Staigios kūdikio mirties sindromo priežastys ir prevencija
Staigios kūdikio mirties sindromas (SKMS) yra staiga ištikusi, kitaip nepaaiškinama kūdikio iki 1 metų amžiaus mirtis. Visgi dažniausiai šis sindromas pasireiškia kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, o rizika didžiausia jam įvykti yra 2-4 mėnesių amžiuje. Tokios mirties atveju, atlikus visus tyrimus ir ištyrus mirties aplinkybes, kūdikiui nebūna nustatoma nei liga, nei kitas sutrikimas, priežastis nerandama, mirtis lieka nepaaiškinta. Terminas staigios kūdikių mirties sindromas žinomas nuo 1969 m. JAV tai vis dar išlieka pagrindine kūdikių nuo 1 iki 12 mėnesių mirties priežastimi. Lietuvoje skaičiuojama, kad nuo SKMS vidutiniškai miršta 3-4 mažyliai iki metų amžiaus iš 10 tūkst. gimusių gyvų. Higienos instituto duomenimis, 2020 m. dėl SKMS mirė du vaikai (naujesni duomenys viešai neskelbiami).
Staigios kūdikių mirties sindromas susijęs su miegu, todėl anksčiau buvo vartojami tokie terminai kaip „lovelės mirtis“ (angl. cot death, crib death). Kodėl uždūsta kūdikis, nėra visiškai aišku. Manoma, kad tam gali turėti įtakos tam tikri pokyčiai organizmo fermentinėse sistemose, genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai. Anot gydytojos, mokslininkai dar nežino visų priežasčių, kurios nulemia, kad vieniems vaikams pasireiškia SKMS, o kitiems ne. Tačiau pastebėta, kad kūdikiai, mirę nuo SKMS, turi šiokių tokių pokyčių galvos smegenų struktūrose. Naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromas (NSMMS) yra kompleksinė būklė, susijusi su naujagimių organizmo anatomija ir fiziologija. Ši liga dažniausiai paveikia širdies ir kvėpavimo sistemas. Naujagimių organizmas dar nėra visiškai išsivystęs, todėl jų širdies ir kvėpavimo reguliavimo mechanizmai gali būti nestabilūs. Be to, smegenų struktūros, atsakingos už kvėpavimo kontrolę, gali būti nepakankamai subrendusios. Sidnėjaus vaikų likoninės „Westmead“ mokslininkai paskelbė tyrimą, kuris patvirtino, kaip kūdikiai miršta nuo šio sindromo ir kodėl tai įvyksta. Jie nustatė, kad butirilcholinesterazės (BChE) fermento aktyvumas kūdikiams, mirusiems nuo SKMS, buvo žymiai mažesnis, palyginti su gyvų kūdikių ir kitų kūdikių, mirusių ne nuo SKMS. BChE vaidina svarbų vaidmenį smegenų veikloje, paaiškindamas, kodėl SKMS paprastai atsiranda miego metu.
Kaip sako vaikų ligų gydytoja, staigios mirties sindromas dažniausiai nutinka miego metu - vaikas užmiega ir nebeatsikelia. Kūdikis dažniausiai randamas gulintis ant pilvo, veidu žemyn į lovytę arba įsisukęs į kažkokį žaisliuką ar užklotą. Kai tėvai pastebi, kad vaikas nekvėpuoja, dažniausiai jau nebegalima nieko padaryti. Bandoma aiškintis, kodėl taip įvyksta, ir kodėl būtent iki metų amžiaus. Paskutiniai moksliniai duomenys rodo, kad nelaimės mechanizmas susijęs su tuo, kad vaiko organizmas nesugeba sureaguoti į sumažėjusį deguonies kiekį kraujyje ir kūdikis neatsibunda, tam, kad pakeistų galvos padėtį ir įkvėptų. Jeigu vaikas paguldytas ant pilvo - nosytė gali būti šiek tiek suspaudžiama ar įvairūs kiti faktoriai sumažina galimybės įkvėpti oro. Tokiu atveju, fiziologiškai sumažėjus deguonies kiekiui kraujyje, kūdikis turėtų prabusti, pakeisti poziciją ir miegoti toliau, arba pradėti verkti, tačiau taip nenutinka. Deja, šio sindromo numatyti ar pastebėti prieš įvykstant tragedijai - neįmanoma, tačiau per tiek metų tyrinėjimo nustatyti gana aiškūs rizikos faktoriai, kurių vengiant stipriai sumažinama tikimybė įvykti šiam sindromui.
