Abortų realybė: teisinis reguliavimas, visuomenės diskusijos ir psichologinės pasekmės

Įžanga: Abortų klausimo kompleksiškumas

Diskusijose „už“ ir „prieš“ abortus dažnai moters pasirinkimo laisvė priešpriešinama vaiko gyvybei ir jos apsaugai. Daugeliui žmonių kyla vidinė dilema: kam aš teikiu pirmenybę - moters gerovei ar vaiko gyvybei? Ar esu „už pasirinkimo laisvę“, ar „už gyvybę“? Bet ar tikrai šie dalykai prieštarauja vienas kitam ir yra nesuderinami? Ar įmanoma sužaloti vaiką motinos įsčiose, nesužalojant jos pačios?

Šiandien abortų klausimas apima daugybę aspektų - nuo teisinio reguliavimo skirtingose šalyse iki sudėtingų moralinių, etinių ir psichologinių dilemų. Analizuojant šią temą, svarbu atsižvelgti į įvairias perspektyvas ir mokslinių tyrimų duomenis.

Abortų įstatymai Europoje

Abortų legalumas ir sąlygos Europoje skiriasi priklausomai nuo šalies. Daugelyje valstybių abortai yra leidžiami moters pageidavimu iki tam tikro nėštumo termino, o vėlesnėmis savaitėmis - tik esant specifinėms medicininėms ar teisinėms indikacijoms.

Štai keletas pavyzdžių, kaip abortų teisė reguliuojama skirtingose Europos šalyse:

Diskusijos Lietuvoje dėl Reprodukcinės sveikatos įstatymo

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, abortų klausimas nuolat kelia aštrias diskusijas. Balandžio mėnesį Seime socialdemokratė Birutė Vėsaitė įregistravo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad abortai ir kontraceptinės priemonės būtų nemokamos. Taip pat siekiama pagerinti pačių paslaugų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę ir konfidencialumą.

Vis dėlto Seimui nepavyko pradėti svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto. Opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Ritos Tamašunienės siūlymu projekto pateikimas atidėtas kitam Seimo posėdžiui. Projektas iki šiol kelia įvairias diskusijas - tarp jų girdėti ir griežtos kritikos balsų.

Vytauto Sinicos kritika: „Radikalus ir drastiškas žingsnis“

„Nacionalinio susivienijimo“ narys Vytautas Sinica siūlomą projektą kritikuoja itin griežtai, teigdamas, kad jis yra nepagrįstas ir gali sukelti didelę įtampą visuomenėje. „Labai kritiškai vertinu - tiek turinio požiūriu jis nepagrįstas, tiek ir dėl to, kad kels dideles įtampas visuomenėje. Buvo gerai, kad Lietuvoje šis klausimas dešimtmečius nebuvo judinamas, nes jis - didžiules įtampas keliantis, ne vienos šalies patirtis tai rodo. Čia socialdemokratai užsimojo, sakyčiau, radikaliai, net ne šiek tiek, o drastiškai keisti reguliavimą“, - sako V. Sinica.

Pagal įstatymo projektą, visos išlaidos būtų dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto. Seimo narė, socialdemokratė Birutė Vesaitė komentuoja: „Dabar kontracepcija yra nepaprastai brangi moterims, abortas taip pat. Jeigu kreipiesi į valstybinę įstaigą, tai yra 140 eurų, jeigu tai vaistinis abortas, tai yra apie 200 eurų“.

Vis dėlto siūlymas abortus finansuoti valstybės lėšomis sukėlė abejonių ir kritikos. Pasak V. Sinicos, tai reikštų, kad visi mokesčių mokėtojai - net ir tie, kurie prieš tai kategoriškai pasisako - prisidėtų prie procedūrų, kurias kai kurie laiko „žmonių žudymu“. Nors politikas pabrėžia, kad nėra visiškai prieš abortus, tačiau, jo nuomone, visuomenėje turėtų išlikti nuostata, jog tai - blogas sprendimas. „Tai yra blogas dalykas. Tik kartais moterys atsiduria situacijoje, kurioje, jų nuomone, kito pasirinkimo nėra. Bet mes, kaip visuomenė, turime to vengti. O šis įstatymas siekia tai normalizuoti“, - pabrėžia jis.

