Šiame straipsnyje nagrinėjamas socialinio darbuotojo vaidmuo formuojant vaikų socialinius įgūdžius bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Straipsnyje remiamasi apklausos duomenimis, kuriais siekiama atskleisti socialinio darbuotojo veiklas ir svarbą ugdant vaikus, netekusius tėvų globos. Taip pat aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, ir kompetencijos, būtinos sėkmingam darbui.
Socialinis darbas - tai profesinė veikla, paplitusi visame pasaulyje, o Lietuvoje tai taip pat nėra naujas reiškinys, nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda, kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę.
VšĮ “Vaikų ir paauglių socialinis centras” (toliau - vaikų globos namai, centras) buvo įsteigtas 2006m. rugpjūčio 30 d. Savo veiklą pradėjo vykdyti Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., teikdamas stacionarią socialinę globą (rūpybą), ugdymo ir socialines paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams. VšĮ “Vaikų ir paauglių socialinis centras” - tai nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kuri rūpinasi socialiai pažeistais vaikais ir jų šeimomis. Centro tikslas - teikti kompleksines bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, siekiant kokybiškai prižiūrėti, globoti ir visapusiškai ugdyti globojamus vaikus, sudaryti sąlygas socialinės rizikos vaikams ir krizinėje situacijoje atsidūrusioms šeimoms spręsti susidariusias socialines ir psichologines problemas, siekiant jų optimalaus ir efektyvaus dalyvavimo visuomenėje. Centras taip pat siekia teikti pagalbą įtėviams ir globėjams bei vystyti savanorystę.
Vaikų patekimo į bendruomeninius globos namus priežastys gali būti įvairios. Apklausos dalyvių nuomone, dažniausiai tai lemia tėvų globos netekimas. Apibūdinant vaikų, netekusių tėvų, elgesį jiems patekus į bendruomeninius vaikų globos namus, svarbu atsižvelgti į individualius skirtumus. Vis dėlto, dažnai pasireiškia adaptacijos sunkumai, emocinis nestabilumas ir socialinių įgūdžių stoka. Vaikų, netekusių tėvų globos, psichosocialinė savijauta gali būti itin pažeidžiama, todėl socialinių įgūdžių ugdymas yra labai svarbus vaikams, netekusiems tėvų, bendruomeniniuose globos namuose.

Projektas „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“ Nr. 07-016-P-0001, skirtas diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą.
Socialinio darbuotojo vaidmuo tampa daugiafunkcis, įvairiapusis. Dėl aplinkos veiksnių socialinio darbuotojo veikla tampa kintama, neapibrėžta ir reikalauja įgūdžių įvairiose srityse. Svarbiausi socialinio darbuotojo vaidmenys formuojant socialinius įgūdžius vaikams, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, apima:
Tyrimo metu išryškėjo, kad socialiniams darbuotojams, dirbantiems su bendruomeniniuose globos namuose augančiais vaikais, tenka mokytojo, konsultanto, vertintojo, gynėjo, tarpininko bei dokumentų rengėjo vaidmuo. Tyrimas atskleidė, kad socialinio darbuotojo veikla turi reikšmingos įtakos vaikų gerbūviui, nes atlikdami savo funkcijas, socialiniai darbuotojai užtikrina vaikų poreikių tenkinimą, gyvenimo kokybės gerinimą, taip pat skatina jų įsitraukimą į visuomenę.
Socialinių darbuotojų vaidmenys bendruomeniniuose vaikų globos namuose apima ryšio kūrimą užtikrinant vaiko poreikius. Tyrimas atskleidė, kad socialiniai darbuotojai, dirbant su vaikais ir paaugliais, svarbu kurti ryšį nuo pirmųjų kontaktų. Ryšio kūrimas susideda iš šių veiksmų: asmeninis dėmesys ir individualumo principų laikymasis, socialinių darbuotojų atvirumas ir konfidencialumo užtikrinimas. Socialiniai darbuotojai padeda vaikams įvairiais būdais - nuo emocinės paramos iki pagalbos tapti savarankiškesniems.
Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad socialiniai darbuotojai užtikrina vaikų poreikių tenkinimo tęstinumą. Tai įgyvendinama jiems tarpusavyje keičiantis informacija, glaudžiai bendradarbiaujant ir palaikant atvirus pokalbius su vaikais (dėka užmegzto artimo tarpusavio ryšio). Tyrimo metu įžvelgta tai, kad socialiniai darbuotojai bei kartu dirbantys kolegos yra suinteresuoti kuo greičiau bei efektyviau padėti pagalbos prašančiam vaikui.
