Šilutės rajono Švėkšnos vaikų globos namai: pertvarka ir kelias į bendruomeninę priežiūrą
Lietuvos vaikų globos sistema nuolat ieško būdų, kaip užtikrinti geriausias sąlygas tėvų globos netekusiems vaikams. Vienas iš reikšmingų žingsnių šioje pertvarkoje - bendruomeninių namų kūrimas, siekiant suteikti vaikams kuo artimesnę šeimos aplinkai. Švėkšnos miestelis Šilutės rajone tapo tokios pertvarkos pavyzdžiu, atverdamas naujus bendruomeninius namus, tačiau šios pastangos neatsiejamos nuo sudėtingos globos sistemos praeities ir iššūkių.
Naujieji bendruomeniniai namai „Gilė“ Švėkšnoje
Švėkšnos miestelis praturtėjo naujais gyventojais - čia duris atvėrė nauji bendruomeniniai namai „Gilė“, kuriuose gyvena visas dešimtukas mažųjų „giliukų“. Joje - laikinai tėvų globos netekę vaikai nuo 1 mėnesio iki 17 metų amžiaus. Vaikai čia gyvens tol, kol tėvystės įgūdžių išmoks jų tikrieji tėvai arba atsiras įtėviai ar nuolatiniai globėjai.
Apie būtinybę pertvarkyti šalies vaikų globos namus prabilta jau prieš porą metų. Tuomet Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministerijų atstovai suskubo raginti ir vieni kitus, ir savivaldybes imtis skubių žingsnių, kad po 100 ir daugiau vaikų priglaudusios valdiškos globos institucijos būtų mažinamos. Šios įkurtuvės Švėkšnoje yra ne paskutinės, o Šilutės rajone jau antrosios. Persipildžiusių Saugų vaikų globos namų situaciją šiek tiek palengvino prieš porą metų Rusnės specialiojoje mokykloje apgyvendinta šeimyna.
Kai Saugų vaikų globos namai pagal projektą gavo lėšų atskiros šeimynos kūrimui, suskubta ieškoti naujų namų. Rado Švėkšnoje, prieš keliolika metų nudegusioje Gedminaičių gatvėje. Čia naujai pastatytą namą vietos verslininkas sutiko išnuomoti. „Gilės“ namai saulės spalva akį traukia ne tik iš išorės, jauku ir šilta ir jų viduje. Gausų būrį sveikintojų pasitikę mažieji jų šeimininkai su savo auklėtojomis vedžiojo po šviesius kambarius, didžiuodamiesi rodė naujus baldus, savo stalus ir spintas, kompiuterius, virtuvėlę ir kitas patalpas. Iš 10-ies šių namų gyventojų, 4 vaikai yra vienos šeimos nariai. Čia gyvena ir dvi nepilnametės mamos su savo mažyliais. „Ledai pajudėjo. Čia bus visai kitoks gyvenimas vaikams, nes šie namai - artimi tikriems šeimos namams.“
Projekto finansavimas ir bendruomenės parama
Saugų vaikų globos namai dalyvavo projekte „Dėl šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų vaikams, netekusiems tėvų globos ir jų šeimoms Klaipėdos regione pirkimo“, kurį skelbė ES lėšas skirstanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. Saugiškiai laimėjo 64 tūkst. eurų. Todėl ir galėjo pirmieji Klaipėdos regione pradėti įgyvendinti tokį projektą. Šie pinigai naudojami ne tik nameliui nuomoti, bet ir mokėti mokesčiams, vaikų išlaikymui bei darbuotojų darbo užmokesčiui ir pan. Nauji baldai, skalbyklės, viryklės, džiovyklės ir kiti įrenginiai nupirkti už rėmėjų lėšas. Direktorius be galo džiugina ir vietos bendruomenės geranoriškumas. Vaikų globos namų vadovai ne kartą susitiko ir kalbėjosi su Švėkšnos bendruomenių atstovais.
