Jūratės Miliauskaitės gyvenimas: motinystės iššūkiai, pedagogikos pašaukimas ir kūrybinė kelionė
Populiarios dainų kūrėjos ir atlikėjos Jūratės Miliauskaitės vaikystės namai - senamiestyje. Jūratė buvo viena iš ištikimiausių muzikai, vadovui, ansambliui. Šiandien Kauniečiai puikiai žino populiarių dainų atlikėją ir muzikos pedagogę Jūratę Miliauskaitę. Jau daugiau nei 30 metų ji gyvena ir kuria Kaune, tad, ko gero, čia jaučiasi labiau vietinė nei gimtinėje. Jos gyvenimas - tai nuolatinė kūrybos, mokymo ir asmeninių patirčių pynė, kurioje ypatingą vietą užima vaikai.
Motinystės išbandymai ir vertybių atradimas
J. Miliauskaitė yra mama. Šeimoje auga du sūnūs. Vienas iš jos sūnų serga autizmu. Jaunesniajam sūnui, Dominykui, devyneri metai. J. Miliauskaitė-Laurinaitienė sako, kad būtent šio sūnaus gimimas ir sugrąžino ją prie tapybos.
Tapyba sugrįžo tada, kai gyvenime atsirado sunkumai ir taip bandžiau ieškoti meditacijos. Atrodo, kad ieškai, kaip palengvinti savo mintis, kaip iš savęs išlaisvinti problemas. Tapyba mano gyvenime buvo tarsi sprogimas, o prieš 20 metų kurti eskizai tapo paveikslais. Kai atgaminau tapybos įgūdžius, šalia manęs ėmė piešti ir sūnus. Jaučiu, kaip tapyba mane išlaisvina.
Jūratė mano, kad turbūt per daug smagiai gyveno, o tai pamatęs Dievulis pasakė: tai tau išbandymas. Tačiau tiesa yra ir tai, kad išbandymai nėra siunčiami bet kam, o tiems, kurie stiprūs juos įveikti. Šeimoje gimęs toks kūdikis pamokas užduoda ir tėvams, o šių pareiga - jas išmokti.
Dėl to atsiranda kitokios vertybės. Pradedi vertinti, kas tau gyvenime yra svarbu. Ji svarsto: ar tau svarbu dirbti ir uždirbti, nors tu nematai augančių vaikų? Ar svarbiau daugiau laiko skirti jiems? Suvoki, kad buvimas su vaikais jiems atneša didelį džiaugsmą. Pinigai laimės neatneš. Žinoma, jų reikia - reabilitacijoms, raidos centrams ir panašiai. Kartais juokaujame, kad mūsų vaikas, kalbant apie investicijas, yra vaikščiojantis automobilis.
Be jaunesniojo sūnaus, Jūratė turi ir vyresnįjį sūnų. Mano sūnus yra Petras Tadaras ketvirtasis. Mat jis ketvirtas Petras šeimoje. Sūnui vienuolika metų. Jis mokosi 5 klasėje ir lanko muzikos mokyklą. Taip pat dainuoja mano grupėje "Linksmasis do". Jos sutuoktinis, kurio pavardę ji dabar nešioja - Jūratė Tadarienė, taip pat yra muzikantas. Vyras irgi muzikantas, bet jis labiau žinomas klasikos ir džiazo pasaulyje. Beje, siužetų idėjas ir pavadinimus paveikslams, būna, sugalvoja ir jos vyras. Kaip sako pati, ne tik gyvenime, tačiau ir kūryboje sutuoktinis yra jos pagalbininkas.
Pedagogikos kelias ir vaikų talentų auginimas
Nuo 1994 m. J. Miliauskaitė moko dainavimo vaikus Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos estradinio dainavimo skyriuje. Ji - muzikos mokytoja, kuri 2019 metais buvo išrinkta geriausia tarp Lietuvos mokytojų. Vadovauja Lietuvoje gerai žinomai vaikų grupei „Linksmasis Do“.
2000 m. balandžio 28 d. ji įkūrė dar vieną vaikų šou grupę „Saulės vaikai“, kurios solistės skina laurus tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose visame pasaulyje. Mokytoja teigia: Iš tikrųjų nežinau, kokią įtaką darau vaikams. Kartais tėvai paskatina vaikus, bet dažniausiai vaikai patys nori muzikuoti. Be abejo, aš jiems darau kažkokią įtaką, nes kartu praleidus 8 metus tampu jų muzikinio kelio dalimi.
Jūratė pabrėžia, kad Kai vaikai įgauna muzikinius pagrindus, paauglystėje jie jau gali rinktis, kokia muzika jiems artimesnė, kokius žanrus nori dainuoti. Vaikiškame amžiuje, ką jie dainuos, priklauso nuo mokytojo, o šiuo atveju - nuo manęs. Aš labai daug kuriu vaikams - pati darau repertuarą, programą vaikams, apie 90 proc. sudaro mano pačios kūryba.