Viena iš svarbiausių rekomendacijų - naujagimius ir kūdikius rekomenduojama guldyti miegoti tik ant nugaros. Pas mus dar gajus mitas, kad reikia guldyti kūdikį ant šono dėl užspringimo rizikos. Tačiau pastebėta, kad, guldant ant nugaros, užspringimo atvejų nepadaugėja, o mirčių atvejų - sumažėja. Pati nesaugiausia padėtis miegoti - ant pilvo. Taip, tokia padėtis gali būti taikoma slaugant sergančius naujagimius ir kūdikius ligoninėje, ten, kur jų gyvybines funkcijas nuolat sekame monitoriuje. Tačiau namų sąlygomis rekomenduojama visada guldyti vaikus ant nugaros. Nerekomenduojama guldyti ir ant šono, nes kūdikis gali iš šios pozicijos persiversti ant pilvuko, o būtent miegas ant pilvuko laikomas vienu pagrindiniu SKMS rizikos faktoriumi.
Rekomenduojama vengti palaidos patalynės kūdikio lovelėje ir geriau naudoti specialų miegmaišį. Jeigu vis dėlto naudojate antklodę, reikėtų užkišti ją už čiužinio kraštų, kad kūdikis nepalįstų po ja ir neuždustų. Kūdikiams iki vienų metų nereikalinga pagalvė, atsisakyti reikėtų ir aktyviai reklamuojamų lovos apsaugėlių, gražiai atrodančių medžiaginių migdukų, kitų minkštų žaislų. Negalima uždengti kūdikiui galvytės - reikėtų vengti perkaitimo. Specialistai rekomenduoja miego metu nenaudoti ir lovytės apsaugų. Lovytėje neturi būti pagalvių, minkštų žaislų.
Kaip sakė E. L. Bukauskienė, tyrimai rodo, kad 95 proc. nelaimės atvejų tiriant mirties aplinkybes, būna įvardijamas bent vienas rizikos faktorius. 78 proc. atvejų - bent 2 rizikos faktoriai. Taigi, jie turi tikrai daug reikšmės. Pagrindinis ir svarbiausias rizikos faktorius yra miegojimas ant pilvo, ypač kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus. Kiek paaugę kūdikiai pradeda vartytis, todėl miegas ant pilvo nebėra toks rizikingas. Taip pat riziką kelia miegojimas ant minkštų paviršių. Tai nereiškia, kad vaiką reikia migdyti ant žemės, bet, kai čiužiniai per minkšti, nepritaikyti naujagimiams, vaikas gali per daug „sukristi“ į čiužinį ir taip sumažėja galimybės įkvėpti deguonies prisotinto oro. Kitas rizikos faktorius - minkšti daiktai miego vietoje. Vaikų ligų gydytoja sako suprantanti, kad įvairios dekoracijos, pagalvėlės, žaislai lovytėje yra labai gražu, bet visa tai kelia papildomą pavojų.
