Burnytės kandidozė, arba pienligė, yra dažnas reiškinys tarp naujagimių ir kūdikių pirmaisiais mėnesiais. Ši grybelinė infekcija, sukeliama Candida albicans, gali sukelti diskomfortą mažyliui ir nerimą tėvams. Laimei, egzistuoja paprasti ir efektyvūs gydymo būdai, o vienas iš jų - sodos tirpalas.
Pienligė - tai grybelinė infekcija, kurią sukelia Candida albicans grybelis. Šis grybelis natūraliai gyvena žmogaus organizme (burnoje, ant odos, žarnyne, makštyje), tačiau tam tikromis sąlygomis jis pradeda nekontroliuojamai daugintis ir sukelia infekciją. Mūsų gerosios bakterijos palaiko tinkamą pusiausvyrą, kuri neleidžia grybeliui augti bei plisti. Tačiau tik pasitaikius tinkamoms sąlygoms šis pradeda daugintis, sukeldamas nemalonius simptomus.
Naujagimiai ypač pažeidžiami pienligės, nes jų imuninė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, o burnos ir žarnyno mikroflora nėra brandi. Naujagimis mieliagrybį gali gauti tiesiogiai iš savo mamos - šis gali būti perduodamas dar gimdoje, ar slenkant gimdymo takais, gimimo metu. Tačiau „padovanoti“ mažyliui jį galima ir kitais būdais - bučiuojant, per neplautas rankas, aplaižant čiulptuką, žindant, traukiant pieną kai pienligė apima spenelius ir t.t. Kūdikis gali užsikrėsti ir per nešvarius daiktus, pavyzdžiui, čiulptukus, buteliukus ar žaislus.
Itin dažnai pienligė seka po antibiotikų vartojimo. Mat antibiotikai naikina ne tik tai, ką tikimės, kad naikins, bet ir gerasias bakterijas atsakingas už, taip - mūsų mikrobiotos balansą. Ir svarbu atkreipti dėmesį, kad antibiotikai įtakos turi ne tik tuomet, kai yra duodami tiesiogiai naujagimiui/kūdikiui, bet ir kai juos vartoja savo pienu maitinanti mama.

Pienligės simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos vietos. Baltos apnašos burnoje: ant liežuvio, dantenų, gomurio ir skruostų gleivinės atsiranda baltos, varškės konsistencijos apnašos. Iš pradžių apnašos gali būti mažos ir pavienės, tačiau vėliau jos plinta ir susilieja. Nubraukus apnašas, gali pasirodyti paraudusi, šiek tiek kraujuojanti gleivinė. Dažnai vien baltas liežuvėlis yra sumaišomas su pienlige, kai tai tėra pieno likučiai. Žindant pienas tiesiog „prikimba“ prie liežuvio gaurelių, ir praėjus po žindymo 15-20 minučių jis yra nubraukiamas liečiant gomurį, nuplaunamas su seilėmis. Visgi, kartais būna, kad liežuvis būna nuolat baltas dėl to, kad fiziškai neliečia gomurio - pvz., dėl esančio liežuvio pasaitėlio ar patologiškai aukšto gomurio skliauto (geriausiai tai vertina žindymo specialistai). Visgi, jeigu nėra kitų simptomų, o balta tik ant liežuvėlio - galima pabandyti sudrėkintu marliuku jį pavalyti. Jeigu jis lengvai nusivalo - vadinasi, tai pienelis.
Odos bėrimas: oda raukšlėse, ypač tarpvietės srityje, gali parausti, šlapiuoti ir niežėti. Gali atsirasti smulkių baltų taškelių.
Nerimastingumas ir irzlumas: kūdikis gali būti neramus, irzlus, atsisakyti žįsti arba žįsti netaisyklingai. Mažylis atsisako žįsti arba pradeda netaisyklingai apžioti krūtį.
Maitinimosi sunkumai: dėl burnos skausmo kūdikiui gali būti sunku žįsti arba valgyti iš buteliuko.
Temperatūros pakilimas: retai, bet pasitaiko, kad pienligė gali sukelti temperatūros pakilimą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tik baltas liežuvis nebūtinai reiškia pienligę. Epšteino perlai - mažas(-i) kieti balti/ gelsvi mazgeliai esantys mažylio burnoje - ant gomurio, dantenų. Šie yra dažni, pasitaiko maždaug iki 85 proc. naujagimių.
