Jei kas šiuo momentu pasiūlytų akimirksniu susikrauti lagaminą ir pasirinkti bet kurią pasaulio šalį nutrūktgalviškai kelionei - ar išdrįstumėte nerti į nuotykį? Man šalies pažinimas per jos maistą - pats įdomiausias. Planuodama bet kurią kelionę, turistinę literatūrą pradedu skaityti nuo to skyriaus, kuriame aprašyti šalies maistas ir kulinarinės tradicijos. Kulinarija ir kelionės - štai pačios didžiausios mano viena kitą papildančios aistros. Susidomėjimas žuvies ir jūrų gėrybių patiekalais mane nuvedė net iki Mozambiko.
Mozambiko Respublika - valstybė pietryčių Afrikoje, kurios 2 500 km besitęsiančią rytinę pakrantę skalauja šiltos Indijos vandenyno bangos. Šalis yra 12 kartų didesnė už Lietuvą, turi 21 milijoną gyventojų. Ekonomiškai šalis viena iš skurdžiausių pasaulyje. Dauguma mozambikiečių laikrodžių nenešioja, o jeigu juos ir turi, tai dažniausiai tik kaip aksesuarą. Jie nustebo, kai pasakiau, kad Lietuvoje žiemą dienos ilgis - 8 valandos, o vasarą kartais iki 17 valandų. Jie manęs paklausė: „Kaip suprasti? Pavyzdžiui, jeigu nori eiti miegoti, turi nuolat žiūrėti į laikrodį, ir tada žinai?“ Jiems kartais mes atrodome kaip robotai, pabundantys, dirbantys, valgantys pagal laikrodį. Mozambike, o ypač šiauriniame, nėra tokio didelio skirtumo tarp vasaros ir žiemos, dienos ilgumas skiriasi tik keliomis valandomis. Žmonės čia linkę vakarus leisti kieme prie namų, sėdėti, sulaukti užeinančių kaimynų, šnekučiuotis su jais ir kartu valgyti po atviru dangumi. Vakarienė yra svarbiausias dienos valgis. Ji valgoma pora valandų po saulėlydžio. Maistas gaminamas po atviru dangumi, visi šeimos nariai būna kartu ir kas kaip gali, taip padeda gaminti. Suvirintose krosnelėse kepama ir verdama ant anglių. O kai vakarienė paruošta, visi valgo kartu tylomis, be jokių kalbų. Jeigu kaimelyje yra žmonių, kurie yra senesni ar vieniši, jiems maisto atneš kaimynai.

Mozambiko virtuvė yra viena garsiausių Afrikoje! Mozambiko žvejai į jūrą su tinklais plaukia kiekvieną ankstyvą rytą. Medinės valtelės ir vietoje burės plevėsuojanti paklodė - tai pagrindiniai jų žvejybos įrankiai. Pavakare sugrįžę į krantą, žvejai laimikį turi kuo greičiau parduoti, mat neturėdami šaldytuvų, ilgai jo neišlaikytų. Aitriosios paprikos, mangai ir anakardžiai - tai dar trys gėrybės, kurių trūkumu nesiskundžia Mozambiko gyventojai. Šviežių anakardžių vietiniai nevalgo, noriai kremta tik paskrudintus. Tačiau užuot skrudinę jau išlukštentus riešutus, mozambikiečiai juos kepa su visu kevalu, sumetę į laužo liepsną. Taip anakardžiai išlieka sultingi ir ilgai išlaiko malonų dūmų kvapą.
Vienas iš labiausiai žinomų patiekalų - ant grilio keptos krevetės ar viščiukas (frango á zambeziana) su aštriuoju piri-piri čili pipirų padažu, patiekiamu su ryžiais ar saldžiomis bulvytėmis. Vietiniai gyventojai iš kukurūzų ar kukurūzų miltų gamina tirštą košę ncimaand, o iš kasavos gumbavaisių - massa. Šalia jų gali būti patiekiamos krevetės, žuvis, mėsa arba daržovės. Ryžiai dažniausiai patiekiami su pupelių padažu. Mozambike gaminamas alus iš kukurūzų, verdama labai skani kava.

