Socialinės globos normos ir diskusijos dėl įstaigų dydžio Lietuvoje

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu yra patvirtintas Socialinės globos normų aprašas, kuris reglamentuoja socialinės globos teikimą šalyje. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai socialinės globos principai, reikalavimai ir apribojimai, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, bei naujausios diskusijos dėl socialinės globos įstaigų dydžio.

Pagrindiniai Socialinės Globos Principai

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, svarbu vadovautis šiais principais:

• Asmens teisių užtikrinimas: Draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Visos asmens problemos sprendžiamos su pagarba, supratimu, jautrumu bei užtikrinant teisę į privatumą.
• Dalyvavimas ir bendradarbiavimas: Siekiant užtikrinti geriausią asmens interesą ir šeimos gerovę, visi klausimai sprendžiami dalyvaujant pačiam asmeniui, jo globėjui (rūpintojui) ar nepilnamečio vaiko tėvams, esant poreikiui - kitiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei kompetentingų institucijų atstovams.
• Pasirinkimas ir socialinės globos tikslingumas: Socialinė globa organizuojama ir teikiama, remiantis išsamiu ir visapusišku asmens socialinės globos poreikio vertinimu, pripažįstant asmens teisę rinktis jo pagrįstus lūkesčius ir teisėtus interesus atitinkančią pagalbą.
• Asmens savarankiškumo ugdymas ir socialinė integracija: Asmeniui sudaroma galimybė ugdyti saviraišką ir įgūdžius, pagal galimybes savarankiškai tvarkyti savo buitį, suteikiant pagalbą, skatinančią palaikyti ar kompensuoti prarastą savarankiškumą ir ugdyti gebėjimus gyventi visuomenėje, palaikyti socialinius ryšius.
• Nediskriminavimas: Svarbu užtikrinti, kad socialinė globa būtų teikiama nediskriminuojant asmenų dėl jokios priežasties.

Socialinės Globos Atitikties Vertinimas ir Priežiūra

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas vertina, ar socialinės globos įstaigos atitinka socialinės globos normas. Nustačius neatitikimų, įstaiga yra įspėjama ir jai nustatomas terminas (ne ilgesnis nei 6 mėnesiai) neatitikimams pašalinti.

Apie nustatytus neatitikimus informuojama socialinės globos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, savivaldybė, kurios teritorijoje įstaiga veikia, bei savivaldybės, kurių gyventojams teikiama socialinė globa. Jei socialinės globos įstaiga per nustatytą terminą neatitikimų nepašalina, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas gali sustabdyti licencijos teikti socialinę globą galiojimą. Jei ir po licencijos galiojimo sustabdymo neatitikimai nepašalinami, licencija gali būti panaikinta. Apie numatomą licencijos galiojimo panaikinimą informuojamos atitinkamos savivaldybės.

Socialinės Globos Teikimas Vaikams

Vaikui socialinė globa pradedama teikti savivaldybei priėmus sprendimą skirti vaikui socialinę globą socialinės globos namuose, teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus vaiko socialinės globos poreikį. Vaikui su negalia socialinė globa gali būti teikiama ir pagal vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) prašymą.

Socialinės globos namuose socialinė globa teikiama likusiems be tėvų globos ar socialinės rizikos vaikams nuo 0 iki 18 metų, vaikams ir jaunuoliams su negalia - nuo 0 iki 29 metų. Išimtiniais atvejais gyvenimo laikotarpis socialinės globos namuose vyresniems kaip 18 metų vaikams gali būti pratęsiamas, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų amžiaus.

Socialinės globos namuose yra įvertinami visi vaiko sveikatos, vystymosi, ugdymo (-osi), specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje, socialinę riziką, ypatumus, susijusius su vaiko amžiumi, branda, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe ir kita.

Individualus Socialinės Globos Planas (ISGP)

Socialinei globai vaikui teikti sudaromas ISGP, kuriame numatoma, kokiomis priemonėmis bus siekiama socialinės globos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos namuose. ISGP vaikui teikiant socialinę globą yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė.

ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai, dalyvaujant savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovams, socialiniams darbuotojams, kurie savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti vertinti vaikų (šeimų) socialinių paslaugų poreikį, socialiniams darbuotojams, kurie teikia socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms (toliau - savivaldybės socialiniai darbuotojai), kitiems reikalingiems specialistams. Socialinės globos namai glaudžiai bendradarbiauja su VTAS darbuotojais, savivaldybės socialiniais darbuotojais stiprinant vaiko ir jo biologinės šeimos santykius.

Vietų trūkumas ir diskusijos dėl globos namų dydžio apribojimų

Lietuvoje susiduriama su didėjančiu socialinės globos vietų trūkumu, ypač senjorams. Savivaldybių duomenimis, šiuo metu Lietuvoje beveik 1300 vyresnio amžiaus žmonių laukia galimybės gyventi senjorų globos namuose. Ekspertai prognozuoja, kad „Šiandien Lietuvoje turime 1000 vietų problemą, o po dešimties metų problema bus 5000 tūkstančių vietų“.

Šiandien privatų sektorių gąsdina naujos taisyklės, kad senelių namai negali būti didesni nei 40 vietų. Vienas iš klausimų, kuriuos dažnai kelia socialinių paslaugų senjorams ekspertai, - ar ne per dideli 100 vietų globos namai, ar tokia gali būti Lietuvos siekiamybė? Verslininkai teigia, kad toks sprendimas yra visiškai absurdiškas ir užkerta kelią privačiam sektoriui dalyvauti tokių įstaigų steigime. „Vienos patalpos yra 6 tūkst. kv. m. Kaip ten galima įkurti tik 40 vietų? - klausia verslininkas. - Na juk visiškas absurdas.“ Pasak senelių namų įkūrėjo, valstybinių senelių namų yra ir dar didesnių, jie plečiasi, o „Jeigu mes būtume 20-ies vietų įstaiga, visiškai neišgyventume. To padaryti būtų absoliučiai neįmanoma.“

Adutiškio senelių namų atvejis: privačios iniciatyvos pavyzdys

Pavyzdžiu gali būti Adutiškio senelių namai, kuriuose šiuo metu gyvena apie 100 klientų. Šiuos namus 2017-aisiais įkūręs Ž. Eimutis savo pavyzdžiu nori parodyti, kad privatūs globos namai nebūtinai yra brangūs. Anksčiau globos namų vadovas dirbo prekybos, kavinių, statybų versle, o mintį įkurti senelių namus jam davė paieškos bažnyčioje sunkiu gyvenimo etapu. „Išėjau iš bažnyčios su mintimi, kad aš privalau Lietuvoje pastatyti didelius, pavyzdinius, tačiau ir nebrangius senelių namus“, - sako Ž. Eimutis.

Adutiškio senelių namuose šiuo metu gyvena klientai iš visos Lietuvos - į Baltarusijos pasienyje esančius senelių namus artimuosius žmonės atveža net iš tolimiausių šalies kraštų, pavyzdžiui, Skuodo ar Radviliškio. Pasak vadovo, apie pusė gyventojų moka už paslaugas patys, pusė yra atvažiavę su savivaldybių siuntimais, už paslaugas nemokėdami daugiau nei įprasti išskaitymai iš pensijos, numatyti visiems globos namų gyventojams. Pora klientų yra sudarę išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. „Netaikome jokių priemokų - kainos yra lygiai tokios, kokias nustatė valstybė: 26 arba 29 eurai už parą. Jeigu žmogus geba mokėti pats, jis moka ir nesikreipia į savivaldybę. Jeigu pačiam vis tik neišeina susimokėti, dalį apmoka valstybė arba savivaldybė“, - sako Ž. Eimutis.

