniais laikais).
Piktžolių aukštis yra labai įvairus. Aukščiausios yra I aukšto piktžolės, tokios kaip tuščiosios avižos, dirvinės pienės ar dirvinės smilguolės.
Piktžolių naikinimo strategijos
Piktžolių naikinimo priemonių sistema yra sudaryta remiantis jų biologine ir agronomine klasifikacija. Biologinė klasifikacija atsižvelgia į piktžolių gyvenimo trukmę, vegetatyvinio dauginimosi ir mitybos būdą. Agronominė klasifikacija orientuojasi į piktžolių aukštį, plitimo būdą ir išsidėstymą dirvožemyje.
Štai pavyzdys, kaip gali būti klasifikuojamos piktžolės pagal gyvenimo trukmę:
| Grupė | Požymiai |
|---|---|
| Trumamaetės | Vienametės ir dvimetės |
| Daugiametės | Požeminiai organai gyvena 3 metus ir ilgiau |
Istorinis aspektas piktžolių pažinimo srityje Lietuvoje yra svarbus. Pirmąją knygą apie piktžoles ir jų naikinimą, pavadinimu "Piktžolės ir jų naikinimas", parašė K. Vaisgamtis (K. Skabeika) dar 1913 metais.
Incelo // Esu lankstesnis. Tai mano INCELO efektas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
