Diskriminacijos prieš vaikus tyrimai ir jos apraiškos Lietuvoje
Diskriminacija, kaip socialinis reiškinys, Lietuvoje išlieka aktuali problema, palietusi įvairias visuomenės grupes, įskaitant ir vaikus. Šiame straipsnyje aptariamos įvairios diskriminacijos formos, su kuriomis susiduria vaikai Lietuvoje, remiantis naujausiomis apklausomis ir tyrimais.
Diskriminacijos suvokimas Lietuvoje: bendras kontekstas
Remiantis naujausia Europos Sąjungos tyrimų programos „Eurobarometras“ apklausa, Lietuvos gyventojai mano, kad šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei priklausymo romų tautybei. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei buvimo romų tautybės. Nuo 2019 metų žmonių supratimas apie kai kurių visuomenės grupių diskriminaciją keitėsi. Žymiausiai padaugėjo manančių, kad Lietuvoje paplitusi diskriminacija dėl etninės kilmės (nuo 18 proc. iki 27 proc.), dėl translytiškumo (nuo 36 proc. iki 46 proc.) bei interseksualumo (nuo 28 proc.).
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Miglė Kolinytė teigia, kad šių skaičių augimą reikėtų laikyti teigiamu ženklu: „Tai reiškia, kad žmonės vis geriau atpažįsta, suvokia diskriminaciją, žino apie jos egzistavimą ir visuomenės grupes, kurios dažniausiai ją patiria. Prie didesnio diskriminacijos atpažinamumo prisideda ir šalyje vykstantys pokyčiai. Nors lyginant lietuvių nuostatas su kitomis ES šalimis, dažniausiai esame sąrašo gale, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios nuostatos po truputį keičiasi į gerąją pusę. Kai kuriais atvejais, žmonių, kurie būtų nepatenkinti dirbdami su vienos ar kitos tapatybės kolegomis, mažėjo net dvigubai. Pavyzdžiui, 2019 m. net 21 proc.“
Diskriminacijos formos prieš vaikus
Diskriminacija dėl negalios (Eiblizmas)
Eiblizmas, arba žmonių su negalia diskriminacija, yra viena iš diskriminacijos formų, su kuria susiduriama dažniau nei galime įsivaizduoti. Jis apima tuos atvejus, kai į asmenį su negalia žvelgiama su išankstiniu nusistatymu, jį vertinant ne pagal asmenines savybes ar gebėjimus, o pagal fizines ar psichikos sveikatos ypatybes. Eiblizmas yra socialinis reiškinys, kai žmonės su negalia yra išskiriami arba jiems sukuriamos mažesnės galimybės dėl jų negalios. Eiblizmas gali būti atviras (kaip tiesioginė diskriminacija) arba paslėptas subtiliomis socialinėmis kliūtimis. Tai ne tik įstatyminė diskriminacija, bet ir kasdienis nusistatymas bei išankstinis požiūris, kurie tampa trukdžiu žmonėms su negalia gyventi visavertį gyvenimą.
Eiblizmo apraiškos
- Darbo rinka: Net 61% apklaustųjų mano, kad žmonėms su negalia nėra vienodų galimybių konkuruoti darbo rinkoje. Nors dauguma respondentų teigiamai vertina asmenų su negalia įsitraukimą, pasitaiko, kad darbdaviai vengia priimti asmenis su negalia dėl klaidingų įsitikinimų apie jų galimybes ir darbo našumą.
- Švietimo sistema: Eiblizmas taip pat labai juntamas švietime, kur dauguma mokyklų Lietuvoje vis dar nėra visiškai pritaikytos vaikams su negalia. Tokia situacija trukdo vaikams mokytis kartu su bendraamžiais ir tobulėti socialiniu bei akademiniu požiūriu.
- Viešosios paslaugos ir infrastruktūra: Dažnas eiblizmo pavyzdys Lietuvoje yra nepakankamas viešųjų erdvių pritaikymas. Nors miestuose pastebimi infrastruktūros pokyčiai, daugelyje pastatų, transporto priemonių ir viešųjų erdvių vis dar trūksta pritaikymo žmonėms su judėjimo, klausos ar regos negalia.