Gyventoja Vanda Žukaitė, 86-erių senolė, atvykusi į Adutiškį po insulto, dalinasi savo patirtimi: „Visą gyvenimą galvojau, kad padirbėsiu, kiek galiu, labai gerai, smarkiai, o paskui eisiu į senelių namus ir tada jau pailsėsiu. Kaimiškai sakant, tai „paponavosiu“, - juokdamasi kalba moteris. „Ir nuo to laiko, žinokite, gyvenu labai gerai, - tikina V. Žukaitė. - Pirmiausia, čia labai gera atmosfera. Daug vietos. Maitina gerai. Slauga gera. Slaugės atidžios. Jos labai malonios. Viskas čia labai patogu. Mus čia ir nuprausia.“ Už ponios Vandos buvimą globos namuose moka jos dukra. Moteris Adutiškio senelių namuose pamėgo religijos kampelį, į kurį, pasak jos, jai gera ateiti pasimelsti.

Adutiškio senelių namų įkūrėjas sako, kad visuomenėje susiformavęs mitas, jog valstybinė įstaiga klientą prižiūrės geriau. „Mes savo klientus mylime, juos prižiūrime kaip savus. O valstybinė įstaiga yra konvejeris“, - konstatuoja pašnekovas. Ž. Eimutis didžiuojasi, kad atlyginimai darbuotojams Adutiškio senelių namuose - didesni nei panašiose valstybinėse įstaigose, o šiais metais dar numatoma atlyginimų kėlimą apie 10 proc.

Kaip tvarkomas globos namų ūkis, kad privačiai įstaigai pavyktų ir mokėti aukštesnius nei vidutinius šioje srityje atlyginimus, ir išlaikyti pastatą bei finansuoti kitus poreikius? Ž. Eimutis sako, kad turi savo verslų Lietuvoje ir Anglijoje, kurie padėjo įkurti šią vietą, nes banko paskolų būtų tikrai negavęs. Vieta, kur dabar dienas leidžia senoliai, - buvusi sovietinė universalinė parduotuvė, kuri 20 metų stovėjo apleista. Ž. Eimutis džiaugiasi, kad buvo tinkamas pastato išdėstymas: ne koridorinė sistema, o normalūs, dideli kambariai ir didelė svetainė - čia žmonės sueina, bendrauja, gyvena, žiūri televizorių. Toliau skaičiuodamas globos namų išlaidas, jų įkūrėjas teigia, kad, palyginti su valstybinėmis įstaigomis, mažiau išleidžia ir administracinėms reikmėms, mat šį darbą, be jo, atlieka dar vienas žmogus. Dalį baldų ir įrangos namams suaukojo žmonės. Ir, žinoma, svarbiausia - darbuotojų profesionalumas, kultūra ir požiūris. Reabilitacijos ir slaugos centre Adutiškyje įdarbinti 36 žmonės, iš kurių 18 socialinės srities darbuotojų pamainomis su klientais būna tiesiogiai. „Viskas priklauso nuo požiūrio. Prie to labai daug dirbome. Net mano tėvai man padėjo - čia buvo apsigyvenę, kad padėtų prisijaukinti tą atmosferą“, - tikina Ž. Eimutis. Dalis senelių namų darbuotojų - kvalifikaciją pakeitusios aplinkinių vietovių gyventojos, kai kurios iš jų ir anksčiau dirbo socialinį darbą valstybinėse įstaigose. Tarp jų ir Jolanta Meškelienė, anksčiau lankydavusi žmones namuose, sako: „Namuose tos slaugos maža. Valstybė per mažai valandų skiria - vieniems dvi, o kitiems vos vieną valandą. Būna, pakviesdavo, paskambindavo, sakydavo, kad negera.“ Kalbinta socialinė darbuotoja sako atlyginimu dabar nesiskundžianti ir pastebi, kad jauni specialistai šiuos senelių namus renkasi noriau nei valstybinius.

