Spermatozoidas ir kiaušialąstė: gyvybės užsimezgimo paslaptys

Keliaujant nuo noro susilaukti vaikelio iki jo gimimo, susiduriame su ilgu ir sudėtingu procesu. Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios - tai laikas, kai iš dviejų lytinių ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė. Nors atrodo, kad tai paprastas kontaktas, mokslininkai nuolat atskleidžia naujas šio „ląstelinio pasimatymo“ paslaptis.

Ląstelių ypatumai: spermatozoidas ir kiaušialąstė

Tiek spermatozoidas, tiek kiaušialąstė yra lytinės ląstelės (gametos), turinčios po 23 chromosomas (haploidinis rinkinys), kuriose užkoduota genetinė informacija iš tėvo ir motinos. Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu, 46 chromosomų rinkiniu.

• Kiaušialąstė (ovocitas): Tai moters lytinė ląstelė, didesnė ir nejudri, atsakinga ne tik už genetinės medžiagos perdavimą, bet ir už embriono maitinimą.
• Spermatozoidas: Tai vyro lytinė ląstelė, daug mažesnė ir judri, turinti uodegėlę, kuri leidžia jai judėti link kiaušialąstės. Pagrindinė jos funkcija - apvaisinti kiaušialąstę.

Sėkmingas ląstelių „pasimatymas“

Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia tikslą - kiaušintakį. Mokslininkai nustatė, kad spermatozoidai pirmiausiai jungiasi prie tam tikros cukraus molekulės, esančios kiaušialąstės paviršiuje, vadinamos sialyl-Lewisx. Šios molekulės padengia visą kiaušialąstę, o jų ryšys su imunine sistema rodo, kad jos gali atlikti ir apsauginę funkciją, saugodamos embrioną nuo motinos imuninės sistemos puolimo.

Prieš apvaisinimą spermatozoidas turi prisijungti prie skaidriosios srities - kiaušialąstę dengiančios membranos dalies. Spermatozoidas, susitikęs kiaušinėlį, išskiria fermentus, kurie ištirpdo jo spindulinį vainiką, skaidriąją zoną bei membraną ir prasiskverbia prie kiaušinėlio. Vos tik vienas spermatozoidas prasibrauna pro apsauginį sluoksnį, kiaušialąstė pereina esminius pokyčius, kurie neleidžia kitiems spermatozoidams patekti į vidų.

Vaisingumo mechanizmai

Svarbu suprasti, kad spermatozoidai moters lytiniuose takuose gali išlikti gyvybingi iki 5-7 dienų. Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Tuo tarpu pati kiaušialąstė po ovuliacijos yra gyvybinga ir gali būti apvaisinta tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas).

Mokslininkai pabrėžia, kad šių procesų išmanymas yra itin svarbus tobulinant nevaisingumo gydymo metodus. Pavyzdžiui, atradus specifinius spermos taikinius kiaušialąstės paviršiuje, ateityje bus galima tiksliau identifikuoti nevaisingumo priežastis tais atvejais, kai sperma yra geros kokybės, tačiau tiesiog „nesijungia“ prie kiaušialąstės.

tags: #spermatozoidui #ir #kiausinelis #bruozai

• Ryto ratas vaikų darželio veikloje
• Mielių nauda besilaukiant
• Atraskite bendruomeniškumą Pabradės globos namuose
• Kaip išsirinkti ir prižiūrėti trivietę lovą?
• Nuo Jurgio Savickio iki Stasio Šalkauskio