- Žiniasklaida: Eiblizmas viešojoje erdvėje dažnai yra taip subtiliai įsiskverbęs į mūsų kasdienybę, kad jo nepastebime netgi populiariose naujienų antraštėse. Pavyzdžiui, kai straipsnių pavadinimai susitelkia į negalią kaip į asmens „trūkumą“ ar „bėdą“, tai sustiprina klaidingą nuostatą, kad negalia yra neigiamas aspektas, kuris trukdo gyventi pilnavertiškai. Antraštės, tokios kaip „nepaisydama negalios, pasiekė karjeros aukštumų“ ar „nepalaužiamas neįgalus vyras įveikė gyvenimo sunkumus“, stiprina eiblistinį požiūrį, nes akcentuoja negalią kaip kliūtį, kurią reikia įveikti ar „nugalėti“.
Eiblizmo pasekmės
Eiblizmas neigiamai veikia ne tik pačius asmenis su negalia, bet ir visą visuomenę. Diskriminacija, kad ir kokios formos ji bebūtų, sukuria socialinę atskirtį, mažina visuomenės empatiją ir solidarumą. Kai žmonės su negalia yra atskiriami, jų gebėjimai, idėjos ir potencialas lieka neišnaudoti, o visuomenė praranda galimybę augti kaip įtrauki ir stipri bendruomenė. Eiblizmas veikia žmonių su negalia savivertę, savęs suvokimą ir pasitikėjimą. Galima pasvarstyti, kaip nuolatiniai fiziniai ir socialiniai barjerai paveikia žmogų, kuris dėl jų ima abejoti savo galimybėmis ir verte.
Seksistinė neapykantą kurstanti kalba ir smurtas lyties pagrindu
Seksistinė neapykantą kurstanti kalba yra smurto prieš moteris ir mergaites forma, kuri įtvirtina ir didina lyčių nelygybę. Vaikai ir jaunimas dažnai susiduria su patyčiomis internete ir, būtent, merginos yra pagrindinės smurto internete aukos.
Seksistinės neapykantos kalbos formos
- Vis dar gajus nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusių aukų kaltinimas;
- „keršto porno“ (dalijimasis nuogo kūno ar seksualiniais vaizdais be asmens sutikimo);
- žiaurūs grasinimai išprievartauti, sužaloti ar nužudyti;
- įžeidžiantys komentarai apie išvaizdą, seksualumą, seksualinę orientaciją ar lyčių vaidmenis;
- melagingi komplimentai ar tariami juokeliai, siekiant pažeminti ir išjuokti asmenį.
Problemos suvokimas ir romantiški santykiai
Net 45 % respondentų visiškai ir iš dalies sutinka su teiginiu, jog berniuko elgesys kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan. - yra nekaltas dėmesio rodymas. Romantiškus santykius kuriantys jaunuoliai negeba atpažinti pirmųjų smurto santykiuose užuomazgų.
Institucinis smurtas ir vaiko teisių apsauga
Paskutiniu metu labai dažnai girdima sąvoka „institucinis smurtas“ kelia daug klausimų, o įvairios interpretacijos sukelia pasipiktinimą visuomenėje. Institucinis smurtas gali pasireikšti įvairiose politinių, teisinių, ekonominių, kultūrinių, sveikatos, religijos, švietimo struktūrose. Kas svarbiausia, šios apraiškos būna ilgalaikės, nusistovėjusios, todėl dažniausiai atrodo įprastos. Net nesusimąstoma, kad, kai santykiuose, kylančiuose iš skirtingų galių pozicijos, tai yra įvairių institucijų ir žmogaus, susidūrusio su konkrečia institucija, nebelieka žmogiškumo, kai problemos sprendžiamos tik techniškai, be jokios empatijos, kai nėra noro, o kartais ir kompetencijos įsigilinti į konkrečią situaciją kiek įmanoma giliau, o konkreti problema sprendžiama pagal bendrai sukurtus, nusistovėjusius standartus, dėl to gimsta „institucinis smurtas“.
Susidūrus su institucinio smurto faktu, būna sunku įvardinti kaltuosius, o juos ir įvardinus, išsireikalauti žalos atlyginimą dažnu atveju tampa neįmanoma. Todėl Vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai prieš priimdami sprendimą atskirti vaikus nuo tėvų ar vis dėlto suteikti pagalbą šeimai, kad vaikas galėtų likti šeimoje, pirmiausia turėtų remtis jau suformuota EŽTT praktika dėl visapusiškos šeimos situacijos ir poreikių vertinimo. Siekiant geriausių vaiko interesų, reikia nusistatyti pagrindus, kas kiekvienu konkrečiu atveju geriausiai galėtų juos užtikrinti: ar vaiko atskyrimas nuo tėvų, ar vis dėlto pagalba šeimai, kad vaikai galėtų likti šeimoje. Pagrindinė valstybės institucijų paskirtis yra suteikti šeimoms pagalbą. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai iš šeimos vaikai paimami be rimto pagrindo. Melagingi pranešimai, įvairūs kiti atvejai. Taip traumuojami ne tik tėvai, bet ir vaikai. Yra daugybė atvejų, kuomet vaikai iš šeimos buvo paimti, kai tokiais atvejais teisinis reglamentavimas, nesuteikia vaikams pakankamos apsaugos bei garantijų, kad siekiant apsaugoti vaikus, pasitelkiant įstatyme numatytas priemones, nebus jiems padaroma daugiau žalos, nei naudos. Todėl, dažnai vaikams padaryta žala viršija gaunamą naudą, nes atskyrimas nuo tėvų, vaikams sukelia skausmingus ir nepamatuojamus išgyvenimus bei ilgalaikio poveikio žalą.
