Nėštumo nutraukimas Lietuvoje ir galvijų abortai: teisė, medicina ir priežastys
Nėštumo nutraukimas yra sudėtinga ir daugialypė tema, apimanti ne tik medicininius, bet ir teisinius, etinius bei socialinius aspektus. Nors Lietuvoje nėštumo nutraukimas nėra draudžiamas, jo reglamentavimas ir paslaugų prieinamumas kelia daug diskusijų. Kita vertus, abortai aktualūs ir gyvulininkystėje, kur jie gali sukelti didelių ekonominių nuostolių.
Nėštumo nutraukimas Lietuvoje: teisinis reglamentavimas ir istorinė perspektyva
Lietuvoje nėštumo nutraukimas yra legalus ir gali būti atliekamas iki dvyliktos nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau - iki 22-os nėštumo savaitės. Tai atliekama remiantis dar 1994 m. įsakymu. Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.
Istoriškai abortai žinomi nuo seniausių laikų. Senovės graikai ir romėnai, o dar anksčiau - asirai ir babiloniečiai ne tik žinojo apie abortus, bet ir mėgino juos reglamentuoti. Įsigalėjus krikščionybei, abortai imti smerkti, visgi, formalių draudimų nebuvo. Kriminalizuoti abortus imta XIX amžiaus pradžioje. Didžiojoje Britanijoje 1803 metais išleistas pirmasis įstatymas formaliai draudžiantis abortus. JAV abortai imti kriminalizuoti 1821 metais. 1910 visoje JAV teritorijoje abortai buvo uždrausti. Tuo pat metu Prancūzijoje abortai buvo vertinami kitaip - ten buvo manoma, kad abortas - priemonė gimstamumui reguliuoti, todėl tai - priimtina procedūra. XX amžiaus pirmojoje pusėje vis garsiau girdimi moterų balsai, didesnis įsitraukimas į politiką ėmė keisti ir abortų kriminalizavimo situaciją. 1929 metais Didžiojoje Britanijoje abortai imti leisti tuomet, kai moters gyvybei gresia pavojus. Pirmoji valstybė, leidusi abortus atlikti laisvai ir nemokamai buvo Sovietų Rusija. Nors nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legalus, apie tai kalbėti vis dar yra tabu. Konservatyvių pažiūrų atstovų nuomonės bei neigiamos moterų patirtys stigmatizuoja moteris, pasirinkusias atlikti nėštumo nutraukimą.
Nėštumo nutraukimo metodai
Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais: medikamentiniu ir chirurginiu.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas
Jei nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorima atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Medikamentinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95,0-97,0 proc.) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. + 6 d.) nėštumą. Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną.
Chirurginis nėštumo nutraukimas
Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre. Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių. Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą.
Galimos komplikacijos ir rizikos
Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.
- Nepilnas abortas: Tai dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą.
- Infekcija: Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %).
- Tebesitęsiantis nėštumas: Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų.
Nėštumo nutraukimo priežastys
Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų.
Moters teisės ir nėštumo nutraukimas
Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą. Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Ši įtampa tarp teisinio leidimo ir praktinio pasiekiamumo ryškiai matoma ir Lietuvoje.
Būti: pasidariusiai tris abortus
Nėštumo nutraukimo prieinamumas Lietuvoje
Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto tyrimai rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasa, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje. Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame.“ SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. A. Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą.
Tyrimo metu kelios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu - nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu. Tai apima Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kupiškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų savivaldybes.
Gydytojo teisė atsisakyti
Teisės aktuose yra reglamentuota gydytojo teisė atsisakyti suteikti šią paslaugą, tačiau niekur nematyti mokamai aborto procedūrai pritaikytos nukreipimų tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas. Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė. Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur.“ Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta. A. Dumšienė BENDRA.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.
Statistika
Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu.
| Metai | Bendras abortų skaičius | Abortai pacienčių pageidavimu |
|---|---|---|
| 2023 | 4 960 | 2 431 |
Nors pastaraisiais metais abortų skaičius mažėja, specialistai šią tendenciją sieja su kontracepcijos populiarėjimu tarp porų.