Daug diskusijų kelia miegojimas vienoje lovoje su tėvais. Miegojimas kartu ir staigios kūdikių mirties sindromo rizikos didėjimas - labai daug diskusijų keliantis klausimas. Pats žindymas yra saugantis faktorius, kuris mažina sindromo riziką. Yra gana daug duomenų, kad žindydama lovoje mama savo kūnu suformuoja C formos apsauginę „sienelę“, todėl vaikui pakankamai saugu. Tačiau visgi diskusijų čia daug ir oficialiai kol kas išlieka minėta rekomendacija - nemiegoti kartu. Nors saugaus miego praktika vis dar svarbi kūdikių apsaugai, daugelio vaikų, mirusių nuo SKMS, tėvai irgi vadovavosi šiomis taisyklėmis. Šie tėvai jautė didžiulę kaltę, svarstydami, ar būtų galėję užkirsti kelią savo kūdikio mirčiai. Daktarė Carmel Harrington, tyrimo pagrindinė tyrėja, yra viena iš šių tėvų. Jos sūnus netikėtai ir staiga mirė prieš 29 metus būdamas kūdikis. „Niekas negalėjo man pasakyti, kas atsitiko. Jie tiesiog pasakė, kad tai tragedija. Bet tai buvo tragedija, kuri netiko mano mokslinėms smegenims“, - pokalbyje su Australijos transliavimo korporacija (ABC) teigė C.Harrington. Nuo tada ji dirbo siekdama išsiaiškinti SKMS priežastį tiek sau, tiek visai medikų bendruomenei. Ji paaiškino, kodėl šis atradimas toks svarbus tėvams, kurie neteko kūdikio dėl šio sindromo. „Šios šeimos dabar gali gyventi žinodamos, kad tai nebuvo jų kaltė“, - sakė ji. Tyrime tyrėjai rašo, kad „ši išvada rodo galimybę identifikuoti kūdikius, kuriems gresia SKMS kūdikiams prieš mirtį ir atveria naujas galimybes būsimiems specifinių intervencijų tyrimams.“ Kadangi dabar žinoma priežastis, mokslininkai gali ieškoti sprendimo.
Vienas iš rizikos faktorių yra jaunas mamos amžius - mažiau nei 20 metų, taip pat nesilankymas pas gydytojus nėštumo metu. Manoma, kad tai susiję su tuo, jog būsima mama negavo pakankamai informacijos ir žinių, kaip taisyklingai migdyti kūdikį. Išskiriami ir dar keli rizikos veiksniai: neišnešiotumas ir mažas naujagimio svoris, per didelė kambario temperatūra, kuriame vaikas miega. Be to, jei šeimoje buvo vaikas, miręs nuo šio sindromo, rizika kitam vaikui padidėja net 5 kartus.
Deja, Lietuvoje tėvams teisingos informacijos apie SKMS prevenciją ir rizikas trūksta. „Kartu su LSMUL Kauno Klinikų Neonatologijos klinikos vadove profesore Rasa Tameliene ir vaikų intensyviosios terapijos gydytoja rezidente Kristina Ganzijeva atlikome tėvų apklausą SKMS tema. Net 73,2 proc. respondentų atsakė, kad ligoninėje po gimdymo jie negavo jokios informacijos apie SKMS. Žinoma, mes neatmetame subjektyvumo faktoriaus - galbūt informacija tėvams buvo suteikta, tačiau jie neprisimena, neužfiksavo, neįsidėmėjo. Bet kuriuo atveju tai parodo, kad informaciją tėveliams reikėtų suteikti ir priminti ir vėliau. Uždavėme klausimą apie tai, ką apie SKMS tėvams yra pasakojęs jų šeimos gydytojas arba pediatras. Juk tėvai su vaiku lankosi pas gydytoją kiekvieną mėnesį, kartais - ir dažniau. Net 92,5 proc. Ir nors didelė dalis tėvų pasisako žinantys, kas yra SKMS, bet du trečdaliai respondentų (67,7 proc.) teigė, jog jiems trūksta žinių apie SKMS. Todėl visiškai nenustebino, kad net 81,7 proc. „Savaime suprantama, kad internete, socialiniuose tinkluose, iš lūpų į lūpas skleidžiama informacija ne visada būna teisinga. Ji atkreipė dėmesį ir į kūdikiams skirtų prekių gamintojų bei pardavėjų atsakomybę. „Manau, kad reklamuojantys kūdikių apyvokos daiktus (lizdelius, lovos apsaugėles, miegui skirtus žaisliukus) turėtų jausti atsakomybę ir nurodyti, kad visi šie jaukūs, bet kūdikiui absoliučiai nereikalingi daiktai yra pavojingi, kol vaikui sueis vieneri metai. P مثلا, lizdelyje galima laikyti kūdikį dieną, kai tėvai jį mato, bet tai tampa nesaugu naktį. O visus minkštus žaislus ir patalynę turėtų pakeisti mamos ir tėčio glėbys“, - įsitikinusi E. Deja, bendraudama su kūdikių mamomis MYLU Tėvai bendruomenėje girdžiu, kad tėvai apie SKMS riziką bei prevenciją yra girdėję tik epizodiškai, o iš gimdymo namų dažnai išvažiuoja su visiškai klaidingomis rekomendacijomis. O kur dar mamų grupių bei aplinkos įtaka - „visi taip miegojo ir nieko nenutiko". Kartais pasigirsta teiginių, kad SKMS ištinka tik sergančius ar kūdikius, gimusius su patologijomis. Deja, SKMS priežastys vis dar nėra aiškios ir SKMS diagnozuojamas būtent tada, kai miršta sveikas, jokių ligų ar smurto nepatyręs kūdikis.