Dovanų netrūko ir įkurtuvių dieną. Vieną įspūdingiausių dovanų atvairavo Šilutės senelių globos namų atstovės - mikroautobusą „VW Caravelle“. Rajono meras V.Laurinaitis pažadėjo, kad netrukus Savivaldybės lėšomis prie „Gilės“ namų bus pastatytas šiltnamis, tikriausiai augs ir ne vienas vaismedis. O kieme dirbę statybininkai savo darbo nenutraukė net ir atidarymo iškilmių metu. Visa tai tam, kad vaikai galėtų ne iš knygelių ar paveikslėlių matyti, o realiai mokytis tikros šeimos gyvenimo pagrindų - auginti daržoves, vaisius, prižiūrėti gyvūnus. Jie patys tvarkys savo namų aplinką. Kad Švėkšnos bendruomenė plečiasi ir joje taip sparčiai daugėja vaikų, džiaugėsi vietos pedagogai, medikai ir verslininkai, kad naujuosiuose namuose garsiai skardėtų vaikų juokas, linkėjo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Šilutiškių sėkme pasidžiaugė ir į įkurtuves atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė, kuri taip pat pasidžiaugė vietos bendruomenės parama.
Gyvenimas naujuose namuose
Klaipėdos regiono Saugų vaikų globos namų vaikų grupė jau turi naujus namus. Šiandien, kovo 9 d., Švėkšnoje vyko bendruomeninių namų atidarymo šventė. Įkurtuvių proga vaikus bei jais besirūpinantį personalą pasveikinti atvyko Pertvarkos Projekto ekspertai, Saugų vaikų globos namų administracija, darbuotojai, vaikai, naujieji kaimynai, Švėkšnos bendruomenė.
„Žinodami, kad kaip ir dauguma savivaldybių, mūsiškė neturi pakankamai lėšų, labai laukėme Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ šios veiklos įgyvendinimo ir rezultatų. Džiaugiamės, kad esame pirmieji Lietuvoje, kurie iš Institucinės pertvarkos Projekto lėšų atidarome bendruomeninius namus. Mūsų globos namai - vieni seniausių Lietuvoje, veikiantys nuo 1947 m., tačiau tokių permainų per visą gyvavimo laikotarpį nebuvo. Ir štai, dabar matome pirmuosius žingsnius. Mes esame pavyzdys, kaip siekti greičiau ir lengviau integruotis į bendruomenę. Toks suartėjimas leis kitoms šeimoms pamatyti mūsų auklėtinių gyvenimą ir suprasti, kad mūsų vaikai yra tokie patys kaip visi.“
Šilta geltona spalva akį traukiantis namas - be jokio specialaus pavadinimo - įkurtas niekuo neišsiskiriančioje aplinkoje - Švėkšnos miestelio individualių namų kvartale. Čia jau beveik savaitę gyvena 10 įvairaus amžiaus vaikų - jauniausias gyventojas gimė š. m. sausio pabaigoje, vyriausiajai - jo sesei - jau 17-ka. Naujuose namuose vaikai 5 kambariuose gyvena po du. Kaip ir įprastuose namuose čia yra virtuvė, vonia, modernus valgomasis, erdvi svetainė, miegamieji kambariai su vaikams reikalingais baldais. Namuose sudarytos puikios sąlygos mokytis gyventi savarankiškai - šviesioje virtuvėje gamintis maistą tuomet, kai norisi valgyti, pusryčiauti, pietauti - ne būtinai nustatytu laiku, o tuomet, kai atsikeliama ar išalkstama. Vaikai patys skalbiasi drabužius, turi savo namų raktą, gali išeiti ir grįžti be iš anksto numatyto tvarkaraščio, pasikviesti draugų, klausytis muzikos, naudotis kompiuteriu bei savo asmeniniais daiktais, turėti naminį augintinį ir juo rūpintis ir t.t. Dauguma šios šeimynos gyventojų - broliai ir sesės. Todėl, tikėtina, kad be socialinių darbuotojų, kurie drauge bus ištisą parą, mažaisiais pasirūpins ir vyresnėliai.
„Apie vaikų globą atvirai“: kuo globa skiriasi nuo įvaikinimo?
Pertvarkos būtinybė: praeities skandalai ir sistemos iššūkiai
Lietuvos globos sistema susiduria su dideliais iššūkiais. Vienas iš skaudžiausių pavyzdžių - Švėkšnos specialiojo ugdymo centras, tapęs skandalingų įvykių epicentru, atskleidus šiurpią realybę - nepilnamečių prostituciją. Šių įvykių kontekste ypač svarbu išanalizuoti šios įstaigos istoriją ir priežastis, lėmusias tokią situaciją.