Jos pedagoginė filosofija aiški: Laikausi tokios koncepcijos, kad vaikai turi dainuoti vaikišką muziką. Aš nesu už tai, kad 6-7 metų vaikas dainuotų angliškus tekstus, kurie skirti tik suaugusiems žmonėms. Mano kolektyvai irgi dainuoja tik vaikišką muziką. Tačiau su solistais dirbama individualiai. Turiu solistę, kuriai dabar yra 14 metų, o ji pas mane pradėjo dainuoti 9-erių, bet vaikiškų dainų pas mane ji ir nedainavo. Labai priklauso nuo to, kokią muziką kabina vaikas, kokią išveža savo balsu. Įdomiausia, kad dirbant su vaikais nėra vienos formulės - naujam solistui neišeina duoti kito solisto programos.
Kalbėdama apie vaikų ugdymą, Jūratė pastebi pokyčius. Mano pedagoginio kelio pradžioje vaikai buvo kur kas kuklesni. Turėjo daugiau kantrybės, dėmesio koncentracijos, pagarbos mokytojui. Nes aplinkos dirgiklių buvo mažiau. O šiuolaikiniams vaikams greitai viskas atsibosta. Jie ilgai nepasėdi vienoje vietoje - vaikšto, spyruokliuoja, ginčijasi. Negali nieko ilgai su jais kartoti, turi nuolat keisti repertuarą. Kad tik jiems būtų smagu. Kad tik jie pajaustų susidomėjimą.
Ji įsitikinusi, kad Po daugybės metų pagaliau supratau vieną dalyką: kaip šauksi - taip atsilieps. Agresija ar liepiamasis tonas niekada nebus efektyvūs. Turi priimti vaiką tokį, koks jis yra.
J. Miliauskaitės mokiniai aktyvūs: „Muzikos talentų lyga“ - tik vienas iš daugelio konkursų, kuriuose dalyvauja. 2000-aisiais pamėginome dalyvauti Lietuvos vaikų ir moksleivių respublikiniame televizijos konkurse "Dainų dainelė", bet išsyk susidūrėme su priešiška nuomone - atseit mūsų tipo kolektyvui ne vieta tokio klasikinio žanro konkurse. Vis dėlto pramušėme ledus ir net dvi vaikų grupės - "Linksmasis Do" ir "LDo" - komisijos buvo pastebėtos, įvertintos ir įrašytos į konkurso laureatų gretas. Per beveik 30 pedagogikos metų Jūratė yra parengusi ne vieną "Dainų dainelės" laureatą. Šiemet iš gausaus dalyvių būrio Kauno mieste laureatais tapo tik du dalyviai - tai A. Kačanausko muzikos mokyklos solistė Vakarė Bivainytė (jos mokinė) ir vokalinis ansamblis "Dangi" (mokytoja Danguolė Beinarytė).
Jai svarbiausia ne laimėjimai. Mano tikslas, kad kiekvienas iš dainuojančių atrastų kažkokį savo muzikos stilių, savo balso tembrą, savo emocijų spalvas. Nekolekcionuoju nei savo, nei vaikų medalių. Juk ordinai dar nė vieno žmogaus nepadarė laimingo. Konkursai yra tam, kad tobulėtume, pasisemtume patirties. Išleisdama vaikus iš muzikos mokyklos dažnai kartoja: "Ačiū, kad kurį laiką mums buvo pakeliui... Su mokiniais mes esame pakeleiviai. Ir turime būti dėkingi, kad kažką vieni iš kitų gavome, kad įvyko abipusiai mainai. Tie vaikai - taip pat mano kasdienės kūrybos, motyvacijos šaltinis. Tikiu, kad ir aš jiems. Todėl visuomet smalsiai stebi, kaip jie gyvena toliau, kaip jiems sekasi muzikuoti, džiaugiasi jų didesnėmis ar mažesnėmis pergalėmis. Man smagu, kad kažkuriame gyvenimo etape ji irgi dalyvavo, atliko kažkokį vaidmenį. O prisirišti? Cha… žinote tą posakį, kad net nuosavi vaikai mums nepriklauso.
Kūrybos išraiškos ir gyvenimo pusiausvyra
Be muzikos ir pedagogikos, Jūratė yra baldų ir interjero dizainerė, baigusi Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutą. Čia įgijo grafinio dizaino specialybės bakalaurą, o vėliau - grafinio dizaino specialybės magistro kvalifikacinį laipsnį.
