Šlapimo takų infekcija (UTI) yra dažna sveikatos problema, ypač tarp moterų. Paprasta šlapimo takų infekcija dažniausiai nesukelia rimtų problemų. Tačiau infekcijos, pažeidžiančios inkstus, gali sukelti sunkių komplikacijų. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.
Šlapimo takų infekcija yra bendras infekcijų, atsirandančių šalinimo sistemoje, terminas. Šlapimo takai apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Infekcija bet kurioje iš šių sričių vadinama šlapimo takų infekcija. Bakterinė infekcija yra dažniausia šlapimo takų infekcijų priežastis. Rečiau grybelinės ir virusinės infekcijos taip pat gali sukelti ŠTI. Šlapimo takų infekcijas daugiausia sukelia bakterijos, Escherichia coli (E. coli) yra dažniausias kaltininkas. Kitos bakterijos, tokios kaip Klebsiella, Proteus ir Enterococcus, taip pat gali sukelti infekcijas.

Šlapimo takų infekcijos gali turėti specifinius pavadinimus, priklausomai nuo užkrėsto organo:
Nėštumo metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, tad ir dažnesnis nei įprasta šlapinimasis ir šiaip jau vargina dažną besilaukiančią moterį. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai ir fiziniai šlapimo takų pakitimai gali padidinti ŠTI išsivystymo riziką. Nėštumo metu padidėjęs progesterono kiekis skatina spartesnį glikogeno gaminimą, taip sukuriama palankesnė terpė bakterijoms daugintis. Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis.
Kaip rodo statistika, šlapimo infekcijos yra dažniausiai nėštumo metu pasitaikančios bakterinės infekcijos - teigiama, jog su ja susiduria 2-4 proc. nėščiųjų. Kaip ir kitais atvejais, taip ir nėščiosioms, šios infekcijos dažniausiai prasideda, kai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo takų sistemą. Čia bakterijos prikimba prie šlapimo takų gleivinės ir dauginasi.
Kai kuriems žmonėms šlapimo takų infekcija gali nesukelti simptomų. Be to, simptomai gali skirtis priklausomai nuo šlapimo takų infekcijos tipo. Nėščiajai susirgus šlapimo takų infekcija pasireiškia tokie patys simptomai, kaip ir sergant nenėščioms moterims ar vyrams - tai yra labai įkyrus noras šlapintis, deginimas ir perštėjimas šlapinantis, skausmas, maudimas apatinėje pilvo dalyje. Šlapimas gali būti drumstas, neįprasto kvapo. Simptomai yra dažnas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas, dubens skausmas ir nuovargis.

Apatinių šlapimo takų infekcijos, tokios kaip uretritas ir cistitas, moterims sukelia skausmą dubens srityje. Dubens sritis reiškia sritį po pilvu ir virš gaktos kaulo. Moterys, sergančios apatinių šlapimo takų infekcijomis, gali jausti jautrumą ir skausmą šioje srityje.
Viršutinių šlapimo takų infekcijos yra rimtesnės. Pielonefritas, inkstų infekcija, gali sukelti būklę, vadinamą urosepsiu, kai infekciją sukeliančios bakterijos patenka į kraują ir išplinta visame kūne. Urosepsis gali sukelti rimtų problemų, įskaitant žemą kraujospūdį, komą ir net mirtį.
Viršutinių šlapimo takų infekcijos, pvz., pielonefritas, sukelia skausmą inkstų srityje. Šis skausmas paprastai jaučiamas šone arba apatinėje nugaros dalyje. Šoninis skausmas, taip pat žinomas kaip šono skausmas, yra dažnas simptomas. Viršutinių šlapimo takų infekcijos taip pat gali sukelti nugaros ir apatinės nugaros dalies skausmą.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti šlapimo takų infekcijų tipus ir jų simptomus, atsižvelgiant į nėštumo kontekstą:
| Šlapimo takų infekcijos tipas | Paveikta sritis | Simptomai (nėštumo metu) |
|---|---|---|
| Uretritas | Šlaplė | Deginimo pojūtis šlapinimosi metu; išskyros. |
| Cistitas | Šlapimo pūslė | Deginimo pojūtis šlapinimosi metu; dažnas šlapinimasis; staigus noras šlapintis; drumstas/nemalonaus kvapo šlapimas; dubens skausmas. |
| Pielonefritas | Inkstai | Skausmas inkstų srityje (šone, nugaros skausmas); karščiavimas; šaltkrėtis; pykinimas, vėmimas. |
ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus. Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos diagnozuojamos atliekant šlapimo tyrimus, įskaitant šlapimo kultūrą, kuri padeda nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių, tokių kaip leukocitozė.
Nėštumo metu dažnos tam tikros infekcijos, dalies jų žymenys aptinkami šlapime. Tačiau moters šlapime bakterijų gali būti aptinkama nesant jokių šlapimo takų infekcijos požymių. Svarbu žinoti ir tai, kad bakterijos šlapime gali būti aptiktos ir dėl užteršto mėginio, pavyzdžiui, jei nepanaudotas vidurinis šlapimo srautas ar nebuvo tinkamai nuvalyta tarpvietė. Nėščiosios šlapime aptikus bakterijų stengiamasi įvertinti priežastis. Tą galima įtarti, jeigu šlapimo tyrime yra aptinkama didesnė nei įprasta bakterijų įvairovė arba jei bakterijų kiekis yra sąlyginai nedidelis - infekcijos atveju įprastai aptinkama daug, bet vienos rūšies bakterijų (pvz., E. coli).
Norint tinkamai atlikti tyrimą, svarbu taisyklingai paimti šlapimo mėginį: uždaryti indelį ir šlapimą per 1-2 val. pristatyti tyrimams.
Vos atpažinus šiuos simptomus reikėtų pasitarti su savo gydytoju - ypač atsargios moterys turėtų būti pirmajame nėštumo trimestre ir savarankiškai nevartoti jokių medikamentų. Nėštumo metu gydymas antibiotikais įprastai skiriamas tiek šlapimo takų infekcijos atveju, tiek ir esant besimptomei bakteriurijai. Nėščiosioms galima vartoti antibiotikus, tačiau svarbu parinkti saugius antibiotikus nėštumo metu. Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu apima antibiotikus. Paprastų infekcijų atvejais, remiantis šlapimo pasėlio rezultatais, skiriamas specifinis antibiotikas. Sunkesniais atvejais pacientai gali būti hospitalizuojami ir gydomi intraveniniais (IV) antibiotikais.