Gydytoja E. L. Bukauskienė paaiškina: „Ko tikrai negalima daryti, tai purtyti kūdikio, nes supurtyto vaiko sindromas irgi yra labai pavojingas. Pirmiausia reikia įsitikinti kad vaikas tikrai nekvėpuoja, nes neretai tėvai gali tiesiog negirdėti vaiko kvėpavimo ir dėl to supanikuoti. Taigi reikėtų greitai įvertinti būklę, paklausyti, ar plaka širdutė, ar kūdikis kvėpuoja. Jei ne, pradėti įpūtimus ir teikti pirmąją pagalbą (dėl ko, beje, tėvams visada rekomenduoju skubios pagalbos namuose kursus), iškart skambinti greitajai pagalbai.“
Kad apsaugotumėte kūdikio galvytę nuo plokščio pakaušio susiformavimo, vieną savaitę kūdikio galvytę pasukite į vieną pusę, kitą - į kitą. Apie 6 mėnesį, išmokęs vartytis, kūdikis pats gali apsiversti ir miegoti ant pilvo. Amerikos pediatrų Akademija nuo 1 mėnesio amžiaus rekomenduoja migdant mažylį duoti jam čiulptuką (jei vaikas jį ima). Čiulptukui iškritus miego metu, nesistenkite jo grąžinti į kūdikio burnytę. Jei žindote, čiulptuką duokite ne anksčiau kaip mėnesio amžiaus kūdikiui ir tik tuomet, kai žindymo procesas taps visiškai sklandus.
Nėra tiksliai žinoma, kaip žindymas apsaugo nuo SKMS - gali būti, kad žindymas mažina kvėpavimo takų infekcijų tikimybę.
Pasak jos, Amerikos pediatrų asociacija taip pat yra kritikuojama dėl diskusijos su kitais specialistais, dirbančiais su neseniai naujagimio sulaukusiomis šeimomis - akušeriais, žindymo konsultantais. Prieš keletą metų Anglijoje atliktas tyrimas parodė, jog net 76 proc. tėvų bent kartą miegojo su savo kūdikiu vienoje lovoje, ir net 40 proc. tai darė nesaugiai. Akivaizdu, kad gąsdinimai nėra veiksmingi. Tėvai miegojo ir miegos su kūdikiais vienoje lovoje, tik apie tai niekam, ypač medikams, nepasakos. Tai visiškai nestebina, nes kiekvienas tėtis ar mama, ypač žindanti, gali patvirtinti, jog reikia labai labai stipriai pasistengti, jog naktį maitindamas savo mažylį neužmigtum. Tai natūralu: laikant jį rankose išsiskiria hormono oksitocino, cholecistokinino, kurie sukelia mieguistumą. Kūdikis gali iškristi iš rankų, atsidurti ant fotelio ar užsispausti nosytę, burną į tėvų krūtinę. Pateikdami tėvams saugaus miego kartu rekomendacijas, ne tik sumažiname SKMS ar kitų nelaimingų įvykių riziką, tačiau ir suteikiame tėvams galimybę pasirinkti tokį miegojimo būdą, kuris jiems ir jų mažyliui tinka geriausiai.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Deja, bendraudama su kūdikių mamomis MYLU Tėvai bendruomenėje girdžiu, kad tėvai apie SKMS riziką bei prevenciją yra girdėję tik epizodiškai, o iš gimdymo namų dažnai išvažiuoja su visiškai klaidingomis rekomendacijomis. O kur dar mamų grupių bei aplinkos įtaka - „visi taip miegojo ir nieko nenutiko". Kartais pasigirsta teiginių, kad SKMS ištinka tik sergančius ar kūdikius, gimusius su patologijomis. Deja, SKMS priežastys vis dar nėra aiškios ir SKMS diagnozuojamas būtent tada, kai miršta sveikas, jokių ligų ar smurto nepatyręs kūdikis.