Diskusijos ir kontroversijos
Nors nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legalus, apie tai kalbėti vis dar yra tabu. Konservatyvių pažiūrų atstovų nuomonės bei neigiamos moterų patirtys stigmatizuoja moteris, pasirinkusias atlikti nėštumo nutraukimą. Joms sunku kalbėti apie savo patirtis, o minėti veiksniai skatina emocinės būklės blogėjimą. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos. Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje. Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Higienos institutas - Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, o vaistai vartojami namuose, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Tai reiškia, kad dvi iš esmės skirtingos procedūros - savo pobūdžiu, sudėtingumu ir rizikos lygiu - yra traktuojamos vienodai pagal techninius reikalavimus. Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų. Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių. Be to, dalis įstaigų siūlo tik chirurginį nėštumo nutraukimą, nors galėtų teikti ir medikamentinį. Tarp jų - Ukmergės, Šalčininkų, Prienų, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Šiaulių ligoninės bei kai kurios „Affidea“ tinklo klinikos.
Galvijų abortai: priežastys ir pasekmės
Abortas ir priešlaikinis gimdymas skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju vaisius visada miršta. Negyvo kūdikio gimimas po įprastos nėštumo trukmės nelaikomas abortu. Toks vaisius laikomas negyvu. Abortų priežastys yra vienodos visiems ūkio gyvūnams. Išsimesti gali visi gyvuliai. Dėl abortų patiriama daug ekonominių nuostolių. Dėl jų nukenčia ne tik gyvulių reprodukcija, bet ir mažiau gaunama mėsos, pieno. Neretai po abortų išsivysto komplikacijos - įvairios lytinių organų ligos, dėl kurių patelė pasidaro nevaisinga, kartais net žūva. Karvių abortų būna apie 10-20 procentų.
Kodėl karvė buvo nutraukta
Karvių abortų priežastys yra nuo netinkamo pašaro šėrimo iki žmogui pavojingos bruceliozės. Visus persileidimo tipus galima suskirstyti į 3 dideles grupes: infekcinius, neinfekcinius ir invazinius. Pagal klinikinius požymius išskiriami abortai: pilnas; nebaigtas; paslėptas; įprasta. Paslėptas abortas nesukelia persileidimo, o karvės savininkas dažnai net neįtaria, kad taip nutiko. Dažniau manoma, kad per pirmą poravimosi karvė buvo sausa ir ją reikia vėl uždengti.
Užkrečiamos karvių persileidimo priežastys
Infekcinių abortų skaičius apima invazinius, tai yra, kuriuos sukelia parazitai. Tokie persileidimai nėra infekciniai, nes infekcijos parazitais būdas skiriasi. Infekciniai persileidimai sukelia: bruceliozė; snukio ir nagų liga; listeriozė; pseudotuberkuliozė; tuliaremija (ne visada); galvijų maras; infekcinis rinotracheitas; virusinis viduriavimas; galvijų sincitinė kvėpavimo takų infekcija; infekcinė avių (sergančių ir galvijų) katarinė karštinė arba „mėlynoji liežuvis“. Bruceliozė yra viena dažniausių infekcinių karvių abortų priežasčių. Kai kuriose bandose 5-8 mėnesių persileidimai įvyksta 50% karvių. Be to, bruceliozė yra viena iš pagrindinių telyčių abortų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad ši liga negydoma, bandoje, kurioje kasmet atleidžiamos telyčios, persileidimai gali įvykti kelerius metus iš eilės.
Invazinis abortas
Jie atsiranda dėl karvės užkrėtimo parazitais. Karvėms abortus sukelia tik dviejų tipų parazitai: Babesia ir Trichomonas. Babeziją neša erkės, o pagrindinis babeziozės ligų pikas pasireiškia vasaros laikotarpiu. Kadangi karvės dažniausiai būna kovo - balandžio mėnesiais, dėl infekcijos babezioze persileidimai įvyksta dažniau. Trichomonai turi skirtingus šeimininkus ir vektorius. Užsikrėtimas šiais parazitais nepriklauso nuo sezono. Galvijų trichomonozės sukėlėjo nešiotojai yra buliai. Karvėje parazitas perduodamas per spermą. Sergant trichomoniaze, ankstyvieji latentiniai abortai be persileidimų įvyksta 1-3 nėštumo mėnesį. Po to karvė grįžta medžioti ir vėl nutraukia.