Romų tautybės vaikų diskriminacija
Apklausa rodo, kad žmonių nuostatos vis dar turi didelį vaidmenį darbo santykių srityje. Net 61 proc. respondentų mano, kad amžius (tiek per jaunas, tiek per senas) gali būti laikomas kandidato trūkumu įsidarbinant. 43 proc. respondentų sutinka, kad trūkumu įsidarbinant gal būti laikoma ir kandidato negalia, 42 proc. nuomone - buvimas romu. Įdomu ir tai, kad nors Lietuvos gyventojai turi daug neigiamų nuostatų romų tautybės žmonių atžvilgiu, nuomonės visiškai pasikeičia, kai kalbama apie vaikus - net 84 proc. respondentų teigia, kad jaustųsi visiškai arba iš dalies patenkinti, jei jų vaikai turėtų romų tautybės bendraklasių, o 78 proc.
Naujausias Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimas atskleidžia, kad diskriminacija vis dar yra romų bendruomenės Europoje kasdienybė. Net 31 proc. Tyrimo duomenimis, diskriminacija dažniausiai juntama ieškant darbo, švietimo įstaigose ir viešosiose erdvėse. Apie daugelį incidentų nutylima - tik apie 6 proc. romų, patyrusių diskriminaciją, kreipėsi į atsakingas institucijas ar pateikė skundą.
„Šie skaičiai rodo, kad romų diskriminacija Europoje vis dar sisteminė, o pasitikėjimas institucijomis - trapus. Lietuva nėra išimtis. B. Sabatauskaitė. G. Tyrimas rodo ir teigiamų pokyčių: palyginti su 2016-aisiais, romų gyvenimo kokybė kai kuriose srityse pagerėjo. Mažėja skurdo rizika, daugiau vaikų lanko ankstyvojo ugdymo įstaigas, o įsidarbinimo rodikliai - ypač vyrų - po truputį auga. Tačiau kol kas pokyčiai per maži, kad iš esmės pakeistų padėtį - net apie 70 proc. Tie romai, kurie turi finansinių galimybių nuomotis ar įsigyti būstą, susiduria su kitomis kliūtimis - neigiamomis nuostatomis besivadovaujantys savininkai atsisako išnuomoti ar parduoti būstą, prašo už nuomą mokėti brangiau ar didesnio depozito, kartais nuomos skelbimuose aiškiai nurodo, kad romų nepriima. Švietimas išlieka viena iš labiausiai segreguotų sričių. Nors ankstyvojo ugdymo įstaigas lanko vis daugiau romų vaikų (apie 53 proc.), beveik pusė jų mokosi klasėse ar mokyklose, kuriose dauguma mokinių yra romų tautybės. „FRA duomenys rodo, kad romų vaikai mokyklose dėl savo tautybės susiduria su įžeidžiančiais komentarais, fiziniu smurtu ir socialine atskirtimi - paliekami nuošalyje per pertraukas, žaidimų ir renginių metu. Priklausomai nuo šalies, šias patirtis liudija nuo dešimtadalio iki daugiau nei trečdalio apklaustųjų. Matyti tokią statistiką ypač skaudu - mokykla turėtų būti vieta, kur kiekvienas vaikas jaučiasi saugus ir priimtas, nepriklausomai nuo savo kilmės“, - teigia B. „Roma Survey 2024“ - tai didžiausias iki šiol atliktas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas apie romų padėtį. Jis apėmė daugiau nei 8 tūkstančius apklaustųjų iš 13 valstybių.