Susirūpinimas dėl lytinio švietimo

Politikas išreiškė ir susirūpinimą dėl projekto nuostatų apie lytinį švietimą mokyklose. Jo teigimu, tai prieštarauja tėvų teisei ir atsakomybei ugdyti vaikus tokiomis jautriomis temomis. „Projektas numato ir atitinkamas seksualizuotos tematikos pamokas švietimo sistemoje. Tai labai jautrus klausimas. Šiais klausimais už vaikų ugdymą atsako jų tėvai - tai yra labai teisinga norma. Todėl švietimo sistemoje tam tikrai nėra čia jokio reikalo“, - teigia V. Sinica.

V. Sinica priduria nemanantis, kad švietimas visada efektyviai formuoja norimas nuostatas. Jis baiminasi, kad įstatymo intencija - kurti pozityvų požiūrį į laisvą seksualinį elgesį, o abortas siūlomas kaip pasekmių sprendimo būdas. „Nežinau, ar tai būtų efektyvu, nes ne visos per švietimą dedamos pastangos suformuoti tam tikras nuostatas pasiteisina. Tačiau intencija čia - kurti pozityvų nusistatymą, pavadinkime, laisvo seksualinio elgesio atžvilgiu. O jeigu kažkas netenkina pasekmių, tai siūloma abortą traktuoti kaip savotišką kontracepcijos priemonę. Su tuo nesutikčiau - mano manymu, abortas nėra tiesiog kontracepcijos priemonė“, - sako jis.

Kitų šalių pavyzdžiai, pasak politiko, yra įspėjamasis ženklas. Tokia praktika jau taikoma kai kuriose šalyse - pavyzdžiui, Kanadoje ar Švedijoje, tačiau ten pokyčiai vyko palaipsniui. „Nors ir nepritariu, kad jos tai pasirinko, bet tai bent jau buvo atsargus ir lėtas procesas. Mes gi šiuo atveju norime peršokti dešimtmečius diskusijų ir tiesiog vienu šuoliu atsidurti ten, kur abortai valstybės finansuojami ir traktuojami kaip tiesiog percepcija“, - nurodo politikas.

Jis taip pat pažymi, kad kai kuriose Vakarų šalyse abortas yra visiškai normalizuotas ir net švenčiamas. „Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse tai normalizuota ir jaunos moterys yra pasidariusios daug abortų ir nemato tame problemos. Žinome, kad Kalifornijoje yra švenčiamas abortas, kaip kažkas išlaisvinančio ir gero įvykusio žmogaus gyvenime. Prie tokių visuomenės normų pereiti būtų labai pavojinga“, - įspėja V. Sinica.

Abortų skaičius ir finansavimas Lietuvoje

Per paskutinius 10 metų abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo per pusę - nuo 5300 iki 2600 per metus. Taip pat mažėja ir 15-17 metų nepilnamečių, kurios nutraukia nėštumą, skaičius - 2018 metais tokių buvo 54, o 2024-aisiais - 12. „Lietuvoje gimstamumas mažėja, tai su tuo gali būti santykis, kad ir abortų mažėja. Na, bet ir švietimas, aš manau, turi didelę įtaką“, - teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Aimė Dumšienė.

Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė pastebi: „Dalis moterų atlieka dėl to, kad jas spaudžia vyrai nutraukti nėštumą - ne dėl to, kad jos nori, ar ne, bet jos bijo būti vienos“.

Pernai 1880 aborto atvejų kompensavo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis - tam išleista beveik 820 tūkstančių eurų. Tiesa, Valstybinė ligonių kasa apmoka nėštumo nutraukimą tik dėl medicininių indikacijų - jeigu vaisiaus arba mamos gyvybei gresia pavojus. Kitu atveju moteris už abortą susimoka pati.

Lietuvoje nėštumas vaistais gali būti nutraukiamas iki 9 savaitės, chirurginis - iki 12 nėštumo savaitės, o esant medicininėms indikacijoms - iki 22 savaitės.

Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą. Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas.

Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informacija buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.

Abortų poveikis moters psichologinei sveikatai ir visuomenės požiūris

JAV jau keletą dešimtmečių atliekama Gallup apklausa apie visuomenės nuomonę dėl abortų legalumo rodo, kad žmonių požiūris šiuo klausimu neapsiriboja paprastais „už“ ir „prieš“, o nuostatose yra nemažai įvairovės bei painiavos. Šių metų duomenys atskleidė, kad 28 proc. gyventojų laikosi tvirtos „už pasirinkimo laisvę“ (pro-choice) pozicijos ir mano, jog abortai turi būti legalūs visais atvejais, kiti 18 proc. yra tvirtų „už gyvybę“ (pro-life) pažiūrų ir mano, kad abortai jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti legalūs.