Neužkrečiamos abortų priežastys
Ši grupė yra suskirstyta į: maistinis; traumuojantis; idiopatinis. Persileidimas gali atsirasti ir dėl mineralinių trąšų persotinto pašaro šėrimo. Karvės dažnai išmetamos dėl pernelyg didelio krūvio ar išgąsčio. Abortai įvyksta dėl apsinuodijimo nuodingais augalais, galvijams naudojant augalų estrogenus ir naudojant gimdos produktus.
Maistinis abortas
Iš esmės tai yra persileidimai dėl apsinuodijimo maistu. Mitybos abortas karvėje gali sukelti: daigintos arba supuvusios bulvės; pelėsinis šienas; puvę koncentratai; Šaldytos šakninės daržovės; rūgštus silosas; tešlas su garstyčių sėklomis; ricinos aliejaus (labai nuodingo augalo) vaisiai ir augalai; kadagys; nakviša; bitkrėslė; kanapės; garstyčios; asiūklis; išprievartavimas. Augalų estrogenai, galintys sukelti persileidimus, žydėjimo metu žolelėse yra daugiausia. Dėl šios priežasties nėščia karvė nepageidaujama duoti žydinčių dobilų. Karvės taip pat nutraukiamos, nes organizme trūksta būtinų amino rūgščių, vitaminų, pilnaverčių baltymų ir mineralų. Dėl aktyvaus azoto trąšų net ir gerybiniai tradiciniai galvijų pašarai tapo pavojingi: žirniai; dobilai; liucerna; rugiai; kukurūzai; šaknys; kopūstai. Jei raciono sausojoje medžiagoje nitratų yra daugiau kaip 0,2-0,35%, veršingos karvės nutraukiamos. Labai dažnas embrioninis mirtingumas. Daugiausia embrionų žūsta po sėklinimo praėjus 8-16 d. (apie 70-80 proc.), gali tęstis iki 45 parų. Embrionai žūsta dėl infekcinių ir neinfekcinių priežasčių. Neinfekcinės priežastys lemia apie 70 proc. visų embriono mirtingumo atvejų. Jos yra genetinės, fiziologinės, endokrininės. Genetiniai faktoriai sudaro apie 10 proc. embrionų mirtingumo atvejų.
Trauminis abortas
Trauminiai persileidimai apima: pilvo sienos sumušimas; gavo smūgį į galvą; terminis ir cheminis poveikis; ilgalaikis gabenimas; stresinė situacija; per didelis fizinis aktyvumas. Jei sužalojimai nedideli, jų pasekmės gali pasireikšti tik po kelių savaičių, kai savininkas jau pamiršo apie įvykį. Tokiu atveju persileidimas bus visiškas netikėtumas ir gali atrodyti, kad karvė iš mėlynos išmetė veršį. Trauminis abortas gali atsirasti dėl dviejų bandoje esančių karvių kovos. Žemiau pateiktame vaizdo įraše persileidimas įvyko dėl pilvaplėvės garavimo ragais. Savininkas kaltina viską dėl įstatymų, kurie draudžia ragauti. Tiesą sakant, karvė gali nusimesti, net jei smūgį padarė vienkartinis varžovas. Viskas apie smūgio jėgą. Stresinė situacija taip pat gali atsirasti nuo nulio. Naujųjų metų išvakarėse prie tvarto sprogus petardoms, daugelis karvių išsigando iš išgąsčio. Jei gyvūnas numetė gyvą veršį, jis yra priešlaikinis veršiavimasis. Net jei veršelis nugaišo praėjus porai minučių po gimimo. Gimus jau mirusiam vaisiui, tai yra persileidimas. Jei karvė priversta judėti per daug ir aktyviai, per artimiausias 1-2 dienas gali įvykti persileidimas. Taip gali atsitikti, jei banda nepagrįstai greitai perkeliama iš vienos ganyklos į kitą arba bandą vejasi šunys.