Socialinis darbuotojas, formuodamas vaikų likusių be tėvų globos socialinius įgūdžius bendruomeniniuose globos namuose, turi turėti šias kompetencijas: žinių turėjimą išsiaiškinant asmens poreikius, žinių turėjimą apie vykdomą užsiėmimą, bendradarbiavimą su institucijų specialistais, sugebėjimą parinkti tinkančią veiklą, kliento galimybių ribų suvokimą. Taip pat svarbu gilintis į teorines žinias, lavinti praktinius įgūdžius, dalyvauti mokymuose, supervizijose, seminaruose, konferencijose, atvejo analizėje, projektinėje veikloje ir bendrauti su kitais socialiniais darbuotojais.

Lietuvoje, dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai ir nevyriausybinėms organizacijoms, 2012 m. prasidėjo institucinės globos pertvarkos procesas, kurio tikslas - iki 2030 m. sukurti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų sąlygas kiekvienam neįgaliam vaikui, tėvų globos netekusiam vaikui, neįgaliam asmeniui gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą pagal poreikius, įsitraukti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime be socialinės atskirties, kiekvienam tėvų globos netekusiam neįgaliam vaikui augti saugioje ir palankioje vystymuisi aplinkoje biologinėje, o jos nesant - globėjų šeimoje, išimtiniais atvejais sukuriant šeimai kuo artimesnes sąlygas. Sėkmingam deinstitucionalizacijos tikslų įgyvendinimui būtinas socialinės globos struktūrose dirbančių darbuotojų įsitraukimas. Todėl globos įstaigų darbuotojai yra įvardijami kaip viena iš priemonių įgyvendinti socialinių paslaugų teikimo pokyčius.
Straipsnyje analizuojamas socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų. Kai paslaugų gavėjai pereina gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, socialiniams darbuotojams tenka atsakomybė ir už vidutinę ar sunkią negalią turinčių klientų integraciją į visuomenę, paslaugų ieškojimą bendruomenėje, nebelieka įstaigos struktūros ir sumažėja teikiančio paslaugas personalo. Todėl, dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje. Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų darbo turinį, kai pereinama nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, buvo pasitelktas kokybinis tyrimas.

Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant su neįgaliaisiais globos namuose yra labai svarbus ir daugialypis. Šis darbas reikalauja ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir empatijos, supratimo bei gebėjimo spręsti įvairias problemas. Straipsnyje nagrinėjami socialinio darbuotojo darbo aspektai, susiję su neįgaliaisiais, apibrėžiami specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui, jo funkcijos, teisės, atsakomybė ir darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose visos problemos, susijusios su namų priežiūra, pavyzdžiui, šildymo sistemos priežiūra ar teritorijos priežiūros organizavimas, taip pat įtraukiamos į socialinio darbo sritį. Vėlesnis socialinio darbo funkcijų keitimas kelia riziką suformuoti naują socialinio darbuotojo tapatybę, kuri skiriasi nuo įprastai matomos. Kupiškio socialinių paslaugų centre socialinio darbuotojo, dirbančio su neįgaliaisiais, pareigybė priskiriama specialistams. Šio darbuotojo pareigybės lygis yra ne žemesnis A2, o pareigybės kodas - 263502. Pagrindinis socialinio darbuotojo veiklos tikslas - teikti socialines paslaugas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) gyventi savo namuose ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, užimtumu, sveikatos priežiūra ir specialiosiomis pagalbos priemonėmis kompensuoti gebėjimus rūpintis asmens (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos. Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančiomis paslaugas šeimai. Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu.
Socialinis darbuotojas organizuoja asmenų su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis (TPP), pildo ir veda šių priemonių apskaitą:
Socialinis darbuotojas organizuoja bendrąsias socialines paslaugas - maitinimo paslaugos organizavimą ir transporto paslaugų organizavimą bei teikimą:
Socialinis darbuotojas konsultuoja asmenis su negalia dėl prevencinių ir specialiųjų socialinių paslaugų bei įvertina socialinių paslaugų poreikius, juos pateikia Globos ir rūpybos posėdžiui svarstyti. Bendradarbiaujant su Sveikatos priežiūros įstaigomis organizuoja bei koordinuoja Savivaldybės lygmens pavėžėjimo paslaugas asmenims, kuriems nereikalinga skubi medicinos pagalba į Lietuvos sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Veda paslaugos teikimo tvarkos apraše nustatytą reikalingą dokumentaciją.
