Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai: istorija, paslaugos ir iššūkiai

Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai yra įstaiga, turinti gilią istoriją ir tvirtas vertybes, kurios formavosi ypač reikšmingu Lietuvos istorijos periodu. Privati moterų ligoninė pradėjo veikti 1926 metais, o dabartinis vardas jai suteiktas 1994 metais. Idėja pavadinti gimdymo namus Krikščioniškaisiais 1994 metais gimė šviesios atminties Kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Šis laikotarpis sutapo su didelių pasikeitimų laikotarapiu atsikūrusioje valstybėje, kai tiek visuomenė, tiek medikų bendrija kėlė klausimą apie sovietmečiu nuvertintą žmogaus gyvybę. Mūsų gimdymo namų medikai užėmė poziciją savo įstaigoje šio proceso netęsti, bet jėgas skirti visuomenės ir ypač jaunų žmonių edukacijai.

Puoselėjamas bendruomeniškumas, susiformavusios gilios tradicijos, kartu apjungiant naujausius medicininius pasiekimus. Neretai čia gimdo moterys, kurių jau kelios kartos yra gimusios šiose gimdymo namuose. Krikščioniškiesiems gimdymo namams 2004 m. pirmiesiems Kauno apskrityje buvo suteiktas Naujagimiams palankios ligoninės (angl. Baby-Friendly Hospital) statusas.

Teikiamos paslaugos ir medicininės metodikos

Klinika „Krikščioniškieji gimdymo namai” yra sudaryta iš dviejų skyrių - Akušerijos ir Ginekologijos. Taip pat klinikoje veikia ir Naujagimių bei Anesteziologijos reanimacijos poskyriai. Skyriuje teikiama II A lygio akušerijos pagalba, t.y. gimdo pilnas 37 savaites išnešiojusios nėščiosios, neturinčios didelės rizikos faktorių. Skyriuje teikiama profesionali gimdymo pagalba, reikalui esant atliekami cezario pjūviai, gimdymas nuskausminamas. Naujagimiams visą parą teikiama pagalba, t.y. gydytojas neonatologas dalyvauja gimstant riziką turintiems naujagimiams, po gimimo, reikalui esant gydoma naujagimių patologija.

Ginekologijos skyriuje gydosi nėščiosios, turinčios įvairių sutrikimų nėštumo metu, operuotis atsiųstos moterys. Pastarąsias čia patraukia tai, kad ginekologinės operacijos atliekamos nuolat atnaujinama vokiečių firmos "Storz" įranga. Čia ištiriama dėl nevaisingumo, per mažus 1 cm dydžio pjūvelius šalinami augliai, gydoma dėl neaiškios kilmės kraujavimų, atliekamos šiuolaikinės šlapimo nelaikymo operacijos. Pacientes, norinčias pasitarti dėl ginekologinės diagnozės ar operacijos, kviečiamos atvykti ir pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Pacientės konsultuojamos darbo dienomis kasdien nuo 9 iki 12.30 valandos. Išankstinė registracija telefonu (0 37) 221 245. Primename, jog nemokamai konsultuojamos socialinį draudimą bei poliklinikos šeimos gydytojo ar ginekologo siuntimą turinčios moterys.

Nėščiųjų dienos stacionaras ir edukacija

Vis dažniau gydytojai renkasi dienos stacionaro paslaugas, ypač jei nėštumo metu kylančios problemos nėra labai sudėtingos. Pakanka besilaukiančios moters ir vaisiaus sveikatos būklę stebėti ar koreguoti, kiekvieną dieną lankantis nėščiųjų dienos stacionare. Dažniausiai dienos stacionare lankosi nėščiosios, kurioms jau atėjo gimdymo terminas, tačiau mažylis dar nepasibeldžia. Nėščiųjų dienos stacionare didelis dėmesys skiriamas ir besilaukiančių moterų mokymui. Visos norinčios gimdyvės turi galimybę prisijungti prie čia organizuojamų užsiėmimų, sužinoti apie nėščiųjų mankštą, žindymą ir kūdikio priežiūrą, gauti išsamesnės informacijos apie gimdymą. Labai populiarus nėščiųjų kineziterapijai skirtas baseinas. Dienos stacionaras veikia Miško g. 27. Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose ne vienerius metus vystomas Motinystės centro projektas, kuriame dirbantys medikai kartu su partneriais teikia informacinę pagalbą besilaukiančiosioms ir jų artimiesiems. Čia vykstančiuose susitikimuose susirinkusieji diskutuoja gimdymo, vaiko žindymo ir auginimo temomis, vedami mankštos užsiėmimai nėščiosioms.