Idiopatinis abortas
Persileidimo tipas, kai karvės kūnas atsikrato negyvybingo vaisiaus. Manoma, kad veterinarijoje idiopatinius abortus sukelia mitybos priežastys arba lytinių ląstelių trūkumas. Panašūs persileidimai įvyksta vystymosi metu: vaisiaus anomalijos; membranų patologijos; vaisiaus ar membranų lašelis. Idiopatinis abortas yra įmanomas, net jei jaučio ir karvės genotipai yra nesuderinami. Šiuo atveju galimi 4 nėštumo vystymosi būdai: latentinis abortas ankstyvoje stadijoje; persileidimas dėl patologijos vėlesnėje stadijoje; vaisiaus mirtis, po kurios seka mumifikacija arba maceracija be persileidimo; gyvo veršelio su deformacija gimimas. Pastaruoju atveju jauniklis paprastai negyvena ilgai, net jei savininkas bando jį palikti.
Paslėptas abortas
Tas pats, kas embrioninis mirtingumas. Juos gali sukelti infekcinės ligos, traumos ar genetinis nesuderinamumas. Jis skiriasi nuo to, kas paprastai vadinama abortu, jei nėra persileidimų. Jiems būdinga embrionų mirtis ankstyvoje vystymosi stadijoje. Tuo pačiu metu karvė atrodo visiškai sveika. Išorinis simptomas pakartotinai medžiojamas tik praėjus 28-54 dienoms po apvaisinimo. Svarbu! Medžioklė su paslėptu abortu gali įvykti po 54 dienos. Karvių vaisiaus mirtingumas siekia 30-40%. Jauniems asmenims paslėpti abortai yra retesni. Apsvarstytos pagrindinės embriono mirtingumo priežastys: apvaisinimo anomalija, kurią sukelia lytinių ląstelių nesuderinamumas inbreedingo metu; nesavalaikis apvaisinimas; baltymų nesuderinamumas; cheminės medžiagos; vitamino trūkumas E; imunologiniai procesai; kiaušidės geltonkūnio funkcijos nepilnavertiškumas; kraujo grupių nesuderinamumas; kokų buvimas gimdoje. Embrionų mirtis dažniausiai įvyksta kritiniais jų vystymosi momentais. Vienas iš šių momentų: embriono implantavimas ir placentos jungties formavimas. Tačiau tokios operacijos atliekamos dideliuose ūkiuose, implantuojant embrioną iš didelio derlingumo donoro į mažo derlingumo recipientą. Tokios manipuliacijos nėra sudėtingos privačiam prekybininkui dėl sudėtingumo ir didelės kainos.
Abortas be persileidimo
Vėliau embrionas nebegali ištirpti pats, tačiau persileidimai taip pat ne visada įvyksta. Maceracija vyksta nėštumo viduryje. Audinių minkštėjimą lydi gimdos endometriumo uždegimas. „Išlaisvinti“ kaulai juda ir spaudžia gimdos kaklelį. Esant slėgiui, kaklas iš dalies atsiveria, o kaulai išeina kartu su skystais irstančiais audiniais. Išeinančių gleivių spalva yra pilkai ruda, kvapas aštrus ir rūgštus. Maceracijos metu karvė turi apsinuodijimo, apetito praradimo ir depresijos požymių. Tuštinantis iš makšties pirmiausia išsiskiria putojantis skystis, o po to gleivinė masė su kaulų gabalėliais. Karvė bus sterili tol, kol jos gimdoje bus vaisiaus liekanų. Tręšti galima tik išvalius gimdą ir atstatius endometriumo funkcijas. Mumifikacija taip pat įvyksta, kai vaisius miršta nėštumo viduryje. Bet šiuo atveju gimdoje nėra fermentacijos bakterijų, tačiau sumažėja miometriumo susitraukimas ir uždaras kaklas. Mumifikacija įvyksta dėl centrinės nervų sistemos ir gimdos neurorefleksinio aparato refleksinio ryšio pažeidimo. Jei gimdoje yra mumija, karvė negali vėl apvaisinti. Geltonoji kūno būklė yra patvari. Sumažėja hormoninis aktyvumas. Stebėkite: ilgalaikis nevaisingumas; pieno primilžio sumažėjimas; apetito praradimas; sumažėjo vandens suvartojimas. Atlikus tiesiosios žarnos tyrimą, nustatyta, kad nėščiajame ragelyje nėra skysčių ir padidėjęs vidurinių gimdos arterijų skersmuo be „gyvybės ženklų“. Gydymas atliekamas pašalinant mumiją. Kadangi mumifikacijos procese ir tolesniame vaisiaus radime gimdoje vyksta distrofiniai ir uždegiminiai procesai endometriume, reprodukciniai gebėjimai ne visada atkuriami.