Apie Mozambiko kulinarinį paveldą liudija ir asmeninės keliautojų patirtys. Pavyzdžiui, Nida Degutienė pasakoja, kaip susipažinus su Cello Santos, jie apsilankė šviežios žuvies turguje: „Ant paties vandenyno kranto, ant smėlio suręsti mediniai turgaus stalai - klote nukloti pačiais šviežiausiais jūros lobiais: nematytomis didžiulėmis žuvimis, įvairiausių dydžių ir formų krevetėmis, omarais, krabais, didelėmis ir mažomis kriauklėmis, sraigėmis, kalmarais… Cello pats išrinko šviežių produktų „puokštę“ ir čia pat, turgaus prieigose, jos visos buvo pagamintos ant rusenančių medžio anglių. Dūmo skonis, burnoje tirpstantys patiekalai, - tai buvo tikrai viena iš TOP 3 vakarienių mano gyvenime.“
Įeinant į „Cantinho do Aziz“ mane iš karto apėmė šilumos ir nostalgijos jausmas, nuvežęs tiesiai į Mozambiką. Devintajame dešimtmetyje iš Mozambiko į Lisaboną atvykusio Azizo įkurtas šeimai priklausantis restoranas puikiai išsaugojo savo šaknis. Kai įsikūriau jaukiame kampelyje, draugiškas personalas pasitiko mane kaip seną draugą, akimirksniu priversdamas pasijusti kaip namie - tarsi būčiau įžengęs į kažkieno virtuvę ir pasiruošęs sočiai pavalgyti. Meniu yra nuostabus Mozambiko skonių ir aštrių Indijos įtakų derinys. Jei trokštate ko nors skanaus ar norite paragauti Portugalijos Afrikos, tai yra vieta. Kiekvienas patiekalas pasakoja istoriją apie sudėtingą šalies istoriją. Nors restorane nėra jokių įmantrių pasiūlymų, dosnios porcijos reiškia, kad neišeisite alkani. Ši vieta Lisabonoje užkėlė aukštą Afrikos virtuvės kartelę.
„Cantinho do Aziz“ maistas yra kupinas skonio. Nors jis nėra toks aštrus kaip indiškas maistas, jis tikrai turi savo unikalų skonį. Man patiko, kaip jie naudoja kokosų ir žemės riešutų padažus vietoj alyvuogių aliejaus, o tai suteikia patiekalams kreminės tekstūros, kuri yra tokia patenkinta. Naminiai prieskoniai, ypač piri piri, suteikė malonų potraukį, dėl kurio mano maistas buvo nepamirštamas. Paklausus, ar yra vaikams tinkamų variantų šeimoms, norinčioms paragauti Mozambiko skonių, atsakymas yra teigiamas.
Išsivysčiusių šalių gyventojų akimis, vaikų badavimo statistika pasaulyje skamba žiauriai. Sunku suvokti, kad greta kasdien gausiai išmetamo maisto (red. KTU Maisto instituto duomenimis, 2017 m. vienas žmogus Lietuvoje išmetė vidutiniškai 56 kg maisto), kažkur pasaulyje vyksta priešingi dalykai. Statistika rodo, kad kasdien po 17 tūkstančių vaikų mirė iš bado ir tai atrodo kraupiai. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra tik 20 šalių, kuriose vaikai badauja. Atrodo, jei kiekviena stipri šalis pasiimtų globotinę, tai pasidalinus visiems turėtų užtekti maisto, bet, deja, taip nėra. Problema yra didžiulė ir tokio lygio vaikų mirtingumas išlieka.
Medicinine prasme badavimas skiriamas į paprastąjį ir stresinį badavimą. Stresinis yra ligos sukeltas badavimas, kuomet dėl ligos metu išsiskiriančių medžiagų slopinamas apetitas. Tad kalbėdami apie situacijas, kurias ir sprendžia UNICEF projektas, turime omenyje paprastąjį badavimą, kuomet bendrąja prasme trūksta maisto kiekio, bet gali trūkti ir atskirų maistinių medžiagų. Paprastasis badavimas dar yra paskirstomas į visišką ir dalinį badavimą. Visiškas, kuomet trūksta ne tik kalorijų, bet ir visų maistinių medžiagų, o dalinis - kuomet stokojama kai kurių maistinių medžiagų, pavyzdžiui vitaminų, ar, kas stebima dažniausiai, baltymų. Šiuo atveju kalorijų kiekis taip pat yra nepakankamas.
