Lytiškai Plintančios Ligos ir Kitos Intymios Infekcijos Nėštumo Metu: Kaip Apsaugoti Save ir Kūdikį
Yra dalykų, apie kuriuos nekalbate garsiai ir dažnai, tačiau, kai esate nėščia, juos žinoti verta. Nėštumas yra palankus laikas intymioms infekcijoms. Ši situacija susidaro dėl hormoninių pakitimų moters organizme. Makšties gleivinėje pakyla estrogeno ir glikogeno lygis, dėl to rūgštinė makšties terpė sušarmėja ir tampa palankesnė vystytis grybeliams ar infekcijoms.
Lytiškai plintančios ligos (LPL) yra ligos, kurios perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. LPL dar vadinamos šlapimo ir lyties takų ligomis, nes jos gali pažeisti ir lyties takų, ir šlapimo sistemos dalis, pavyzdžiui, šlapimo kanalą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien pasaulyje LPI užsikrečia daugiau nei milijonas žmonių. Nemaža dalis infekcijų plinta lytinio akto metu.
Lytiškai plintančios infekcijos ypatingos tuo, kad negydomos ar netinkamai gydomos jos gali sukelti ilgalaikius ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, pavyzdžiui, nevaisingumą (negalėjimą turėti vaikų) ar net mirtį. Negydomos LPL gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, pavyzdžiui, nevaisingumą, impotenciją ir kt. Nėštumo metu LPL galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Užsikrėtusi motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu. Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui.
LPL perdavimas ir rizikos veiksniai
Dauguma LPL užsikrečiama tiktai tiesioginio lytinio kontakto metu. Pagrindiniai LPI rizikos veiksniai yra dažna lytinių partnerių kaita (daugiau nei vienas partneris per vienerius metus), nesaugūs lytiniai santykiai bei alkoholio ar narkotikų vartojimas prieš lytinius santykius. Bacterijų sukeliamos LPI dažniausiai plinta analinių, oralinių ar vaginalinių lytinių santykių metu. Tačiau kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, chlamidiozė ar sifilis, gali būti perduodamos ir gimdymo metu vaisiui. Ypač pavojingas sifilis, kuris gali patekti į vaisiaus organizmą per placentą nėštumo metu arba juo galima užsikrėsti atliekant kraujo perpylimą. Virusų sukeliamos LPI taip pat gali plisti nesaugių lytinių santykių metu.
Dėl moters anatominių ypatumų rizika užsikrėsti lytiškai santykiaujant be apsauginių priemonių joms yra didesnė nei vyrams. Moterys du kartus dažniau užsikrečia chlamidijomis vienkartinio lytinio akto metu su užsikrėtusiu partneriu nei vyrai analogiškoje situacijoje. Tie patys anatominiai ypatumai prisideda prie to, kad ankstyvi ligos požymiai dažniau lieka nepastebėti. Dėl negydytų LPL moterys nukenčia sunkiau nei vyrai, t.y. suserga dubens organų ligomis arba lieka nevaisingos.
LPL simptomai ir diagnostika
Apie 90 proc. LPI infekcijų nepasireiškia jokiais arba sukelia tik nežymius simptomus, todėl žmogus gali nė neįtarti, kad serga, ir nesąmoningai užkrėsti kitą asmenį. Daug LPL nesukelia jokių simptomų. Žmogus gali jausti tokius požymius, kurie gali būti labai panašūs į kitų ligų. LPL pasireiškia labai įvairiai. Todėl jos gali būti nepastebimos, iki kol nediagnozuojamos partneriui, arba nepasireiškia labai specifiniais simptomais. Išvardinti požymiai gali atsirasti nuo kelių dienų iki trijų mėnesių po lytinių santykių. Toks besimptomis laikotarpis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo konkretaus sukėlėjo.
Jei simptomai pasireiškia, dažniausiai stebimos pagausėjusios išskyros iš šlapimo takų arba lytinių organų, naujai atsiradę bėrimai lytinių organų srityje ar anogenitalinės karpos. Taip pat gali pasireikšti skausmingas arba dažnas šlapinimasis, skausmas lytinių santykių metu, kraujingos išskyros lytinių santykių metu ar po jų, makšties perštėjimas, deginimo pojūtis, išangės niežėjimas ar paraudimas. Kai kuriais atvejais juntamas maudimas pilvo apačioje, kapšelio skausmingumas, baltos apnašos makštyje, varpoje ar burnoje, padidėję kirkšnies limfmazgiai ar net sąnarių skausmai.
