Kodėl 2 metų vaikas nežaidžia su žaislais: priežastys ir sprendimai
Ar kada susimastėte, kodėl 2-metis vaikas nesidomi žaislais, o juos tik mėto, daro betvarkę ir viskas tuo baigiasi? Tai gali kelti nerimą, ypač kai anksčiau vaikas bent jau vartydavo knygutes, o dabar ir jos atrodo pabodę. Kartais tėvai, netekę kantrybės, paslėpia žaislus, tačiau vaikui jų netrūksta. Ką tokiu atveju daryti, juk tai jo vaikystė, jo žaislai!
Dažniausios vaikų nežaidimo su žaislais priežastys
Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl vaikas gali nerodyti susidomėjimo žaislais:
- Tėvų ir aplinkos indėlis: Pirmiausia, tai tėvų ir aplinkos indėlis. Ar Jūs naują žaislą tiesiog paduodate, ar ir rodote susidomėjimą juo? Pirmus kartus žaidžiate kartu, rodote pavyzdį kaip su nauju žaislu žaisti. Juk vaiko patyrimas naudotis naujais žaislais ar daiktais yra ne vieną ir ne du kartus mažesnis nei Jūsų. Kartais, net ir labai aiškios ir paprastos žaidimų taisyklės iš pirmo karto jam gali būti neįveikiamos.
- Amžiaus ir gebėjimų neatitinkantys žaislai: Antra ir gan labai dažna nežaidimo priežastis, tai per lengvi ar per sudėtingi, neretai vaiko amžiaus ir gebėjimus neatitinkantys žaislai. Tikėtis, kad trimetis iš smulkių detalių pagal instrukciją savarankiškai sukonstruots erdvinę figūrą, pvz. Robotą, lėktuvą ar kt., arba tikėtis, kad septynmetis ilgai išlaikys dėmesį dėliodamas primityvius, plokščius objektus yra gan naivu.
- Nekokybiški ar nesaugūs žaislai: Trečia priežastis nekokybiški ar nesaugūs žaislai. Įsivaizduokime situaciją, statai savo svajonių pilį ir viduryje statymo pastebi, kad trūksta detalių, arba esančios detalės netinka. Na ir tavo lūkestis turėti nuostabią, išsvajotą pilį sudūžta į šipulius. Natūralu, kad pyktis, apmaudas liesis per kraštus, ko pasekoje kitą kartą kaži ar norėsite dėlioti konstruktorių.
- Pertraukimas žaidimo metu: Ketvirtą priežastį labai gerai apibendrina posakys "Blogiausia ką mama/tėtis vaikui gali padaryti, tai yra viduryje jo sugalvoto užsiėmimo jį nutraukti". Neabejoju, kad dažnai tą padarome. Štai sulaukėme akimirkos kai mūsų mažasis šeimos narys įsitraukė į žaidimus, stato namus, tiesia kelius, kuria istorijas ir jūs įšokate į jo kambarį ir liepiate viską baigti, nes laikas valgyti. Subyra vaikučio istorija ir pasamonėje jis supranta, kad tai ką jis darė nėra svarbu.
- Vaiko darbų neįvertinimas: Na ir paskutinis, tačiau taip pat labai svarbus dalykas, tai yra vaiko darbų, gražaus žaidimo įvertinimas, pastebėjimas ir dėmesys jo veiklai! Čia vyksta tiesiog paradokslaus reiškinys, nesvarbu ar geras, ar blogas dėmesys skatins vaiką vis daugiau ta veikla užsiimti. Jeigu žaisti su žaislais vaiką paliksite vieną ir pamiršite vis pasidomėti kaip jam sekasi, pasižiūrėti, jį pagirti ir parodyti dėmesį jis jausis nesaugus, pamirštas ir nereikalingas, o kai žaidžia kompiuteriu arba veikia kokius "niekam" tikusią veiklą, Jūs kas 10 min. ateisite ir sakysite, kokiom nesamonėm užsiiminėja, kad negalima, kenkia, kaip blogai tą daryti ir t.t.
Be to, kai kurie vaikai, ypač judrūs, gali ilgai nesidomėti tradiciniais žaislais. Jiems gali labiau patikti namų apyvokos daiktai, tokie kaip puodai, batai, telefonai ar distanciniai valdymo pulteliai. Kai kurie vaikai gali vėliau pradėti kalbėti, o tai taip pat gali turėti įtakos jų gebėjimui žaisti ir reikšti savo norus žaidimo metu. Kai vaikas negali išreikšti savęs žodžiais, gali pasireikšti pyktis ir nusivylimas, kuris gali būti klaidingai interpretuojamas kaip nenoras žaisti.