„Delfi“ pasiekė informaciją, kad įtariama, jog šioje įstaigoje nepilnamečiai galėjo seksualiai išnaudoti kitus mažamečius. Šiuo metu minėtame centre dvejus metus ugdomi berniukai, kurie turi didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. „Delfi“ skaitytojai nurodė, kad nukentėjusiųjų interesus atstovauja advokatų kontora „Jurica“. Vis dėlto pati kontora nenorėjo nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos, prašė šia tema jokių straipsnių neskleisti. Klaipėdos apygardos prokuratūra informavo, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį dėl galimo tarnybinių pareigų neatlikimo. Šis straipsnis nurodo, kad „valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Baisus skandalas praeityje
„Delfi“ primena, kad ikiteisminis tyrimas dėl Švėkšnos globos namuose klestėjusio seksualinio išnaudojimo pradėtas 2014 metų gruodį. Tuomet įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiais, dėl vaiko pirkimo ir pardavimo, dėl nepilnamečio nugirdymo ir seksualinio išnaudojimo, dėl pelnymosi iš nepilnamečių prostitucijos. Visi vyrai, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, buvo anksčiau teisti, tačiau ne dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų.
Tyrimo metu nustatyta, kad nepilnametės sąvadautojos, kurios sulaukė pilnametystės, kol byla buvo išnagrinėta, klientų savo „mergaitėms“ ieškodavo internete, pačios talpindavo skelbimus, juose informuodavo apie tai, kad vyrai gali nusipirkti net ne vieną, o kelias merginas iš karto. Skelbimuose nebuvo nurodoma, kad savo kūną parduosiančios merginos yra nepilnametės. Nustatyta, kad klientai su nusipirktomis mergaitėmis santykiaudavo automobiliuose arba išsinuomotoje sodyboje. Didžioji dauguma nusikalstamų veikų įvykdytos pačiame Švėkšnos miestelyje.
Iškilus viešumon seksualinio išnaudojimo skandalui, centrą savo žinion iš Šilutės savivaldybės perėmė Švietimo ir mokslo ministerija, pervadino ją „Diemedžio“ ugdymo centru, sumažino auklėtinių skaičių. Ši įstaiga yra pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centras elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams. Mokykla priima mokytis vaikus iš visos Lietuvos.
2015 m. pradžios įvykiai - seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose - patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurto sistemos, jie pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos.
Toną šiai diskusijai davė pati Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktorė Laima Navickienė. „Esu įsitikinusi, kad visuose vaikų globos namuose su mergaitėmis šitaip elgiamasi,” - viešai pareiškė ji ir pridūrė, kad kiti jos kolegos tiesiog bijo tai viešinti, nes gali būti nubausti.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai atskleidžia šiurpią realybę: Lietuvoje seksualiai išnaudojami beveik visų vaikų globos namų auklėtiniai. Šių vadovai tokius teiginius vadina šmeižtu. Anot Lietuvos „Carito” atstovių, netiesa, kad nėra pinigų mažesniems vaikų globos namams steigti, tuo savo neveiklumą linkę pridengti valdininkai. „Nepaisant dar 2012-aisiais parengtų neigiamų Vaiko apsaugos kontrolieriaus įstaigos išvadų apie Švėkšnos centrą, tais pačiais metais jis laimėjo metodinio centro vardą ir gavo milijono litų dotaciją. Tai yra pinigų ar nėra?” - sunkiai slėpė pasipiktinimą K.Mišinienė.
Teismo nuosprendis ir sistemos problemos
DELFI primena, kad Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį rezonansinėje Švėkšnos byloje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Švėkšnos globos namuose, kuriuose gyveno specialiųjų poreikių turintys vaikai, apie pusantrų metų klestėjo seksualinis išnaudojimas. Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti aštuoniems asmenims. Keturi iš jų yra vyrai: Ramzilas Fachrislamovas, Andrius Stanslovaitis, Marius Kasputis, Mindaugas Grigalavičius, kurie savo lytinę aistrą tenkino su nepilnametėmis iš Švėkšnos globos namų. Kitos keturios kaltinamosios: Emilija Galdikaitė, Gabija Vasiliauskaitė, Brigita Kazlauskaitė, Inga Erliga Vilimavičiūtė buvo Švėkšnos globos namų auklėtinės, jos ir organizavo nepilnamečių prostitucijos verslą.