Pasak Trakų šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau - „InMedica“) gydytojos akušerės-ginekologės Liubov Vaitoškienės, „Kadangi įvairių LPI simptomai bei jų inkubaciniai laikotarpiai yra panašūs, svarbu, kad diagnozę nustatytų gydytojas specialistas, remdamasis laboratoriniais tyrimais.“ Nėščiosios reguliariai atlieka šlapimo tyrimą. Natūraliai susidarančias makšties išskyras sudaro nuo makšties sienelės atskilusios ląstelės, gimdos kaklelio gleivės ir vestibiuliarinių liaukų išskyros. Makšties išskyrų kiekis ir išvaizda nėra pastovi. Per įprastą menstruacinį ciklą išskyrų kiekis ir išvaizda keičiasi. Tačiau, jeigu pasikeitė išskyrų spalva, išvaizda arba pajutote nemalonų jų kvapą ar pastebėjote baltų gumulėlių, privalote nedelsiant apsilankyti pas gydytoją. Nuolatinis ir varginantis intymių kūno vietų niežulys yra infekcijos simptomas.
Pagrindinės Lytiškai Plintančios Infekcijos ir Jų Poveikis Nėštumui
Chlamidiozė
Chlamidiozė - tai lytinių takų ir šlapimtakių liga, kurios sukėlėja - Chlamidiaceae šeimai priklausanti bakterija (Chlamydia trachomatis). Liga perduodama lytiniu keliu ir per sąlytį su išskyromis iš lyties organų. Ligos simptomai pasireiškia retai, tai gali būti pūlių ir gleivių išsiskyrimas, intymių vietų niežulys, arba liga gali būti besimptomė. Apie 60 proc. užsikrėtusių asmenų chlamidijos gali nesukelti jokių ligos požymių. Užsikrėtusieji chlamidijomis (ir vyrai, ir moterys) dažniausiai nejaučia jokių ligos požymių. Patys to nežinodami jie gali būti ligos nešiotojais kelis mėnesius ar net kelerius metus. Paprastai chlamidiozė paūmėja nusilpus imuninei sistemai arba susirgus kita liga.
Chlamidiozė diagnozuojama atlikus genetinį tyrimą - vadinamąją polimerazinę grandininę reakciją, tiriant gimdos kaklelio ar šlaplės išskyras. Chlamidiozė gydoma kelių rūšių antibiotikais: azitromicinu, doksiciklinu, eritromicinu, ofloksacinu. Abejos antibiotikų grupės yra vienodai efektyvios. Chlamidiozės sukeltos infekcijos nėštumo metu pasireiškia retai. Tačiau kyla didesnė priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų ankstyvojo plyšimo, cervicito (gimdos kaklelio uždegimo), pogimdyvinio endometrito (gimdos gleivinės uždegimo) rizika. Dažniau nevaisingumas ar savaiminiai persileidimai įvyksta sergant chlamidioze.
Gonorėja
Gonorėja - užkrečiamoji liga, kurios sukėlėjos - Neisseria gonorrhoeae bakterijos. Liga užsikrečiama tiesioginio sąlyčio metu, dažniausiai lytinio akto metu. Tikimybė užsikrėsti vyrams - apie 20 proc., moterims - šiek tiek didesnė. Devynios iš dešimties moterų, užsikrėtusių gonorėja, visiškai nejaučia jokių požymių. Gonorėja diagnozuojama imant pasėlį, šlapimo mėginį, atliekant molekulinius tyrimus. Gonorėja gydoma antibiotikais. Dažniau nevaisingumas ar savaiminiai persileidimai įvyksta sergant gonorėja.
Sifilis
Sifilį - vieną dažniausiai pasitaikančių užkrečiamųjų ligų - sukelia spiralės formos gramneigiama bakterija blyškioji spirocheta. Ji gali prasiskverbti net pro smulkiausius odos pažeidimus. Sifilis turi tris stadijas - pirminę, kurios metu ant odos (dažniausiai greta lytinių organų srities) atsiranda kelios neskausmingos opos, padidėja, sukietėja limfmazgiai, ir antrinę, prasidedančią praėjus apie 2 mėn. nuo infekcijos pradžios. Antrajai stadijai būdingi peršalimą primenantys simptomai, galimi skrandžio pažeidimai, liga gali pakenkti nervų sistemai. Antrinio sifilio simptomai gali išnykti, o po kurio laiko ir vėl pasikartoti. Sifilis diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą. Liga gali būti visiškai išgydoma vartojant gydytojo skirtus antibiotikus. Negydomas sifilis gali stipriai pakenkti nervų sistemai, sergantis asmuo gali likti neįgalus, jam net gali grėsti mirtis.