Kai kurie vaikai gali turėti regėjimo sutrikimų, kurie trukdo jiems tinkamai suvokti žaislus ir su jais bendrauti. Pavyzdžiui, mano sūnus pradėjo domėtis žaislais tik tada, kai jam buvo pradėti nešioti akinukai, nes iki tol jo regėjimas buvo labai prastas.
Taip pat svarbu atsižvelgti į vaiko judrumą. Kai kurie vaikai yra itin judrūs ir jiems reikia daugiau stimuliacijos. Jiems gali prireikti didesnių žaislų, tokių kaip didelis garažas su figūrėlėmis ar balansinis dviratukas, kad jie galėtų susikaupti bent trumpam.
Kai kurie vaikai gali nerodyti susidomėjimo žaislais, nes jiems labiau patinka mėgdžioti suaugusiųjų veiklą. Jie gali norėti "valyti" dulkes kartu su jumis, "gaminti" virtuvėlėje ar "tvarkyti" skalbimo mašiną. Tai rodo, kad vaikas nori būti panašus į suaugusįjį ir dalyvauti jo veikloje.
Kartais vaiko nenoras žaisti gali būti susijęs su jo emocine būkle. Jei vaikas jaučia nerimą, įtampą ar stresą, jam gali būti sunku susikaupti žaidimui. Tokiais atvejais žaislas gali tapti saugumo ir nuraminimo objektu.
Žaislų svarba vaiko vystymuisi
Žaislai vaikams yra kur kas daugiau nei tiesiog daiktai. Jie atlieka svarbų vaidmenį vaiko emociniame, socialiniame ir kognityviniame vystymesi.
- Emocinis prisirišimas ir saugumas: Žaislai, ypač personifikuoti, lėlių ar žvėrelių pavidalo, ne tik padeda ugdyti kognityvinius įgūdžius, bet kartu yra emocinio prisirišimo objektas. Pliušiniai žaislai ar kiti žaislai kūdikiams, dažnai yra pakaitiniu objektu tuo metu, kai kūdikis mokosi atsiskirti nuo motinos. Apsikabinus zuikutį, šuniuką, meškiuką arba lėlę, daug ramiau užmigti, ar ne? Žaislas tampa daugiau nei daiktu - žaislas tampa šiek tiek draugu.
- Nerimo įveikimas: Pasak daktaro D. W. Winnicotto, visai nesunku suprasti, kad vaikai žaidžia iš malonumo, tačiau kur kas sunkiau suvokti, kad dažnai vaikai žaidžia stengdamiesi įveikti nerimą, suvaldyti įtampą keliančias situacijas. Kai vaikas visą laiką nori žaisti tą patį žaidimą, galima manyti, kad jį kamuoja didelis nerimas.
- "Gyvi" draugai: Ar tai būtų nudriskusi lėlė, ar apiplyšęs meškiukas, vaikui jie - didžiausias turtas. Mes nesuvoksime, bet vaikui žaislai dažnai būna „gyvi“, artimi, kaip žmonės. Kūdikystėje svarbiausias ryšys „vaikas+mama“. Vaikui augant tas ypatingas ryšys silpnėja, be to, mama ir nebegali būti šalia ištisą parą. Vaikui bus daug lengviau atsiskirti nuo mamos, jei šalia bus mėgstamas žaislas.
- Savarankiškumo ir kūrybiškumo ugdymas: Moksliškai įrodyta laisvo žaidimo nauda vaikui: kūrybiniams gebėjimams, mąstymui lavinti, o taip pat ir emocinis, terapinis poveikis, kuomet pražaidžiamos, išveikiamos tam tikros situacijos ir patirtys. Laisvas žaidimas reikalauja aktyvaus dalyvavimo, dėmesio, kūrybos ir pastangų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad per daug žaislų gali būti pavojinga. Vaikas patiria tam tikrą emocinę perkrovą, pasiklysta tarp daugybės objektų, neišmoksta jų vertinti. Kartais mažiau yra daugiau.
Kaip sudominti vaiką žaislais?
Jei jūsų 2-metis vaikas nesidomi žaislais, pabandykite šiuos patarimus:
- Žaiskite kartu: Pirmus kartus žaiskite kartu su vaiku, rodydami pavyzdį, kaip naudotis nauju žaislu. Jūsų susidomėjimas ir aktyvus dalyvavimas gali paskatinti ir vaiko susidomėjimą.