Pacientės teisės ir informuotas sutikimas

Šiandien gimdančios moterys siekia, kad medikai geriau paaiškintų gimdymo metu skiriamų intervencijų reikšmę, kad procedūrų nedarytų be sąmoningo jų sutikimo. Tai svarbus elementas, padedantis tiek medikams, tiek gimdyvėms geriau vieniems kitus suprasti. Visuose Lietuvos gimdymo skyriuose prižiūrint gimdymus, vadovaujamasi profesijos autoritetų parengtomis ir SAM patvirtintomis metodikomis. Kiekviena ligoninė turi teisę šias metodikas adaptuoti pagal savo įstaigos darbo organizavimą. Ginčytinais atvejais medikų darbas vertinamas pagal tai, ar buvo laikomasi toje įstaigoje patvirtintų metodikų.

Pavyzdžiui, pasitaikė atvejis, kai moteris nėštumo metu atsisakė medikų rekomenduojamo bakteriologinio tyrimo dėl galimo β hemolitinio streptokoko nešiojimo. Ji buvo įsitikinusi, kad net ir esant teigiamam testui ji nenorėtų, kad prasidėjus gimdymui būtų skiriami profilaktiniai antibiotikai (to reikalauja patvirtinta metodika). Gimdymas praėjo sklandžiai, tačiau po kelių valandų naujagimiui įsivystė kvėpavimo nepakankamumo simptomai, jis buvo perkeltas į specializuotą skyrių, kuriame buvo gydomas antibiotikais, tik ženkliai didesnėmis dozėmis, nei būtų gavęs per mamos kraują gimdymo metu. Šis pavyzdys iliustruoja informuoto sutikimo svarbą ir galimas pasekmes.

Stafilokoko infekcija ir bendruomenės susirūpinimas

Bendruomenėje kilo susirūpinimas dėl galimo stafilokoko infekcijos protrūkio Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose. Gydytojai sako, kad stafilokokas yra nustatomas. Laukiam paselio rezultatų patvirtinimui. Buvo pranešimų apie kažkokios odos infekcijos naujagimių protrūkį, ir tėvams buvo liepta stebėti savo kūdikius ir, jeigu pasireikš simptomai, nedelsiant vykti į klinikas. Kai kurios moterys, patyrusios naujagimių susirgimus, išsakė nuomonę, jog tai gali būti susiję su prasta gimdyklų dezinfekcija, nors pabrėžiama, kad stafilokoko infekcija galima pasigauti įvairiai, gali perduoti ir pati mama ar tetis, jeigu yra nešiotojai.

Vienos mamos liudijimu, jos kūdikis, patyręs infekciją, labai nusilpo ir numetė daug svorio, nes ilgai nepavyko suderinti jo mitybos. Šios situacijos sukėlė klausimų ir diskusijų tarp gimdžiusiųjų ir planuojančių gimdyti moterų apie įstaigos higienos protokolus ir naujagimių priežiūrą po gimimo.

Finansiniai iššūkiai ir pertvarkos planai

LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė Diana Žaliaduonytė atkreipė dėmesį, kad akušerijos ginekologijos veiklos finansinis neigiamas rezultatas gilėja jau kelerius metus. Krikščioniškųjų gimdymo namų pajamos yra apie 2 mln. eurų, darbo užmokesčiui skiriama 2,7 mln. eurų, o bendros sąnaudos siekia apie 3,7 mln. eurų. Panaši situacija stebima ir Akušerijos ginekologijos skyriuje Josvainių gatvėje.