Prasidėjusio persileidimo požymiai
Ankstyvosiose stadijose, jei paslėptas abortas neįvyko, tada nėra jokių artėjančio persileidimo požymių. Vaisius šeimininkui netikėtai pašalinamas iš gimdos kartu su membranomis. Jei taip nutinka ganykloje, abortas gali būti net praleistas. Vėlesniuose etapuose prasidėjusio aborto ir įprasto veršiavimosi požymiai yra panašūs:
- sumažėjęs apetitas;
- pieno sudėties pokyčiai;
- pieno primilžio sumažėjimas;
- nevartojančių karvių tešmens patinimas;
- nerimas;
- bandymai;
- išskyros iš makšties drumstų kruvinų gleivių.
Paskutinis persileidimo etapas yra embriono išsiuntimas. Skirtingai nuo įprasto veršiavimosi, persileidimas dažnai sukelia placentos sulaikymą ir gimdos uždegimą.
Ką daryti, jei karvė buvo nutraukta
Savininko atsakas į persileidimą priklauso nuo situacijos. Veterinarijos instrukcijose numatyta neinfekcinius lavonus sunaikinti specialiose krematorijose. Tačiau pirmiausia turite įsitikinti, kad persileidimas tikrai neįvyko dėl infekcinės ligos. Veršio lavonas kartu su placenta į veterinarijos gydytojo atvykimą dedamas į plastikinį maišelį. Vieta, kurioje įvyko persileidimas, yra kruopščiai išvaloma ir dezinfekuojama. Jei įmanoma, karvės gimda išvaloma nuo placentos liekanų. Siekiant išvengti gimdos uždegimo, karvei suleidžiamas penicilino grupės antibiotikų kursas. Dozės, injekcijų dažnis ir kurso trukmė priklauso nuo naudojamo antibiotiko tipo. Visas veterinarines manipuliacijas gali atlikti iškviestas veterinaras. Įskaitant antibiotikų skyrimą.
Galvijų abortų terapijos metodai
Abortas niekur neišgydomas. Tai, kas prarasta, negali būti atgaivinta. Antibiotikus galima naudoti tik norint išvengti uždegimo ir užkirsti kelią persileidimams, kol jie dar neįvyko. Vienintelis variantas, kai yra galimybė išvengti persileidimo, yra priešlaikinis stūmimas. Jei sveika karvė pradeda stumti anksčiau laiko, bet gimdos kaklelis dar nėra visiškai atsivėręs, galima išvengti persileidimo. Priešlaikinių bandymų požymiai yra tokie patys kaip viešbutyje: karvė atsigręžia į pilvą; pereina nuo kojos prie kojos; neramus; dažnai guli ir keliasi. Dėmesio! Kad išvengtumėte priešlaikinio veršiavimosi, atlikite šviesos atitraukiančius laidus.
Galimos pasekmės
Pasekmės dažniausiai nepriklauso nuo persileidimo fakto. Jei dėl genetinių problemų įvyko „natūralus“ negyvybingo embriono persileidimas ir nėra uždegimo, visos pasekmės yra būtinybė vėl turėti karvę su kitu jaučiu. Jei abortas įvyksta dėl sveikatos problemų ir nenormalaus nėštumo, rezultatas gali būti nevaisingumas visą gyvenimą. Tačiau dažniausiai prieš bandant tai padaryti dar kartą reikia rimtai elgtis su karve.