Staigios kūdikio mirties sindromas (SKMS, angl. SIDS) dažniausiai ištinka 1-5 mėnesių amžiaus kūdikius. SKMS nėra dažnas reiškinys - Lietuvoje registruojama iki 10 SKMS atvejų per metus (iš apytiksliai 30'000 gimusių kūdikių). Gali būti, kad kai kurie faktoriai yra netiesioginiai. Kadangi SKMS prigimtis iki šiol nėra aiški, nėra garantuoto būdo apsaugoti nuo jo mažylį.
K. A. Nustatyta, kad pagrindinė SIDS priežastis yra miegas skrandyje. Tai yra pats reikšmingiausias rizikos veiksnys. K. A. Kai jūsų kūdikis čiulpia čiulptuką, jo liežuvis turi būti nukreiptas į priekį. K. Miegojimas skrandyje yra SIDS rizika, nes tai padidina tikimybę, kad kūdikis vėl kvėpuos savo iškvėptu kvėpavimu. Dėl to kaupsis anglies dioksidas ir galiausiai sumažės deguonies lygis.
Nors tikslios naujagimio staigios mirties sindromo priežastys nėra žinomos, yra keletas galimų mechanizmų, kurie gali lemti šią būklę. Naujagimio staigios mirties sindromas dažniausiai pasireiškia be išankstinių simptomų. Naujagimio staigios mirties sindromas diagnozuojamas po kūdikio mirties, atliekant autopsiją ir išanalizuojant mirties aplinkybes. Tyrimai apima širdies ir kvėpavimo sistemų tyrimus, kad būtų nustatyta, ar buvo kokių nors anomalijų. Taip pat gali būti atliekami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti galimas paveldimas ligas.
K. A. Svarbiausia rekomendacija - kūdikio migdymas TIK ANT NUGAROS. Ne, kūdikiai neužsprings atpylę, jie pasuks galvytę, tad niekada neklausykite, jei kažkas sakys kitaip. Kontraversiškiausiai SKMS temoje yra vertinamas kūdikio miegojimas kartu su mama. Prof. James J. McKenna atliko titanišką darbą saugaus miego su kūdikiu temoje. Ir kiekvienai šeimai būtina žinoti apie The safe sleep Seven, net jei ir atrodo, kad vienoje lovoje tikrai nemiegosite. Instagramui OK, bet miegojimui niekaip: antklodėlės, lizdeliai be saugaus miego standartų, marliukai, migdukai ir kiti grožiai. Nusifotografavome ir metam į šoną. O jei norite naudoti ir po fotosesijos, rekomenduoju pirmąją pasaulyje tokią saugią ir neprižiūrimam naktiems miegui gultuką-lovytę iš Purflo, kuri buvo ištestuota dvejose nepriklausomose JK laboratorijose, kur būtų atliktas visapusiškas kasdienio naudojimo ir nakties miego rizikos įvertinimas bei išsamūs saugos bandymai - juos lovytė išlaikė ar net viršijo.
Man norisi ne gąsdinimo, o daugiau edukacijos apie prevenciją. Nes tik taip tėvų galvose bus daugiau ramybės ir užtikrintumo.
Saugaus kūdikio miego praktika – trumpas vadovas naujiems tėvams ir globėjams | UC Davis Health
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