Ligoninės direktorė pabrėžė, kad nepaisant atvykstančių gimdyvių skaičiaus, įstaigoje turi būti išlaikyta didelė specialistų komanda, kurią sudaro: du gydytojai akušeriai-ginekologai, trys akušeriai, gydytojas neonatologas, neonatologijos slaugytojas, du slaugytojo padėjėjai, gydytojas anesteziologas, anesteziologijos slaugytojas, operacinės slaugytojas. Paros nepertraukiamo darbo užtikrinimui reikalinga mažiausiai 37,9 etato. Minimalios akušerijos komandos dvylikos mėnesių darbo užmokesčio fondas sudaro beveik 2 mln. eurų.

Be to, Lietuvoje nuo 2021 iki 2025 metų trečdaliu sumažėjo gimdymų skaičius, Kauno ligoninėje - apie 20-25 procentais. Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose atitinkamai 2021 metais priimta 930 gimdymų, o 2025 metais numatoma - 656 gimdymai.

Pertvarkos eiga ir visuomenės reakcija

Pertvarka gimdymo namuose numatoma nuo rugsėjo mėnesio. Iki tol bus tęsiamos visos veiklos: gimdymai, ginekologinės operacijos, konsultacijos nėščiosioms bei ginekologinėms pacientėms, veiks akušerijos dienos stacionaras, baseinas, bus tęsiama nėščiųjų edukacija. Uždarius Krikščioniškuosius gimdymo namus, anot D. Žaliaduonytės, esama infrastruktūra bus pritaikyta kitiems aktualiems poreikiams: čia liks dienos ginekologijos centras, bus teikiamos ambulatorinės paslaugos, plėtojamos reabilitacijos paslaugos.

Iniciatyvos „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ įkūrėja Jarūnė Rimavičė į sprendimų priėmėjus kreipėsi su prašymu stabdyti uždarymo procesą ir „sudaryti darbo grupę iš sprendimų priėmėjų, ekspertų bei visuomenės atstovų, kuri įvertintų visas alternatyvas, finansinį modelį ir ilgalaikes pasekmes šeimoms bei valstybei“. Pasak jos, uždaromas ne paprastas ligoninės padalinys, o naikinamas gimdymo priežiūros modelis. Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai yra vienintelė tokia likusi Lietuvoje mažos rizikos gimdymo alternatyva. Tai yra tarpinis modelis tarp gimdymo namuose ir gimdymo ligoninės stacionare, ir tokio tipo įstaigos yra skatinamos ir visiškai veikia išsivysčiusiose šalyse. Iniciatyvos parengtą peticiją dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo iki šiol pasirašė virš 8 tūkst. žmonių.

Kritikai teigia, kad sprendimas uždaryti gimdymo namus - skubotas, kadangi dar nebuvo pakankamai laiko pamatyti, kaip realiai po Prano Mažylio gimdymo namų uždarymo pasiskirstys gimdyvių srautai ir ar likę padaliniai gali juos kokybiškai atliepti. Taip pat kyla klausimas, ar perkėlus paslaugas į centrinį filialą bus išsaugotos specifinės personalo kompetencijos, pavyzdžiui, patirtis priimant gimdymus į vandenį. Kauno perinatologijos centro vadovas Mindaugas Kliučinskas nerimaujančią bendruomenę perkėlimo metu kvietė prisidėti prie kokybės užtikrinimo kitose ligoninėse.

tags: #stafilokokas #krikscioniskieji #gimdymo #namai

• L. L. Andrikienės biografija
• Respublikinė ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų asociacija
• Kada kūdikis turėtų apsiversti?
• Detalus vaikiškos lovos gaminimo gidas
• Kodėl daina „Žemės vaikai“ tapo šimtmečio simboliu?