Jei šlapimo takų infekciją sukelia tokios būklės kaip inkstų akmenligė ar šlapimo takų anomalijos, pirmiausia reikia spręsti šias sąlygas. Gydymo gali neprireikti, jei išsiaiškinama, kad šlapimo tyrimo atsakymas dėl bakterijų yra klaidingai teigiamas.
Yra įvairių priemonių, kurios gali padėti greičiau pasveikti po šlapimo takų infekcijos. Vienas svarbiausių - gerti daug skysčių. Hidratacija, ypač su vandeniu, atskiedžia šlapimą ir padeda iš organizmo išplauti bakterijas, kol jos dar nesidaugina. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ir šlapimo pūslės tuštinimas po lytinių santykių, taip pat gali padėti sumažinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima probiotikų vartojimą, siekiant atkurti sveiką makšties florą ir sumažinti infekcijų pasikartojimo riziką. Žinoma, ir antrajame, ir trečiajame nėštumo trimestre gydytojo konsultacija reikalinga, tačiau paprastai šiuo metu gydytojas patars vos išryškėjus šlapimo takų sistemos uždegimo požymiams pradėti vartoti preparatus, savo sudėtyje turinčiais natūralių spanguolių. Jei susirgimas bus rimtesnis, nėščiajai gali būti skirta ir antibiotikų, tačiau kartu su jais patariama vartoti ir preparatų su spanguolėmis.
Pasak urologo V.Kamarausko, galioja tie patys universalūs patarimai: stengtis neperšalti, dėvėti pakankamai šiltus, natūralaus pluošto apatinius, kruopščiai laikytis asmens higienos, valyti tarpvietę judesiu iš priekio link nugaros, vartoti pakankamai skysčių (geriausiai - gryno vandens), šlapinantis stengtis visiškai ištuštint šlapimo pūslę - tą pavyks padaryti šlapinantis kiek pasilenkus į priekį. Kaip išvengti šlapimo takų infekcijos laukiantis kūdikio?
Prevencinės priemonės:

Paprasta šlapimo takų infekcija dažniausiai nesukelia rimtų problemų. Tačiau infekcijos, pažeidžiančios inkstus, gali sukelti sunkių komplikacijų. Viršutinių šlapimo takų infekcijos yra rimtesnės. Pielonefritas, inkstų infekcija, gali sukelti būklę, vadinamą urosepsiu, kai infekciją sukeliančios bakterijos patenka į kraują ir išplinta visame kūne. Urosepsis gali sukelti rimtų problemų, įskaitant žemą kraujospūdį, komą ir net mirtį. Jeigu delsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera. Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę. Jei jau šlapimo takų infekcijos nepavyko išvengti, svarbiausia nesijaudinti ir laiku imtis gydymo.