Yra manančių, kad teisė gyventi nuo pat pradėjimo yra aukščiau už teisę rinktis abortą, bet vengia tai vadinti žmogžudyste ir palaiko abortą „sunkiais“ atvejais. Kiti mano, jog abortas yra gyvybės žudymas, vadina tai žmogžudyste, tačiau kartu nurodo nemažai situacijų, kuriomis pateisintų abortą ar jį net rinktųsi patys. Treti moters teises iškelia aukščiau už vaiko gyvybę, tačiau kartu pripažįsta, kad abortas naikina gyvybę. Tokie dvilypiai jausmai ir nuostatos verčia šią viduriniąją daugumą bent išoriškai laikytis neutralios pozicijos abortų atžvilgiu, tačiau vidinėse dilemose galima įžvelgti paralelių su aborto galimybę svarstančios moters vidine drama. Iš tiesų, ar įmanoma ramia širdimi ieškoti atsakymo į klausimą, „kuris svarbesnis - moteris ar vaikas?“ Kodėl reikia daryti tokį skausmingą pasirinkimą?

Dilemos šaknys darosi aiškesnės atkreipus dėmesį į tai, kad tarp minėtomis tvirtomis pažiūromis „už pasirinkimo laisvę“ pasižyminčių žmonių dar yra nors ir negausių, bet aktyviai besireiškiančių proabortiškas pažiūras skleidžiančių organizacijų atstovų. Tų, kurios iš „abortų pramonės“ kraunasi milijonines sumas, visomis įmanomomis priemonėmis siekia išlaikyti abortų legalumą ir formuoti palankią abortams visuomenės nuomonę. Laikui bėgant keičiasi tik jų priemonės ir argumentai.

Klaidingi postulataI ir moters patirtis

Galima sakyti, kad abortų legalizavimas daugelyje šalių iš esmės rėmėsi dviem melagingais postulatais. Pirmas melas buvo tai, jog aborto metu sunaikinamas tik ląstelių gumulas. Dar ne žmogus. Tačiau šiandienių mokslo žinių apie žmogaus raidą nuo pat pradėjimo kontekste vis sunkiau sekasi rasti palaikančiųjų šį argumentą. Todėl proabortiškų pažiūrų feministės kaip įmanydamos vengia šios temos.

Tuo tarpu sėkmingai skleidžiamas antras melagingas postulatas, kad legalus abortas yra saugus ir padeda moteriai. Tiesiog taip pat kaip moters priežiūra nėštumo ar gimdymo metu, motinos sveikata ar menopauzė. Kadangi abortų samprata kaip šeimos planavimo priemonė nebuvo pripažinta, buvo pereita prie pasirinkimo teisės sampratos stiprinimo, bandant įteigti, kad moteris turi turėti sprendimo priėmimo galią ir daugelį jai prieinamų pasirinkimų. Gana įtikinama. Toks požiūris sulaukė gerokai didesnio palaikymo ir įtikino daugelį žmonių. Net ir tų, kurie žino, kad abortas nutraukia žmogaus gyvybę.

Deja, jis irgi turi trūkumą: sąvoka pasirinkimas neatspindi to, kaip moteris jaučiasi. Ar tiems, kurie sakosi giną moters teises, rūpi, kaip jaučiasi moteris? Kraštutinės proabortiškos organizacijos, kaip Planuotos tėvystės (Planned Parenthood) asociacijos ar Nulinio populiacijos augimo (Zero Population Grow) grupių viršūnės, yra taip stipriai susikoncentravusios į „tobulos visuomenės kūrimą kontroliuojant populiaciją“, kad į su abortais susijusias komplikacijas beveik nekreipia dėmesio. Jie mano, jog po abortų pasireiškiančios komplikacijos - tik „nedaugelio sutrikusių moterų verkšlenimas“, ir tos „nedaugelio“ moterų kančios neturėtų stabdyti visuomenės pažangos. Maža to - psichologines nėštumo nutraukimo pasekmes išgyvenančios moterys, anot jų, - tai tos, kurios jau iki aborto turėjo psichologinių „trūkumų“, o „tinkamos“ moterys po abortų nesiskundžiančios. Tokia pozicija, priešingai nei teigiama, iš tiesų yra nukreipta prieš moterų teises.