- Sudarykite sąlygas laisvam žaidimui: Laisvą žaidimą mes neišmokysim, neišugdysim ir nesukontroliuosim. Jam vykti reikia sudaryti sąlygas: užtikrinti priemones, erdvę, dėmesingą artumo/ atstumo santykį, tinkamą laiką. Vaikas vargiai rinksis ilgai žaisti su kaladėlėmis, jei jo akiratyje nuolat yra stipriai stimuliuojantys žaislai, ekranai ir pan.
- Nebijokite nuobodulio: Nuobodulys skatina kūrybą. Svarbiausia būti prieinamiems, kai to reikia, artimais. Bei laipsniškai sudaryti galimybes ta stimuliacija pasirūpinti pačiam, po truputį nusiimant atsakomybę ir linksmintojo/"žaidintojo" vaidmenį jei jau tokį prisiėmėt.
- Įveskite žaislų rotaciją: Paslėpkite dalį žaislų ir keiskite juos periodiškai. Tai gali padėti išlaikyti vaiko susidomėjimą jau turimais žaislais.
- Stebėkite vaiko poreikius: Imkite žaisti kartu. Ir svarbu: tą, ką nori vaikas, o ne tai, ką jūs norite, kad vaikas norėtų žaisti. Palaipsniui imkite tiesiog daugiau stebėti, mažiau dalyvauti, arba įsitraukite tiek, kiek jus kviečia vaikas. Tegu jis būna kūrėjas ir žaidimo vadovas. Jūs - tik vienas iš dalyvių.
- Venkite per didelės stimuliacijos: Vaikas vargiai rinksis eiti konstruoti ar svajoti kažką pats, jei nuolat yra "žaidinamas".
- Skatinkite vaiko iniciatyvą: Jeigu vaikas pats imasi kokios nors veiklos, netrukdykite jam. Leiskite jam tyrinėti ir atrasti.
- Atsižvelkite į vaiko judrumą: Jei vaikas yra labai judrus, jam gali prireikti aktyvesnių žaidimų ar didesnių žaislų, kurie atitiktų jo energijos lygį.
- Knygelių ir piešimo skatinimas: Jei vaikas domisi piešimu, skatinkite jį. Galite kartu piešti, spalvinti ar tiesiog aptarti piešinius.
- Namų apyvokos daiktų panaudojimas: Jei vaikas domisi namų apyvokos daiktais, leiskite jam juos tyrinėti saugioje aplinkoje. Tai gali būti puiki proga mokytis ir atrasti naujus dalykus.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir vystosi savo tempu. Jei nerimaujate dėl vaiko vystymosi, visada geriausia pasikonsultuoti su specialistu, pavyzdžiui, vaiku psichologu ar logopedu.
Kada verta sunerimti?
Nors tai, kad vaikas nežaidžia su žaislais, gali kelti susirūpinimą, svarbu atskirti natūralius vystymosi etapus nuo galimų sutrikimų. Jei pastebite, kad vaikas rodo agresyvumą ne tik žaislams, bet ir kitiems vaikams, arba jei jo kalbos raida pastebimai atsilieka nuo bendraamžių, verta pasikonsultuoti su specialistu.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaiko bendravimo su aplinkiniais įgūdžius. Jei vaikas vengia akių kontakto, neturi noro bendrauti su kitais vaikais ar suaugusiaisiais, tai gali būti ženklas, kad reikėtų kreiptis į specialistus.
Jei vaikas pradeda trankyti, daužyti žaislus, spiegti, tai gali reikšti jo frustraciją ar sunkumą susidoroti su emocijomis. Tokiais atvejais svarbu ramiai reaguoti, bandyti suprasti priežastį ir padėti vaikui išreikšti savo jausmus saugesniu būdu.
Vaikų žaidimo įgūdžiai yra svarbūs ne tik pramogai, bet ir socialinių įgūdžių vystymui. Jei vaikas neturi amžiui tinkamų žaidimo įgūdžių, jam gali būti sunkiau užmegzti socialinius santykius su bendraamžiais, mokytis dalintis, susitarti ar savarankiškai užsiimti veikla.
Jei pastebite, kad vaikas turi sunkumų žaidžiant vienas, dalinantis žaislais, ar atliekant veiksmus nuosekliai, verta apsvarstyti žaidimo įgūdžių lavinimą. Tai gali apimti žaidimo stebėjimą, skatinimą, bendravimą ir palaipsniui didėjantį savarankiškumo skatinimą.
Svarbiausia - neprarasti kantrybės ir stengtis suprasti savo vaiką. Kiekvienas vaikas yra unikalus, ir jo vystymosi kelias gali būti skirtingas. Jūsų dėmesys, palaikymas ir tinkamas požiūris padės vaikui atrasti žaidimo džiaugsmą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
