Socialinė globa yra reikšminga socialinės politikos dalis, jai skiriama nemažai lėšų, dažniausiai apie 0,5-3 % šalies BVP, iš jų daugiau nei pusė - viešosios lėšos. Socialinės globos terminas vartojamas slaugoje, sociologijoje, socialiniame darbe, socialinėje politikoje. Socialinė globa socialinės politikos kontekste reiškia valstybės teikiamą ar garantuojamą pagalbą asmenims ar šeimoms, turinčioms socialinių problemų ir negalinčioms savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniu gyvenimu.

Lietuvoje socialinė globa laikoma specialiąja socialine paslauga. Socialinės globos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas (2006). Socialinės globos sistema, jos sankloda, pagrindiniai įgyvendintojai, jų atsakomybės ir funkcijos, socialinės globos poreikio nustatymas ir paslaugų teikimo būdai taip pat reglamentuojami teisės aktais.
17-18 a. pradėtos kurti globos įstaigos pagyvenusiems ar neįgaliems asmenims ir beglobiams vaikams; tai laikoma socialinės globos užuomazga. Visgi apie žmogaus teises ir orumą garantuojančią šiuolaikinę globos sistemą, kaip tinkamą alternatyvą šeimoje ar bendruomenėje teikiamai tradicinei globai, imta kalbėti tik po Antrojo pasaulinio karo. 20 a. pabaigoje socialinės globos organizavimo tendencijos ir principai ėmė keistis: pradėta akcentuoti neformalios ir formalios socialinės globos integracija. Neformali socialinė globa, teikiama šeimos narių, skatinama ne tik siekiant mažinti valstybės socialines išlaidas, bet ir didinant globojamų asmenims savarankiškumą.
Formalių socialinės globos paslaugų poreikį didina šiuolaikinės visuomenės tendencijos: aktyvėjantis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, kintanti šeimos sudėtis ir senstanti visuomenė. Slaugos srityje socialinė globa reiškia holistinį požiūrį į žmogaus sveikatą ir jam reikalingą ne tik medicininę, bet ir socialinę pagalbą.
Pagal trukmę skiriama:

| Globos rūšis | Trukmė | Tikslinė grupė |
|---|---|---|
| Dienos globa | Dienos metu | Asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys |
| Trumpalaikė | Iki 6 mėn. | Asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys |
| Ilgalaikė | Daugiau nei 6 mėn. | Ryškių savarankiškumo problemų turintys asmenys |
Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo, vienas iš suaugusiųjų šeimos narių ar jo globėjas bei rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens gyvenamosios vietos savivaldybę, užpildant nustatytą prašymo-paraiškos SP-8 formą. Kartu su prašymu pateikiama šeimos duomenų forma, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei medicinos dokumentų išrašas, kuriame patvirtinama, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Svarbu pabrėžti, kad socialinės globos negalima tapatinti su LR Civilinio kodekso nustatyta globa, kuri yra teisiškai susijusi su asmens veiksnumo ribojimu. Socialinei globai specialioje įstaigoje arba asmens namuose teikti įmonei, įstaigai ar šeimynai išduodamos specialios licencijos, užtikrinančios paslaugų kokybę.