Nėščiai motinai sergant sifiliu, ji gali perduoti infekciją vaisiui. Tokiais atvejais kyla persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar įgimto sifilio rizika. Ypač pavojingas sifilis, kuris gali patekti į vaisiaus organizmą per placentą nėštumo metu.
Hepatitas B
Hepatitas B - tai kepenų uždegimas, kuris gali būti ūminis arba lėtinis (trunkantis ilgiau nei 6 mėn.). Hepatitas B plinta per kūno skysčius, ypač per kraują ir skysčius su kraujo priemaiša. Hepatito B simptomai dažnai nėra juntami arba yra nespecifiniai, t.y. silpnumas, sąnarių skausmas, pykinimas ir kt. Ligai diagnozuoti atliekamas hepatito B viruso paviršinio antigeno (HBsAg) tyrimas, taip pat HBV tyrimas. Viruso DNR galima nustatyti ir PGR metodu. Pagrindinė apsaugos priemonė yra skiepai nuo hepatito B.
Motina gali perduoti virusą vaisiui. Užsikrėtę kūdikiai turi didžiausią tikimybę susirgti lėtiniu hepatitu B, galinčiu negrįžtamai pažeisti kepenis, todėl naujagimius rekomenduojama per 24 valandas paskiepyti.
Žmogaus Imunodeficito Virusas (ŽIV)
ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas - naikina imuniteto ląsteles, tad juo užsikrėtęs asmuo tampa neatsparus mikroorganizmams ir imlus daugeliui infekcijų. ŽIV diagnozuoti atliekamas kraujo tyrimas, kuriame ieškoma antikūnų prieš infekciją arba gali būti taikomas tiesioginis diagnostinis metodas. ŽIV nėščioji gali perduoti vaisiui, taip pat naujagimiui gimdymo bei žindymo metu. Didžiausia tikimybė perduoti infekciją (apie 60-70 proc.) - gimdymo metu. 10-15 proc. atvejų infekcija perduodama žindant. Taikant rekomenduojamas priemones tikimybė, kad infekcija bus perduota ir kūdikiui - apie 1 proc. Lietuvoje dėl ŽIV privalomai tiriama kiekviena nėščioji. ŽIV gydoma antiretrovirusiniais (ARV) vaistais.
Žmogaus Papilomos Virusas (ŽPV)
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) - tai kontaktiniu lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia virusai. Ši infekcija pavojinga laikoma dėl to, kad ji nesukelia jokių akivaizdžių simptomų ar sutrikimų. Dažniausiai ŽPV infekcija diagnozuojama pastebėjus pakitimus ant odos ar gleivinių. Neaptikus ir negydant ŽPV gali išsivystyti gimdos kaklelio ar kitos formos vėžys. Ne mažiau grėsminga ir ilgalaikė ŽPV infekcija, laikoma viena pagrindinių gimdos kaklelio vėžio priežasčių. 9-13 metų mergaitėms ir berniukams taikoma ŽPV vakcinacija.
Lytinių Organų Pūslelinė (Herpes)
Pūslelinė (arba kitaip herpis) yra virusinė liga, kurios metu šlapiuojančios pūslelės pažeidžia burną, lūpas ir lytinius organus. Bėrimas pūslelėmis. Pačioje pradžioje oda parausta ir ima kilti viena ar iškart kelios, skysčiu užpildytos pūslelės. Vėliau jos gali susilieti į didesnę, ištisinę pūslelę. Nemalonūs pojūčiai bėrimo vietoje. Prieš prasidedant bėrimui oda parausta, kaista, ima dilgčioti, peršti. Atsiradę bėrimai yra skausmingi, erzinantys, niežtintys, plotas aplink juos gerokai patinsta. Kiti simptomai. Atsiradus bėrimams (ypač lytinių organų srityje) gali padidėti limfmazgiai, atsirasti peršalimą primenančių simptomų: nedidelis karščiavimas, silpnumas, irzlumas, galvos ir raumenų skausmas, jautrumas šviesai. Šie simptomai ypač stiprūs, jeigu bėrimas yra ant lytinių organų ir jis pasireiškė pirmą kartą. Pūslelinė dažniausiai nustatoma pasireiškus simptomams, t.y. gydytojui dermatovenerologui apžiūrėjus bėrimus. Pūslelinė nėra visiškai išgydoma.