Proabortiška agitacija ir veikla užsiimantys asmenys bei organizacijos mėgina nuslėpti ir iškreipti tikrovę. Abortų klausimas nėra pasirinkimas tarp vaiko ir moters teisių. Abortas dažnai yra moters patiriamo spaudimo, informacijos stokos, emocinio šantažo, baimių ir smurto padarinys. Paprastai abortai nėra tai, ko norėjo ar laisvai pasirinko moteris. Dažnai tai yra beviltiškumo veiksmas. Tai, ką moteris daro, kai jaučiasi pakliuvusi į spąstus ir bejėgė, ar nesijaučia galinti laisvai pasirinkti.

Moksliniai tyrimai apie poabortines traumas

Poabortinės traumos tyrimas JAV parodė, kad 64 proc. atvejų moterys patyrė kitų žmonių spaudimą daryti abortą, 54 proc. moterų nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo, 89 proc. moterų teigė, kad jos nebuvo konsultuojamos apie kitas galimas alternatyvas. Ar daug kitų pasirinkimų šiandien turi moteris, vyro liepiama darytis abortą? Arba paauglė mergina, kurią tėvai patys atveža į ligoninę? Apie kokią pasirinkimo laisvę tuomet kalba abortų šalininkai?

Kai moteris atvyksta pas gydytoją dėl aborto atlikimo, jos atvykimo priežastis yra krizinis nėštumas. Tačiau kas iš tiesų yra jos tikroji problema: krizė ar nėštumas? Tyrimai rodo, kad 80 proc. moterų, besikreipiančių dėl aborto, norėtų išsaugoti nėštumą, jei tik aplinkybės būtų palankesnės.

Frederica Mathewes-Green, Amerikos „feministė už gyvybę“, pažymi, kad nė viena moteris nenori aborto taip, kaip nori ledų ar Porsche. Ji nori aborto taip, kaip į spąstus papuolęs gyvūnas nori nusigraužti sau koją. Nors vaikas, esantis gimdoje, nėra moters kūno dalis, tačiau šis palyginimas ir jame numanomas skausmas yra labai taiklūs. Kaip ir šio pavyzdžio veikėjui, moteriai abortas visada yra ir savęs žalojimo veiksmas. Tai, ką siūlo abortų šalininkai, - tai „švariu ir legaliu būdu nupjauti tą koją“. Be kita ko, jie priduria, kad pasaulyje yra ir taip labai daug netinkamų „kojų“. Tačiau vieno dalyko patirianti abortą moteris niekada neišgirs iš abortų šalininkų - to, kad ji liks sužalota, ir panašiai kaip daugelis žmonių su amputuotomis galūnėmis patirs „fantominės galūnės“ skausmus.

2011 metais British Journal of Psychiatry paskelbė 22 mokslinių tyrimų sisteminę analizę apie aborto ir psichikos sveikatos sąsajas. Susisteminus duomenis apie 6 šalyse atliktus daugiau nei pusės milijono moterų tyrimus, paaiškėjo, kad po aborto 81 procentu padidėja rizika susidurti su psichikos sveikatos problemomis, ypač didesne savižudybės rizika ir priklausomybes keliančių medžiagų vartojimu. Abortą patyrusios moterys turėjo didesnę riziką pasireikšti nerimui, depresijai, rizikingam alkoholio ir marihuanos vartojimui bei savižudiškam elgesiui.

Kad ir kaip anksti priimamas sprendimas nutraukti nėštumą, vis dėlto yra nutraukiami sudėtingi ir nuo pat pastojimo prasidėję procesai. Įvykę hormoniniai, emociniai pokyčiai, taip pat nėštumo įsisąmoninimas, sprendimo dėl aborto priėmimas ir aborto patyrimas sąlygoja tai, kad moteris po nėštumo nutraukimo nebegrįžta į ankstesnę būklę, kokia buvo iki pastojimo, o patiria naują pakitusią psichologinę būseną. Tyrimo, kuriame buvo apklaustos JAV ir Rusijos moterys, patyrusios abortus, duomenimis, beveik 40 proc. jų teigė jautusios emocinį artumą arba prieraišumą nėštumui ir vaikui. Kai kurių mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad po savanoriško nėštumo nutraukimo moterys patiria simptomiškai panašią gedėjimo reakciją, kaip ir po persileidimo.