Privačiuose senelių namuose gyventojai kambariuose gyvena ne po vieną, o po du. Pasak Žydrūno, taip yra todėl, kad čia atvykstantys žmonės yra pavargę nuo vienatvės. „Jie susidraugauja. O taip pat tai yra svarbu dėl saugumo - vienas žmogus, jei jam kas nutiktų, pavyzdžiui, naktį, galbūt nespės pagalbos mygtuko paspausti, o štai šalia esantis kaimynas, be abejonės, suskubs pakviesti pagalbą. Sureaguojama bus iš karto“, - tikina Ž. Eimutis.

Privačių ir valstybinių globos namų palyginimas

Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Audra Daktariūnaitė, lankanti pacientus tiek privačiuose, tiek savivaldybės įkurtuose globos namuose Šventos kaime, apibendrina: „Valstybiniuose globos namuose matau daugiau patirties ir įdirbio, o privačiuose - lankstumo“. Švenčionių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rouda pastebi, kad kol kas vietos žmonės dažniau renkasi savivaldybės įstaigą 150 gyventojų turinčiame Šventos gatviniame kaime. Nors 30-ies vietų namuose dabar nėra laisvų vietų, 8 žmonės yra eilėje, nes apie juos daugiau žino, juose gyvena jų kaimynai. Vis dėlto, pašnekovė pastebi, kad didelis privalumas Švenčionių rajonui, kad atsiranda ir privačių įstaigų. „Adutiškis yra nuošalesnis miestelis. Ten gyvenantiesiems važinėti darbo reikalais į rajono centrą susidaro nemažos išlaidos ir nepatogumai. Labai smagu ir labai gerai, kad ten yra sukurtos tos darbo vietos. Ten gyvenantys žmonės dabar gali rinktis, kur jiems geriau dirbti. Norėtųsi, kad privatus verslas į šią sritį ateitų su dar didesniu pajėgumu“, - sako E. Jakštaitė-Rouda. Pašnekovė pastebi, kad globos namų poreikis kasmet vis auga. Savivaldybės įsteigtuose globos namuose prieš kelerius metus vietų dar užteko, bet dabar tenka laukti vidutiniškai 4-5 mėnesius. „Konkurencija atsiras tik tada, kai bus ir valstybinių, ir privačių globos namų, - įsitikinusi R. Zobielienė. - Atsirastų ir geresnės paslaugos. Žmonės renka informaciją, atvyksta rekomenduoti kitų. Džiaugiamės, kai žmonės pasirenka mūsų namus, ir nuolat stengiamės, kad paslaugų kokybė būtų dar geresnė.“

Korupcijos prevencija ir skaidrumo siekis

Kalbėdami apie globos namų Lietuvoje plėtrą, ekspertai sako, kad svarbi problema lieka ir korupcija. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė sako, kad savivaldybės darbuotojas gali priimti sprendimą, apie kokias įstaigas jis informuos konkretų asmenį. „Tokių atvejų esame nustatę“, - sako R. Kaziliūnaitė. Pasak jos, vis dėlto privačiame sektoriuje, palyginti su valstybiniu, korupcijos apraiškų nėra daugiau.

R. Kaziliūnaitė sako, kad bus pateikti pasiūlymai, kuriuose bus ir bendras globos namų sąrašas. „Siūlysime sudaryti baigtinį, aiškų, visiems prieinamą tų globos įstaigų sąrašą, kad visiems būtų aišku, kiek jų apskritai veikia Lietuvoje bei kiekvienos savivaldybės teritorijoje.“ Tokiu būdu būtų siekiama didinti skaidrumą ir užtikrinti vienodas galimybes visiems socialinės globos paslaugų gavėjams.

tags: #socialine #globa #apirbojimas #40 #vietu

• Savarankiškai dirbančių asmenų motinystės išmokos: svarbiausia informacija
• Breiko treniruotės vaikams: nauda ir ypatumai
• Pagalba vaikams šlapinantis į lovą
• Kaip išsirinkti vaikų drabužius
• autistiškų vaikų poilsis stovykloje