Lytinių organų pūsleline serganti ir pūslelių ant lytinių organų turinti nėščioji šį virusą gimdymo metu gali perduoti naujagimiui, todėl jai gali būti atliekama cezario pjūvio operacija. Virusas yra pavojingas, jeigu moteris juo pirmą kartą užsikrečia nėštumo metu.
Trichomonozė
Trichomonozė - šlapimo ir lyties organų liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys Trichomonas vaginalis. Moteris gali ir nejusti jokių ligos simptomų. Tačiau praėjus 4-20 dienų po užkrato patekimo į organizmą, dažnai ima varginti putotos, geltonai žalsvos nemalonaus kvapo išskyros, taip pat deginimas, niežėjimas ir makšties srities paraudimas, perštėjimas šlapinantis. Be niežulio ir deginimo, šios ligos simptomams priskiriamos pilkšvai gelsvos ar žalsvos išskyros. Taip pat galite jausti skausmą šlapinantis ar per lytinius santykius. Infekcija nustatoma padarius gimdos kaklelio tepinėlio mikroskopinį tyrimą. Liga gydoma antibiotiku metronidazoliu.
Kitos Intymios Infekcijos Nėštumo Metu
Be lytiškai plintančių ligų, nėštumo metu moteris gali susidurti ir su kitomis intymiomis infekcijomis, kurios, nors ir nėra perduodamos lytiniu keliu, reikalauja ypatingo dėmesio.
Makšties Mikozė (Pienligė)
Mikozę sukelia tam tikros grybelių rūšys, paprastai tai Candida albicans. Jis randamas kas trečios moters makštyje ir problemų sukelia tik kai ima sparčiau daugintis bei užgožia kitus mikroorganizmus. Pastojus padidėjęs estrogenų kiekis skatina sparčiau gamintis glikogeną - taip sukuriama palankesnė terpė šiam grybeliui daugintis. Simptomai: tirštos, balkšvos išskyros, makšties niežulys ir deginimas. Susirgus kandidoze, pagausėja makšties išskyrų, jos tampa panašios į varškę ar dribsnius, vargina niežėjimas, deginimas, makšties srities paraudimas. Kartais tampa skausmingi lytiniai santykiai. Gydytojas skiria žvakučių, kremo arba tablečių į makštį.
Nėštumo metu mikozė vaisiui nekenkia. Jei ši problema išliks gimdymo metu, yra nedidelė tikimybė, kad kūdikis susirgs pienlige. Ja sergančio kūdikio burnytėje atsiranda balkšvų lopinėlių. Negydoma makšties mikozė gali sukelti rimtesnes ir sunkiai gydomas komplikacijas.
Bakterinė Vaginozė
Bakterinė vaginozė - kita dažnai pasitaikanti makšties infekcija. Šią infekciją paprastai sukelia anaerobinės bakterijos. Pagrindiniai jos simptomai: tirštos, gelsvos, nemalonaus kvapo išskyros, stiprus lytinių lūpų niežulys ir deginimas. Moterį taip pat vargina gausios išskyros, niežėjimas, deginimas, paraudimas. Šią infekciją sukelia vieno ar daugiau tipų bakterijų dauginimasis. Bakterinė vaginozė gydoma vietiniais plataus poveikio spektro antibakteriniais vaistais (žvakutėmis arba makšties kremu). Jei moteris serga sunkiai arba liga kartojasi, skiriami geriamieji antibakteriniai vaistai. Jeigu delsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika.
Šlapimo Takų Infekcijos
Šlapimo takų infekciją lydi dažnas šlapinimasis, spaudimas pilvo apačioje, skausmingas imperatyvus noras šlapintis. Cistito priežastys. Paprastai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo pūslę, kur toliau dauginasi. Nėštumo metu cistito rizika didesnė dėl padidėjusio progesterono kiekio. Esant normaliam nėštumui, amnioninis maišas ir skystis suformuoja natūralų barjerą, atskiriantį kūdikį nuo užkrėstų gimdymo takų. Liga platinama daugiausiai lytiškai santykiaujant. Būkite atsargi su antibiotikais. Laukdamasi galite susirgti ir gydymas antibiotikais gali būti vienintelė išeitis. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad antibiotikai sutrikdo makšties ir virškinamojo trakto mikroflorą, o tai gali sukelti tokius šalutinius poveikius kaip makšties mikozė. Kad to išvengtumėte, vartojant antibiotikus, reikėtų papildomai vartoti probiotikų. Tikėtina, kad tai daryti reikėtų kartu su intravaginaliais priešgrybeliniais vaistais.
