Kada gimė Jėzus Kristus: istorinė ir teologinė perspektyva
Klausimas apie tikslią Jėzaus Kristaus gimimo datą jau šimtmečius kelia diskusijas tarp istorikų, astronomų ir teologų. Nors šiandien Jėzaus gimimą katalikai ir protestantai švenčia gruodžio 25 d., tyrėjai spėja, kad Romos katalikų bažnyčia pasirinko šią datą, nes ji susieta su žiemos saulėgrįža ir Saturnalija - švente, skirta romėnų dievybei Saturnui. Bažnyčia, pasirinkdama šią dieną Jėzaus gimtadieniui švęsti, galėjo „aneksuoti“ šią populiarią pagonišką šventę.
Istoriniai gimimo metų skaičiavimai
Kokį mėnesį ir dieną Jėzus Kristus gimė, Biblijoje neparašyta. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis gimė tarp 6 m. pr. Kr ir 4 m. pr. Kr., iš dalies remiantis bibline istorija apie karalių Erodą Didįjį. Tačiau istorikai nesutaria dėl tikrųjų Erodo mirties metų, ir daugelis teigė, kad masinis kūdikių žudymas yra ne kas kita, kaip legenda.
Dauguma mokslininkų, įskaitant Peterį Richardsoną ir Amy Marie Fisher, laikosi datos, kurią naudojo Romos istorikai, manę, kad Erodas mirė 4 m. pr. m. e. Vis dėlto, atlikus tikslią astronominę galimų Mėnulio užtemimų, susijusių su Erodo Didžiojo mirtimi, analizę, mokslininkai linksta prie Erodo Didžiojo mirties, įvykusios 2-3 m. e. m., datavimo, kas vestų prie išvados, jog Kristus gimė 1 m. pr. m. e.
Kūdikėlis Kristus: gimimo istorija
Astronominės užuominos: Betliejaus žvaigždė
Kiti mokslininkai bandė susieti „Betliejaus žvaigždę“, kuri tariamai skelbė Jėzaus gimimą, su tikrais astronominiais įvykiais, kad tiksliai nustatytų jo gimimo metus. Štai keletas populiarių teorijų:
- Kometa: 1991 m. straipsnyje astronomas Colinas Humphreysas pasiūlė, kad pasakiška žvaigždė iš tikrųjų yra lėtai judanti kometa, kurią Kinijos stebėtojai užfiksavo 5 m. pr. m. e.
- Venera ir Jupiteris: Viena teorija teigia, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti Venera ir Jupiteris, susijungusios ir sudaryti ryškią šviesą danguje - retas įvykis, įvykęs 2 m. pr. m. e. birželio mėn.
- Saturnas ir Jupiteris: Kita galimybė yra panašus Saturno ir Jupiterio junginys, įvykęs 7 m. pr. m. e. spalį.
| Teorija | Data (pr. m. e.) | Reiškinys |
|---|---|---|
| Colino Humpreyso | 5 m. | Kometa |
| Jupiterio ir Veneros | 2 m. (birželis) | Konjunkcija |
| Saturno ir Jupiterio | 7 m. (spalis) | Konjunkcija |
Evangelijų duomenys ir surašymas
Prieš gimstant Jėzui, Cezaris Augustas išleido potvarkį „atlikti visos gyvenamos žemės surašymą“. Evangelijoje pasakojama, kad visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą; kai kurių kelionė tikriausiai truko savaitę ar dar daugiau. Jėzus gimė Betliejaus mieste Judėjoje Erodo Didžiojo ir Romos imperatoriaus Augusto valdymo laikais.
Knygoje Daily Life in the Time of Jesus rašoma, kad avys naktimis būdavo laikomos lauke ne ištisus metus, o tik pradedant savaite prieš Paschą (kovo pabaiga) ir baigiant lapkričio viduriu. „Tų apylinkių laukuose stovyklaujantys piemenys naktį pakaitomis saugojo savo bandas“ (Luko 2:8). Tai veda prie spėjimo, kad Jėzus galėjo būti pavasario kūdikis, nes žiemos metu piemenys su bandomis laukuose nebūdavo.
Bažnyčios liturginė tradicija ir Įsikūnijimas
1947 metais atrastas tekstas iš II a. pr. Kr. (Kumrano radiniai) leido sužinoti datas, pagal kurias Izraelio kunigų skyriai eidavo tarnybą Jeruzalės šventykloje. Viena iš šios informacijos interpretacijų leidžia daryti prielaidą, kad Viešpaties apreiškimas Marijai galėjo įvykti kovo 25 dieną. Be Kumrano radinių, kurie patvirtina dviejų tūkstantmečių Bažnyčios liturginę tradiciją, pats „Įsikūnijimo“ slėpinys yra centrinis krikščionių tikėjimo taškas. Bažnyčia išpažįsta, kad Jėzus neatskiriamai yra ir tikras Dievas, ir tikras žmogus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