Neseniai buvo apklausta 1500 nėščių moterų. Tyrimas parodė, jog potrauminio streso ir depresiškumo simptomai po aborto ir persileidimo nesiskyrė. Tarp abortą patyrusių nėščiųjų potrauminio streso sutrikimas buvo būdingas 12,5 proc. moterų, depresija - 16,5 proc. moterų, abu - 4,5 proc. moterų, ir šie rodikliai nesiskyrė nuo moterų, patyrusių persileidimus. Maždaug trečdalis persileidimą ir/ar nėštumo nutraukimą patyrusių motinų tai įvardijo kaip trauminį patyrimą (pats blogiausias arba antras blogiausias patyrimas gyvenime).

„Besilaukiant vaikelio, apžiūros echoskopu metu gydytojas parodė, kaip plaka vaiko širdelė. Tada nustėrau - juk prieš keletą metų maždaug tokiu pat nėštumo laikotarpiu atlikau abortą! Abortai dažnai palieka tylos sieną. Daugybė moterų širdyse nešioja sielvartą. Ir jos gedi ne „apvaisinto kiaušinėlio“ ar „pastojimo produkto“. Jos gedi savo prarastų vaikų. Kaip išdrįsti atskleisti savo išgyvenimus po aborto, kai aplinkiniai įsitikinę, kad tai buvo tik nesudėtinga medicininė procedūra, turėjusi apginti tavo teises? Tad moteris dažnai mano, jog yra viena, ir kiti nesupras jos kentėjimų. Labai svarbu žinoti, kad po aborto gedėti yra normalu. Taip pat normalu ir net būtina ieškoti pagalbos, emocinio ir dvasinio gydymo.

„Viduje sopėjo nuo juodo kaip degutas skausmo, kurio negalėjau pasiekti, nes jis lyg į kampą įvarytas šunytis tūnojo tolimiausioje mano širdies kertelėje. Galėjau rinktis - įdėmiai apžiūrinėti jį ar nekreipti dėmesio“, - rašo abortą patyrusi psichologijos mokslų daktarė Siuzana Stenford-Ru. Savo knygoje „Ar verksiu rytoj? Poabortinės traumos gydymas“ ji atvirai ir nuoširdžiai piešia savo kelią, iš sunkių išgyvenimų po aborto atvedusį į išgijimą, vidinės ramybės susigrąžinimą ir kitų abortą patyrusių moterų sielų skausmo gydymą.

Abortų „pramonės“ kritika ir ateities perspektyvos

Abortai ir jų legalumas neturi ateities. Šiandien abortų „pramonė“ jau nebegali nuslėpti fakto, kad abortas yra gyvybės žudymas. Tai supratę, savo požiūrį į abortą keičia ir patys aršiausi abortų šalininkai: gydytojas Nathansonas, daug prisidėjęs prie abortų legalizavimo JAV ir turėjęs didžiausią abortų kliniką, pats nustojo daryti abortus atsiradus ultragarso tyrimui. Tuomet abortus jis pavadino „žiauriu holokaustu“, tapo žymiu kovotoju „už gyvybę“, tačiau nebepajėgė sustabdyti įsibėgėjusios abortų „mašinos“.

Abortų „pramonei“ tampa vis sunkiau nuslėpti ir antrąjį faktą, kad luošina ir traumuoja moteris bei mergaites. Tik kiek dar moterų vienos tyloje turės iškęsti „juodą kaip degutas skausmą“, kol artimieji, visuomenė ir politikai supras, jog reikia kaip įmanoma rūpintis nėščia moterimi ir padėti jai įveikti sudėtingas gyvenimo situacijas. Kad abortas tokiu atveju nėra išeitis, o tik bandymas nuslėpti tikrovę ir užgriuvusius sunkumus. Kad tikrai galima rasti būdų, kurie „padėtų atidaryti spąstus“ ir taip išlaisvinti moterį, jos psichologiškai nežalojant. Kad nereikia saugoti motinos nuo jos vaiko, bet reikia saugoti juos abu.

Vienas žymiausių tyrėjų abortų srityje D. Reardonas pabrėžia, jog „neįmanoma sužaloti vaiko motinos įsčiose, nesužalojant jo motinos, ir neįmanoma pasirūpinti vaiku, nesirūpinant jo mama. Gamta taip jau sutvarkė, jog tik motina gali pasirūpinti jos įsčiose augančiu kūdikiu. Viskas, ką gali dėl jo padaryti aplinkiniai, - tai rūpintis mama“.

tags: #spalio #30 #d #kovos #su #abortais

• Kaip mandalos gali padėti atrasti vidinę ramybę?
• Atraskite plaukų kaukių receptus namuose
• Atraskite „Lorita“ kokybės pledą
• Vonios procedūros nėščiosioms
• Dėlionės vaikams: lavinamoji pramoga