Pradėkime nuo to, kad jei paprastasis badavimas nutinka besilaukiančiai mamai, tai toks vaikas bus mažesnio svorio, su didesne apsigimimo ir lėtinių ligų rizika. Be to, vaikučiai, kurie gimsta nepritekliuje gyvenančioms mamoms, yra žymiai mažiau atsparūs infekcijoms. Pasaulio statistika rodo, kad badaujančių vaikų augimas ir vystymasis įvairių antropometrinių duomenų (ūgio, svorio) atžvilgiu reikšmingai skiriasi nuo pilnavertę mitybą gaunančių mažylių. Pavyzdžiui, ūgio stoka pagal amžių. Čia stebima, kad badaujantys vaikai yra net iki 33 procentų žemesni negu visavertę mitybą turinčių vaikų populiacija. Yra Afrikos kraštų, kur žmonės pagal ūgį yra labai aukšti, tačiau ten registruojamas svorio trūkumas, siekiantis maždaug 30 procentų. Tad gali būti vizualiai aukštesnis, bet labai lieknas žmogus. Badaujančių vaikų pilvo apimtis ženkliai didesnė, stebimi sunykę raumeniniai audiniai, poodinis sluoksnis. Gausu nuotraukų, kurios mūsų pasaulio žmogui atrodo iš senos senos praeities, koncentracijos stovyklų, o iš tiesų tai šių dienų vaikų nuotraukos. Jei išgyvena, tokių vaikų laukia sulėtėjęs vystymasis kas, be abejo, turi ženklios įtakos ir sveikatos būklei ateityje.

UNICEF vaikų bėgimo tikslas - surinkti lėšas, už kurias bus nupirkta penkis eurus kainuojanti speciali baltymais prisotinta riešutų pasta, kurios užtenka 5 dienoms pamaitinti dėl prastos mitybos išsekusį vaiką. Apie šį produktą kalbama kaip apie puikų pasirinkimą, maistingą tiek kalorijų ir baltymų, tiek kitų maistinių medžiagų atžvilgiu. Be abejo, nėra nė vieno produkto ar patiekalo, kuris suteiktų visas reikalingas maistines medžiagas, bet pasirinktasis produktas yra tikrai maistingas ir tinkamas. Juolab, patinka vaikams. Aišku, tik išsivysčiusiuose kraštuose turim situaciją, kai vieną produktą mėgstu ir valgau, o kito ne. Badaujantiems vaikams tai vargu ar aktualu, visgi, kodėl ir tokio vaiko nepalepinti parinkus ne tik naudingą, bet ir skanų, vaikišką emociją atliepiantį produktą?
UNICEF vaikų bėgimas - tai linksmas 500 m -1 km bėgimas vaikams nuo 2 iki 14 metų, skirtas padėti nuo bado ir mirtinų ligų kenčiantiems Mozambiko vaikams. Tai - didžiausias ir prasmingiausias vaikų bėgimas Lietuvoje. Užregistruoti vaiką į UNICEF vaikų bėgimą ir užtikrinti, kad jis gautų rėmėjų dovanojamus UNICEF marškinėlius ir medalį galima sumokant 5 eurų „Svarbus kiekvienas vaikas“ mokestį. Už šią Jūsų sumokėtą 5 eurų paramą bus perkama speciali baltymais prisotinta riešutų pasta, kurios užtenka penkias dienas maitinti dėl prastos mitybos išsekusį vaiką Mozambike.

Mityba yra vienas iš veiksnių, atsakingų už bendrą žmogaus sveikatos būklę. Šiandien mes turime didesnę galimybę rinktis valgyti sveikiau, tik nebūtinai tą darom. Daugybę metų Lietuvoje atliekami gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys rodo, kad pagal įtaką sveikatai maistą renkasi vos iki 15 procentų gyventojų, o pagrindinis kriterijus yra kaina. Kita vertus, informacijos apie maisto produktus, jų įtaką sveikatai turim daug, tačiau ji nesusisteminta. Širdies kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas, nutukimas, tai ligos varginančios tiek Europos, tiek ir Lietuvos gyventojus. O vienas pagrindinių rizikos veiksnių, skatinančių šių ligų atsiradimą bei vystymąsi - netinkamas maitinimasis.