Prevenciniai veiksmai
Prevencinės priemonės priklauso nuo aborto rūšies. Vartojant maistą apsinuodijimo nitratais prevencijai, į veną naudojami gliukozės ir askorbo rūgšties tirpalai. Tas pats daroma gydant tokio tipo persileidimus. Norint išvengti trauminių persileidimų, būtina sukurti patogias karvių gyvenimo sąlygas. Grindys turi būti neslidžios, kad nėščias gyvūnas negalėtų nukristi. Iš bandos būtina pašalinti agresyvius asmenis, kurie gali pakenkti kitų karvių vidaus organams. Idiopatinio aborto prevencija yra teisingas tėvų poros pasirinkimas. Tai įmanoma tik su veisliniais gyvūnais, kurių kilmė yra žinoma. Bet kokiu kitu atveju galimas tik empirinis kelias. Infekcinių abortų metu gydymas ir ligų prevencija atliekami, o ne patys persileidimai. Esant masiniam abortui bandoje, atliekamas tyrimas ir pašalinama priežastis. Po to stebimas sanitarinių normų laikymasis laikant veršingas karves ir veislinius bulius. Esant embrioniniam mirtingumui, galimos tik prevencinės priemonės: apvaisinimo reikalavimų laikymasis; karvės apvaisinimas medžioklės pabaigoje; 1% progesterono tirpalo injekcija; gimdos dezinfekavimas Lugolio tirpalu praėjus 12 valandų po apvaisinimo; maitinimas vitaminais ir mineralais. Praktiškai privačiuose namų ūkiuose nedaug žmonių vykdo prevencines priemones.
LŽŪKT gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis pasakojo, jog negalima karvių šerti apšalusiu, supelijusiu ir erkių pakenktu pašaru, nes jame esantys toksinai gali sukelti karvių išsimetimą. Veršingoms karvėms, suėdusioms tokio pašaro, sutrinka virškinimo sistema ir jos gali staiga persileisti. Išsimetimą gali sukelti ir pašaruose esantys estrogenai. Jų daugiausia būna ankštiniuose pašaruose: dobiluose, liucernoje, ypač raudonuosiuose dobiluose. Pasak V.Gudaičio, veršingumo pradžioje embrionai gali žūti ir dėl reikiamo maisto medžiagų kiekio trūkumo ir mikroelementų (cinko, vario, mangano) stokos, per mažo riebaluose tirpstančių vitaminų A, D, E ir K kiekio pašarų racionuose. Žiemos metu reikėtų vengti gyvulius girdyti šaltu vandeniu, nes kiekvienas ekstremalus atvejis turi dvigubą poveikį veršingų karvių organizmui ir gali sukelti išsimetimą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedros doc. dr. Alvydas Malakauskas pasakojo, kad pieninių ir mėsinių galvijų abortus pasaulyje dažniausiai sukelia - parazitinis pirmuonis Neospora caninum. „Jei karvės užsikrečia būdamos veršingos, parazitas patenka į placentą ir į vaisių. Karvėms klinikinių ligos požymių nebūna, tačiau užsikrėtusios karvės gali išsimesti arba atvesti silpnus ir ligotus veršelius. Nepriklausomai nuo amžiaus, karvės gali išsimesti pradedant trečiu veršingumo mėnesiu, bet abortai dažniausiai pasitaiko 4-6 veršingumo mėnesiais. Vaisius taip pat gali žūti gimdoje, gali būti atvedamas negyvas veršelis arba gyvas, bet sergantis, arba kliniškai sveikas, bet būti parazitų nešiotojas. Atvesti veršeliai, užsikrėtę šiuo pirmuonimi, gali būti mažesnio svorio, sunkiai ar visai negalintys atsikelti. Kartais pasitaiko neurologinių sutrikimų (užpakalinės ar priekinės kojos sulenktos arba nenormaliai ištiestos)“, - sakė doc. A. Parazitas nustatomas tiriant vaisių, vaisiaus skysčius ir motinos kraujo serumą, pieną. Dėl parazitų patiriamų ekonominių nuostolių galima išvengti, izoliuojant užkrėstas karves ir kontroliuojant, kad į bandą nepakliūtų užkrėstų galvijų. Pasak mokslininko, parazitų plitimą galima apriboti laikantis kuo geresnių bendrų veterinarinių sanitarinių reikalavimų fermose. Reikėtų tinkamai ir laiku šalinti vaisius po aborto bei placentas, kad nepakliūtų kitiems gyvuliams.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
