Sophia Loren: Italijos kino ikonos biografija
Sophia Loren, viena ryškiausių Italijos kino žvaigždžių, į istoriją įrašyta ne tik kaip „Oskaro“ laureatė, bet ir kaip pirmoji aktorė, apdovanota už filmą užsienio kalba. Jos gyvenimas - tai įkvepianti istorija apie moterį, kuri, nepaisydama sunkių išbandymų, sugebėjo tapti pasauline kino ikona.
Sophia Costanza Brigida Villani Scicolone gimė 1934 m. rugsėjo 20 d. Romoje, Italijoje, netekėjusiai Romildai Villani. Mergaitės tėvas, inžinierius Riccardo Scicolone, atsisakė vesti Romildą, tačiau pripažino Sofiją savo dukra. Augant Sofijai, šeima nuolat susidurdavo su finansiniais sunkumais. Antrojo pasaulinio karo metu Pozzuoli, būdamas uostu ir amunicijos saugykla, tapo dažnu bombų taikiniu. Vienu antskrydžio metu Sofiją sužeidė šrapnelis į smakrą. Po karo šeima grįžo į Pozzuoli ir, mėgindami užsidirbti pinigų, svetainę pavertė baru JAV kariams. Sofija plovė indus ir patarnavo kariams, tačiau ji buvo pernelyg drovi pasirodymams.
Kelias į kino pasaulį
Sėkmė nusišypsojo 1950 m., kuomet 14-metė Sofija dalyvavo „Mis Italija“ grožio konkurse, kuriame pateko į finalą ir buvo pripažinta „Mis Elegancija“. Būdama 15 metų, ji sužinojo, kad taps aktore. Po konkurso Romilda užrašė Sofiją į vaidybos pamokas. 1952 m. per konkursą „Mis Roma“ Sofija susipažino su kino prodiuseriu Carlo Ponti, kuris tapo jos gyvenimo meile ir mentoriumi. Jis padėjo jai pasirinkti sceninį vardą Sophia Loren ir patarė jai išmokti anglų ir prancūzų kalbas.
Carlo Ponti tikėjo Sofijos talentu ir padėjo jai tapti pasaulinio lygio žvaigžde. Jis gavo pirmuosius svarbius vaidmenis lengvo turinio komedijose, mat pradžioje Ponti ketino paversti Sofiją naujuoju Italijos sekso simboliu. Vėliau, kuomet aktorė tapo vis labiau žinoma, prodiuseris pasistengė išpirkti visas pirmąsias jos juostas.
Karjeros viršūnė ir apdovanojimai
1960 m. Loren suvaidino režisieriaus Vittorio De Sica dramoje „Dvi moterys“ (La Ciociara), kurioje pasakojama apie motinos pastangas apsaugoti 12-metę dukterį karo laikų Italijoje. Sofijai šis vaidmuo atnešė daugybę apdovanojimų: „Oskarą“, Kanų kino festivalio pagrindinį prizą, BAFTA bei daugelį kitų. Ji tapo pirmąja aktore, gavusia „Oskarą“ už vaidmenį užsienio kalba.
Svarbiausi filmografijos akcentai
- „Neapolio auksas“ (1954)
- „Vakar, šiandien, rytoj“ (1963)
- „Itališkos vedybos“ (1964)
- „Ypatinga diena“ (1977)
- „Devyni“ (2009)
1991 m. jai buvo įteiktas garbės „Oskaras“ už viso gyvenimo pasiekimus. 1999 m. Amerikos kino institutas įtraukė S. Loren į visų laikų didžiausių Holivudo legendų sąrašą.
Šeima ir gyvenimas Šveicarijoje
S. Loren ir K. Pontis susilaukė dviejų sūnų, bet Dievas šią laimę jiems pasiuntė ne iškart. Sofija patyrė keletą persileidimų, ilgai ir nesėkmingai gydėsi nuo nevaisingumo. Visus 9 nėštumo mėnesius aktorė praleido Ženevos viešbučio apartamentuose, praktiškai nesikeldama iš lovos. Didžiam tėvų džiaugsmui 1968 m. gruodį pasaulį išvydo Karlas Pontis jaunesnysis. Po 4 metų porai gimė antrasis sūnus Edoardas.
Šveicarija aktorei tapo antrąja tėvyne. Ji gyvena gražiame name ant Ženevos ežero kranto ir džiaugiasi didele draugiška šeima. Vyresnysis sūnus tapo garsiu dirigentu, o jaunesnysis Edoardas - Holivudo režisieriumi. „Esu absoliučiai laiminga moteris, nes gyvenu dėl savo šeimos“, - teigė 89 metų aktorė viename interviu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