Socialinis darbuotojas bendradarbiauja su Socialinės paramos skyriaus, rajono seniūnijų, švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų sričių specialistais, kitais socialiniais darbuotojais, bendruomenės nariais. Rengia su savo paslaugų teikimo lauku susijusius įsakymų projektus ir juos teikia Centro direktoriui. Be to, socialinis darbuotojas vykdo Centro direktoriaus, vyr. socialinio darbo organizatoriaus nurodymus ir savo kompetencijos ribose už atliktas savo darbo funkcijas atsiskaityti Centro direktoriui bei vyr. socialinio darbo organizatoriui. Prireikus vykdo vienkartines funkcijas be atskiro direktoriaus įsakymo. Esant būtinumui pavaduoja nesantį darbuotoją jo ligos, komandiruotės, mokymosi, kasmetinių atostogų ir kt.
| Įmonė / Institucija | Pareigos | Miestas / Rajonas |
|---|---|---|
| VšĮ "Socialinė sinergija" | Individualios priežiūros darbuotoja | Vilniaus r. |
| Palangos miesto savivaldybė | Socialinės rūpybos skyriaus vyr. specialistas (asmenų su negalia re) | Palanga |
| BĮ "Valakampių socialinių paslaugų namai" | Individualios priežiūros darbuotojas | Vilnius |
| Nacionalinis socialinės integracijos institutas | Individualios priežiūros darbuotojas | Kupiškis |
| Tauragės šeimos gerovės centras | Socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis | Skaudvilė |
| VšĮ "Vilniaus policijos klubas vaikams ir jaunimui" | Socialinio darbuotojo | Vilnius |
| Lietuvos kalėjimų tarnyba | Resocializacijos skyriaus specialistas | Kaišiadorys |
| Utenos socialinės globos namai | Vyr. socialinis darbuotojas | Utena |
| VšĮĮ "LKMS vaikų ir jaunimo paramos centras" | Socialinis darbuotojas | Vilnius |
Socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip: laiko trūkumas, per didelis darbo krūvis, informacijos stoka apie socialinio darbuotojo tobulinimo galimybes, profesinio perdegimo sindromo prevencijos trūkumas ir finansinės problemos (mokymai, supervizijos yra mokami). Socialiniams darbuotojams trūksta paramos ir išteklių vaikų poreikiams patenkinti. Tai - finansinės paramos, laiko ir išteklių individualiam darbui, tinkamų žinių, mokymų ir pagalbos trūkumas.
Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad COVID-19 pandemija turėjo neigiamų pasekmių bendruomeniniuose globos namuose augantiems vaikams: suprastėjo jų mokymosi motyvacija ir rezultatai, pablogėjo psichologinė savijauta, sumažėjo tarpusavio bendravimas su bendraamžiais, padidėjo apatiškumas.
Straipsnyje analizuojama naujai priimtų darbuotojų socializacijos organizacijoje problema. Tyrimai rodo, kad kuo geresni naujoko santykiai su vadovu, kuo palankesnis darbo grupės klimatas, kuo mažiau žmonių darbo grupėje ir naujiems darbuotojams paskirtas mentorius - tuo didesnė tikimybė, kad naujas darbuotojas geriau socializuosis. Taip pat gauti duomenys rodo, jog direktyvus vadovavimo stilius užtikrina reikiamą su darbu susijusios informacijos gavimą ir padeda mažinti nerimą darbe, tačiau kartu mažina suvokiamą naujų darbuotojų kompetenciją. Pastebėta, kad į pasiekimus orientuotas vadovavimas gali suformuoti neigiamas nuostatas tiek atliekamo darbo, tiek pačios organizacijos atžvilgiu.

Socialinis darbuotojas turi teisę:
Socialinis darbuotojas atsako už:
Už netinkamą savo pareigų vykdymą socialinis darbuotojas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Socialinis darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų, privalo gautą darbo pažymėjimą grąžinti Kupiškio socialinių paslaugų centro atsakingam specialistui.
tags: #socialinis #darbas #vaiku #globos #namuose