Jei kūdikiui diagnozuota burnos pienligė, žindančiai motinai taip pat gali pasireikšti spenelių pienligė. Simptomai: spenelių skausmas, kuris gali būti lengvas arba stiprus. Speneliai gali tapti ypač jautrūs, todėl skausmą gali sukelti net prisilietimas prie drabužių. Jie jaučiamas stiprus spenelių deginimas,skausmas ir tai nėra susiję su blogu mažylio apžiojimu galima išgerti ibuprofeno, kuris šiek tiek sušvelnins simptomus. Spenelių paraudimas ir niežėjimas. Spenelių odos įtrūkimai, kurie sunkiai gyja. Skausmas krūtyje giliai viduje, kuris gali būti jaučiamas tarp maitinimų.
Pienligė, apimanti krūtis gali pasireikšti ir mamai, ypač, jeigu ši dažnai kovoja su makšties kandidoze. Jei motinai diagnozuota spenelių pienligė, gydyti reikės ir kūdikį.
Pienligei diagnozuoti dažniausiai pakanka apžiūrėti kūdikio burną ir įvertinti simptomus. Tačiau, jei simptomai po gydymo neišnyksta, gydytojas gali paimti odos mėginį arba motinos pieno mėginį laboratoriniam tyrimui. Moterims dažniausiai pienligė nustatoma įprastos ginekologinės apžiūros metu. Jeigu C. albicans natyviniame tepinėlyje nustatomi moteriai, kuri niekuo nesiskundžia, gydyti nereikia, nes šis mikroorganizmas gali būti normalios mikrofloros sudedamoji dalis. Sunkesniais atvejais rekomenduojama atlikti makšties išskyrų pasėlį.

Pienligės gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir kūdikio amžiaus. Gydytojas grybelių pažeistas vietas taip pat gali rekomenduoti valyti sodos tirpalu. Gydymui naudojami priešgrybeliniai vaistai, kūdikių ir vaikų pienligė dažniausiai gydoma tepalais, valgomaisiais geliais. Pradėjus gydymo kursą, simptomai turėtų sušvelnėti po 2-3 dienų. Jeigu pienligė itin skausminga ir žįsti mažylis visiškai atsisako (retai, bet taip gali nutikti), galima pieną sugirdyti alternatyviais būdais - naujagimiams pienas gali būti sugirdomas šaukšteliu, taurele, švirkštu (be adatos), vyresniems kūdikiams - iš nedidelės stiklinės.
Nors mamos piene grybelis gali daugintis, tačiau jame yra ir komponentų, kurie jį stabdo. Be to, piene yra specialių išskirtinai besiformuojančiai žarnyno mikrobiotai skirtų mitybinių medžiagų, kurios padeda jai stiprėti ir atlikti savo funkcijas, tarp jų ir apsauginę.
Sodos tirpalas yra vienas iš būdų, kurį gydytojai gali rekomenduoti naudoti pienligės pažeistoms vietoms valyti. Soda yra antifungicidas, todėl puikiai tinka grybeliui gydyti. Tik jau neįveiktų stipriai pažengusios pienligės. Jeigu tik pati pradžia, tikrai gali užtekt ir jos. Soda yra šarmas. Ji visiškai nepavojinga. Nebent žadat suvartot kokius 300 gramų vienu metu.
Svarbu prisiminti, kad kai kuriems kūdikiams sodos tirpalas gali sudirginti burnos gleivinę, tad būtina stebėti reakciją. Jeigu naudojant sodos tirpalą būklė negerėja arba net blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Nėra vienos universalios receptūros, tačiau dažniausiai rekomenduojama naudoti tokį santykį: 1 arbatinis šaukštelis sodos į puodelį (apie 200 ml) virinto ir atvėsinto vandens.
Svarbu naudoti tik šviežiai paruoštą tirpalą.
Jei kūdikiui diagnozuota pienligė, žindančiai mamai taip pat rekomenduojama gydytis, net jei ji nejaučia jokių simptomų. Gydytojas gali paskirti priešgrybelinį kremą speneliams tepti po kiekvieno maitinimo. Esant pienligei speneliai turi būti kiek įmanoma mažiau drėgnoje ir šiltoje terpėje, kurią taip mėgsta grybelis. Pvz., nuo pieno sudrėkusį žindymo įklotą. Liemenėlę ir daugkartinius įklotus plaukite dažnai, aukštoje tempratūroje.
Be sodos tirpalo, gydytojas gali paskirti specialių priešgrybelinių tepalų ar gelių, skirtų kūdikiams. Svarbu naudoti tik gydytojo rekomenduotus produktus ir laikytis nurodymų.
Norint išvengti pienligės, svarbu laikytis šių prevencinių priemonių:
Be abejonės, pienligė nėra kontraindikacija žindymui, tačiau jis gali būti sudėtingesnis dėl skausmo - tiek mažylio, tiek mamos.