Nukentėjusiosiomis šioje byloje pripažintos šešios merginos, kurioms, kai jos buvo pardavinėjamos, buvo nuo 14 iki 17 metų. Dabar merginomis rūpinasi „Lietuvos Carito“ organizacija, kai kurios gydėsi ir psichiatrijos ligoninėse. Kristina Mišinienė, Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė, teigė: „Negali ramiai klausytis nukentėjusių mergaičių pasakojimų apie trejus metus trukusius jų pardavinėjimus suaugusiems vyrams, atvažiuodavusiems vos ne į globos įstaigos teritoriją „susirinkti“ šių mergaičių, kad santykiauti su jomis mašinose, miškeliuose ar … „prie kapinių“. Centro kolektyvas jau buvo apsipratęs ir su savo globotinių prostitucija, ilgalaikiais dingimais, pareigūnų neveiklumu. Tiek apsipratęs, kad net teisme psichologės, socialinės pedagogės jaunąsias suteneres charakterizavo kaip veiklias, organizuotas, tikras lyderes. O jų aukas - kaip didesnių sužalojimų nepatyrusias, sunkaus būdo, nepritampančias... Sunku mums suvokti, bet centro auklėtojos turėjo kai kurių sekso pirkėjų ir kontaktus, prašydavo jų parvežti mergaites atgal, apsipykdavo su jais dėl įkyrumo.“
Šis skandalas atskleidė ne tik siaubingus įvykius, bet ir sistemines problemas, kurios leidžia tokiems dalykams klestėti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo globos namų pertvarką.
Globos sistemos problemos ir ieškomi sprendimai
Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami labai jauno amžiaus, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situacija - paimti vaiką valstybės globon.
Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms. Tuo tarpu rekomendacijos, kuriomis siekiama apsaugoti be globos likusius vaikus, nurodo, jog pats geriausias nekintamas sprendimas vaikui yra jo grąžinimas į šeimą ir to reikia siekti, net jei vaiko biologinė šeima neatrodo ideali ar jos papročiai ir gyvenimo būdas skiriasi nuo visuomenėje paplitusių normų. Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nusistatymą, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kurių dėka jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, surengusi atsakingų žinybų atstovų pasitarimą, tokius centrus, koks yra Švėkšnoje, pavadino valstybės gėda ir kritikavo institucijas, kad jos „stumdosi atsakomybę“ ir nesprendžia seniai žinomų problemų. Prezidentė akcentavo ir didėjantį patyčių aukų skaičių mokyklose, o įvykiai Švėkšnos įstaigoje apnuogino tikrąsias vaiko teisių apsaugos problemas. Prezidentė mano, kad tokios įstaigos turėtų būti išskaidytos į mažas, globojančias galbūt tik po 10 vaikų. „Apie kiekvieną vaiką turi būti galvojama kaip apie savo,“ - kritikavo biurokratinį požiūrį Lietuvos vadovė, pasiūliusi Švietimo ir mokslo ministerijai perimti Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą savo žinion ir apsispręsti dėl šio centro uždarymo ir likvidavimo. Ministerija pažadėjo tą padaryti per mėnesį. 2015 m. iš Šilutės r. savivaldybės centrą savo žinion perėmė Švietimo ir mokslo ministerija, socializacijos centras pavadintas „Diemedžio“ ugdymo centru. Dabar pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centras elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams priima mokytis berniukus iš visos Lietuvos regionų.
Lietuvai svarbu pereiti nuo institucinės globos. Utenos vaikų globos namų veiklos pagrindinis tikslas - sustiprinus šeimą sugrąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, o nepavykus surasti jam kitą (globėjų) šeimą. Todėl šios įstaigos darbuotojai sukaupė vertingos praktikos, kuri galėtų būti naudinga kitiems globos namams, pagerinti vaikų globos namų gyvenimo kokybę, teikiant pagalbą pažeidžiamoms šeimoms ir mažinant globojamų vaikų skaičių institucijose.
Švėkšnos specialiojo ugdymo centro istorija - tai skaudus priminimas apie problemas, su kuriomis susiduria vaikai, augantys globos namuose. Tai taip pat raginimas imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
Vaikų globos namų pertvarkos etapai Lietuvoje
| Etapas | Tikslas | Priemonės | Terminas |
|---|---|---|---|
| 1 | Institucinės globos mažinimas | Bendruomeninių namų steigimas, globėjų paieška | Iki 2020 m. |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