Kova su diskriminacija ir teigiami pokyčiai
Nors kasmet į Tarnybą kreipiasi vis didesnis skaičius gyventojų, apklausa rodo, kad per ketverius metus šiek tiek sumažėjo žmonių, kurie apie patirtą diskriminaciją praneštų policijai, lygių galimybių organizacijai ar kreiptųsi į teismą. Lyginant su 2019 metais, Lietuvoje stipriai padaugėjo tų, kurie patyrę diskriminaciją labiau rinktųsi pranešti draugams ar šeimos nariams. 27 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje pastangos įveikti visas diskriminacijos formas yra efektyvios. Šis skaičius nuo 2019 m. paaugo vos 3 procentais. Anot M. Kolinytės, Lietuvoje dažniau turime reaktyvų, nei proaktyvų požiūrį į diskriminacijos prevenciją: „Dažniausiai imamasi veiksmų, kai diskriminacija jau įvyksta, o ne aktyviai stengiamasi užkirsti jai kelią.
Vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad negalia neturėtų riboti žmogaus galimybių, tačiau tyrimas rodo, kad negalią turinčių žmonių atskirtis visuomenėje vis dar giliai įsišaknijusi. Vaistinių tinklo „Camelia“ užsakymu 2025 m. rugsėjį „Spinter Research“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa atskleidė, kaip keičiasi lietuvių požiūris į žmones su negalia, kokiose srityse dar išlieka atskirtis ir kas, gyventojų nuomone, labiausiai padėtų ją mažinti. Visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad diskriminacija ir atskirties jausmas negalią turinčių žmonių atžvilgiu vis dar giliai įsišakniję. Vos trečdalis apklaustųjų (30 proc.) mano, kad Lietuvoje žmonėms su negalia sudaromos tokios pačios galimybės kaip ir tiems, kurie negalios neturi. Didžioji dauguma - 60 proc. respondentų vis dar įsitikinę, kad negalią turintys asmenys susiduria su nelygybe. Kalbant apie diskriminaciją, net 95 proc. tyrimo dalyvių mano, kad žmonės su negalia ją patiria. 9 proc. nurodė, jog diskriminacija vyksta nuolat, 38 proc. - kad dažnai, o beveik pusė apklaustųjų - kad susiduria su pavieniais diskriminacijos atvejais. Dažniausiai minima sritis, kurioje žmonės turintys negalią susiduria su barjerais, yra darbo rinka - tai nurodė 73 proc. gyventojų. Toliau rikiuojasi viešųjų erdvių ir pastatų prieinamumas (54 proc.), viešosios paslaugos (36 proc.), švietimo įstaigos (34 proc.) bei kultūros ir pramogų vietos (30 proc.). Tai rodo, kad nors sąmoningumas auga, fizinės ir socialinės aplinkos prieinamumas tebėra iššūkis.
Kaip keičiasi visuomenės požiūris? Dauguma tyrimo dalyvių mano, kad visuomenės požiūris į žmones, turinčius negalią, per pastaruosius penkerius metus pagerėjo - taip teigė 61 proc. apklaustųjų. 90 proc. respondentų vis dar įsitikinę, kad keičiant visuomenės požiūrį reikia įdėti daugiau pastangų. Pasak gyventojų, labiausiai prie pokyčių galėtų prisidėti švietimas, pateikiantis negalią kaip visuomenės įvairovės dalį (65 proc.), aktyvi žmonių turinčių negalią integracija (60 proc.) ir socialinės iniciatyvos (47 proc.). „Tyrimo rezultatai rodo, kad ir toliau turime kalbėti apie stereotipus ir jų paneigimą. Mums svarbu šviesti visuomenę ne tik apie fizinę, bet ir emocinę sveikatą, skatinant empatiją, įtrauktį ir tarpusavio supratimą. Kartu su Lietuvos paralimpiniu komitetu įgyvendiname kampanijas, kurios padeda visuomenei artimiau pažinti paralimpiečius - nuo jų įkvepiančių istorijų viešinimo iki projektų, kviečiančių stebėti varžybas. Tuo pačiu veikiame ir praktiškai - mūsų lojalumo programa „Kartu vienas dėl kito“ padeda sumažinti išlaidas sveikatai žmonėms turintiems negalią ir prisideda prie realaus pokyčio kasdienybėje kūrimo“, - sako Kristina Veštortienė, vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė.
Tarptautinę moterų solidarumo dieną, Moterų informacijos centras atkreipia dėmesį į smurtą lyties pagrindu vaikų ir jaunimo tarpe ir startuoja su nauja trejų metų iniciatyva „Žaisk už savo teises! Inovatyvios medijų strategijos prieš seksizmą ir diskriminaciją”.
tags: #diskriminacija #prie #vaikus
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