Giliau pažiūrėjus Lietuvos statistikos dinamiką, mūsų vaikų sveikatos būklė nėra gerėjanti. Nors ūgiu mūsų vaikai truputėlį aukštesni, lyginant su ankstesnių kartų vaikais, vertinant svorį matome, kad šalyje po truputį daugėja nutukusių vaikų. Nereikia manyti, kad nutukimas yra tiesiog perteklinė mityba ir čia viskas gerai. Išsivysčiusiuose kraštuose nutukusiam žmogui šalia kitų diagnozių dažnai randame diagnozę mitybos nepakankamumas. Tai reiškia, kad tas asmuo, nežiūrint jo didelės kūno masės, kas gali būti ir vaikui, serga įvairiomis ligomis dažniau. Tai sietina su maistinių medžiagų stoka atsirandančia gausiame, bet nevisaverčiame racione. Mūsų kraštuose tokie dalinio badavimo atvejai irgi yra stebimi, o išraiška gali būti, tarkim, anemija. Tad tai lazda su dviem galais. Neturim įsivaizduoti, kad badaujantis žmogus - tai tik labai lieknas, išsekęs asmuo. Svarbu žinoti, kad nevisavertis, nesubalansuotas racionas labai žaloja tiek vaiko, tiek suaugusiojo organizmą. Nes tiek didesnė nei norma, tiek mažesnė nei norma kūno masė reiškia sveikatos rizikos didėjimą. Taigi, išsivysčiusiuose kraštuose susiduriam su daliniu badavimu, kuomet trūksta vienos ar kitos medžiagos. Tai lemia didžiulė maisto pasiūla, galimybės rinktis pataikaujant skoniui, o ne pagal įtaką sveikatai ir mažas fizinis aktyvumas.

Angoche - tai pakrantės miestas Mozambiko šiaurėje, Nampulos provincijoje, garsėjantis turtinga istorija, gražiais paplūdimiais ir šiltu vandenynu. Kelionė su vaikais į šią vietovę suteikia galimybę atrasti natūralią gamtą, susipažinti su vietine kultūra bei mėgautis ramiu poilsiu. Angoche garsėja savo ilgais, ramius vandenis turinčiais paplūdimiais, kurie yra saugūs vaikams. Paplūdimio smėlis švelnus, o vandenyno bangos dažnai nedidelės. Tai puiki vieta vaikams žaisti, maudytis ir tyrinėti kriaukles. Rekomenduojama atvykti ryte arba anksti po pietų, kai saulė nėra per stipri. Muziejus Angoche mieste ypač tinkama vaikams, nes eksponatai daugiausia susiję su jūros nuotykiais, senovinėmis žvejybos technikomis ir vietinių genčių gyvenimu. Parke dažnai vyksta vietiniai renginiai, kuriuose galima pamatyti kultūrinius pasirodymus ir paragauti tradicinės muzikos. Nors turgus gali būti šiek tiek triukšmingas, tai yra puiki patirtis vaikams, norintiems pamatyti, kaip vyksta kasdienis gyvenimas Mozambike. Angoche ir aplinkiniai miesteliai turi tradicinių amatų centrus, kuriuose gaminami medžio, tekstilės ar rankų darbo papuošalai. Ši veikla yra edukacinė ir įdomi vaikams, kurie gali ne tik pamatyti gamybos procesą, bet ir patys dalyvauti dirbtuvėse.
Vykstant į Mozambiką reikalingas Lietuvos Respublikos popierinis pasas, kuris galiotų 6 mėn. po paskutinės kelionės dienos Mozambike. Taip pat vykstant į Mozambiką reikalinga viza, kuria pasirūpinti reikėtų prieš išvykstant. Mozambike būtina visuomet su savimi turėti pasą ir kelionės dokumentus arba jų kopijas. Rekomenduojama turėti vaikų apsaugą nuo uodų, ypač vakariniais valandomis, nes Mozambike egzistuoja maliarijos rizika. Maliarija vyrauja ištisus metus visoje šalies teritorijoje. Po 2019 m. kovo mėn. praūžusio ciklono, plinta cholera ir vidurių šiltinė. Vykstantiems į šį regioną (ypač Beirą) rekomenduojama būti pasiskiepijusiems nuo choleros ir vidurių šiltinės. Cholera plinta per užterštą geriamąjį vandenį ir maistą. Turistams rekomenduojama pirkti ir naudoti vandenį iš buteliukų. Medicininės priemonės: prieš vykdami į šalį pasirūpinkite pilnu sveikatos draudimu.