Diagnostika ir Gydymas Nėštumo Metu
Planuojant pastoti moterys ar jau besilaukiančios turėtų atlikti tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių ligų. Anot specializuotos lytinės sveikatos priežiūros klinikos gydytojo ginekologo-akušerio Mamerto Kukčikaičio, ar moteris nėra užsikrėtusi jokia lytiniu būdu plintančia liga, gali nesitikrinti tik idealiai sveika būsimoji mama. Tai yra, jei ji per pastaruosius dvejus metus nekeitė partnerio, jei yra visiškai tikra, kad partneris taip pat neturėjo kitų santykių, jeigu partneriai yra vienas kitam pirmieji ir vieninteliai. Be to, norint jaustis ramiau, besilaukiančios moters ligos istorijoje neturėtų būti besikartojančių makšties, gimdos kaklelio uždegimų, atsirandančių pienligės epizodų ir taip toliau.
Labai svarbu LPL gydymo principas - gydytis reikia pradėti tuo pačiu metu Jums ir Jūsų lyties partneriams. Taip pasiekiami du tikslai. Pirma: pradėjus gydytis tuo pačiu metu, tikėtina, kad gydymo kursui pasibaigus tiek Jūs, tiek ir Jūsų partneris (-iai) būsite sveiki ir nebeužkrėsite vienas kito. Antra: tampa aišku, kad jeigu vienas iš partnerių nesigydys, tai pabaigę vaistų vartojimą Jūs ir vėl susirgsite. Negalima užsiimti savigyda! Nėščioms moterims intymių infekcijų gydymas naminėmis priemonėmis gali blogai baigtis.
Bakterinės infekcijos, tokios kaip gonorėja, chlamidijozė, sifilis yra pagydomos antibiotikais. Priešvirusiniai vaistai naudojami gydyti herpes infekcijai, ŽIV. Dauguma bakterinių infekcijų, pavyzdžiui, sifilį, gonorėją, chlamidiozę bei parazitozę trichomonozę galima išgydyti skiriant sisteminį gydymą antibiotikais. ŽIV ir urogenitalinė herpinė infekcija dažniausiai neišgydomos, tačiau jų eigą ir pasireiškimą padeda slopinti antivirusiniai vaistai. Hepatito B infekciją galima sėkmingai kontroliuoti imuninę sistemą moduliuojančiais ir antivirusiniais medikamentais. Gydymosi antibiotikais metu svarbu neturėti lytinių santykių.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Prevencija ir Rekomendacijos Nėščiosioms
Esminiai LPI prevencijos principai yra ankstyvas lytinis švietimas ir rizikos grupių profilaktika. Tai apima susilaikymą nuo ankstyvų lytinių santykių, prezervatyvų naudojimą, monogaminius santykius. Ne mažiau svarbi ir specifinė prevencija - naujagimiams skiriama hepatito B vakcina, 9-13 metų mergaitėms ir berniukams taikoma ŽPV vakcinacija, o rizikos grupėms naudinga taikyti tikslingus laboratorinius tyrimus. Naudokite prezervatyvą, nes LPL perduodamos per tokius kūno skysčius, kaip sperma, kraujas ir makšties išskyros. Sumažinus sąlyčio su šiais skysčiais galimybę, kartu sumažėja ir užsikrėtimo LPL galimybė. Teisingai naudojami prezervatyvai yra efektyvi priemonė, sumažinanti užsikrėtimą net ir sunkiausiomis infekcinėmis ligomis, tame tarpe ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
Gydytoja akušerė-ginekologė pažymi, kad dėl LPI verta pasitikrinti asmenims, kuriems pasireiškia LPL būdingų simptomų, arba jei tokių požymių turi jų partneris. Taip pat svarbu atlikti tyrimus lytiškai aktyviam jaunimui, po nesaugių lytinių santykių su nauju partneriu, prieš mažojo dubens ar lytinių organų operacijas, planuojant nėštumą ar jau pastojus. Pasikalbėkite su gydytoju apie prevenciją. Galbūt, jeigu jūsų organizmas yra linkęs į intymias infekcijas, reikėtų pagalvoti apie gydymą vaistais. Jeigu Jūs pastebėsite kurį nors iš įspėjamųjų požymių, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, urologą ar venerologą. Tiktai gydytojas gali Jums pasakyti, kuo Jūs užsikrėtęs ir kaip šią infekciją galima išgydyti. Jei Jūs manote, kad esate užsikrėtęs LPL, ar lytiškai santykiavote su asmeniu, kuris gali būti užsikrėtęs, kreipkitės į gydytoją nedelsdami.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