Kai jos klausia apie tapybą, ji visada prisimena savo pirmąją parodą. Vieni nuo kitų neslėpėme šeimų problemų. Aš sakydavau: žmonės per daug gerai gyvena ir atsiunčia Dievulis tokią dovaną. Kaip išbandymą, su kuriuo turi susitvarkyti. Ji gali dirbti iki nakties, tačiau atėjus rytui supranta, kad pabunda tarsi išsivaliusi. Kartais žmonės stebisi, kaip tiek visko spėja. Ne tik dirba, tapo, tačiau kuria ir marškinėlių kolekcijas. Jei nori, veiklos sau gali atrasti daug. Žmonės skundžiasi: kaip susitvarkyti su savimi? Tai atsakymas būtų paprastas: taip, kaip tu gali save realizuoti. O kai labai nori, laiko užtenka viskam.
Nors Jūratė sako: Man to ir užtektų, ji nepaiso viešumo ir populiarumo troškimo. Nenoriu, kad mane nuolat suptų būrys žurnalistų, sekančių, ką valgiau, kada nuėjau į tualetą. Manau, Maiklas Džeksonas yra pats nelaimingiausias žmogus žemėje. J. Miliauskaitė pripažįsta, kad būna akimirkų, kai nuo muzikos pavargsta. Kartais skauda širdį, kad grįžus iš pedagoginio darbo namo ir pasižiūrėjus į gitarą nesinori nieko su ja daryti. Bet tuomet ir neverčiu savęs, pasižiūriu filmą, tvarkausi, darau jogą, ieškau seminarų ar dar ką nors.
Už muzikos lieka gyvenimas ir buitis, laisvalaikis, lengvas sportas, pasivaikščiojimai miške, pasivaikščiojimai su šiaurietiškomis lazdomis, pasivažinėjimai dviračiu, užsiėmimai sodyboje, susitikimai su draugais, o prieš pandemiją ir kelionės. Bet tuo metu viduje vis tiek visada lyg kažkas sėdi ir žiūri, kad diena nepraeitų veltui. Aš esu kūrybos žmogus ir kuriu ne tik muziką. Praeitais metais įsirengiau namus, o tai irgi tam tikra kūryba. Kai esi muzikantas negali atskirti, kada muzika yra darbas, o kada tiesiog kūryba ar grojimas. Muzika nesideda į standartinį rėmą, kai eini į darbą ir dirbi nuo 9 iki 18 valandos.
Vienas iš jos nusinulinimo metodų - kelionės. Labai mėgsta keliauti. Iš pradžių lankydavo artimiausias, kad galėtų grįžti į kasdienybę pailsėjusi ir nukirpusi viską, kas buvo ligi tol. Tai ir yra maniškio nusinulinimo esmė. Nes kelionėse tu gyveni tik toje energetikoje, tik toje įspūdžių dvasioje, kurią matai. Visada norėjo aplankyti Tibetą. Nors iki jo nenuvažiavo - užtai pabuvojo Nepale. Jis padarė kertinį posūkį mano vertybių sistemoje. Čia aš pamačiau, kokie laimingi gali būti žmonės, kurie nieko neturi, - tik dangų, augalus, žemę po kojomis ir vienas kitas. Grįžusi pradėjo mokytis būti laiminga tiesiog be priežasties.
Ji tiki, kad visur turi būti pusiausvyra. Negali juk ilsėtis tik retu atliekamu laiku. Turiu absoliučiai natūralią priklausomybę nuo gamtos. Mėgsta šiaurietiškas lazdas, nes jos leidžia man išvysti ir metų laikų kaitą, ir save iškrutinti, ir dar pabūti vienai su savo mintimis. Gyvena strategiškai geroje vietoje: šalia yra ir Lampėdžiai, ir Šilelis, ir Romainių ąžuolynas. Kiekvieną rytą gali rinktis vis kitą kryptį ir pati viena sau sportuoti. Taip pat mėgsta prasilėkti dviračiu. Laikui bėgant tai pasidarė toks visiškai organiškas poreikis.
Nors Jūratė mėgsta vienatvę, bet ji mėgsta ir žmones. Aš nenoriu pabėgti nuo žmonių. Aš nenoriu gyventi kokiame nors vienkiemyje. Aš mėgstu bendrystę. Man patinka jausti žmones, su jais kalbėtis, bet tai darant… būti su savimi. Mano namai neaidi nuo dažnų svečių. Man patinka vaikščioti mieste ir ten, kur galiu sutikti žmonių, juos girdėti, bendrauti, bet trumpai. Jos kūryba randa ir alternatyvių erdvių. Jūratė yra dalyvavusi ir parodoje, o savo darbus pristato ir kitose - alternatyviose - erdvėse. Paveikslus priima ir įvairūs interjero, baldų salonai.
tags: #jurate #miliauskaite #vaikai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
