Skubi pagalba naujagimiui: gyvybiškai svarbūs veiksmai kritinėse situacijose

Pirmieji kūdikio gyvenimo metai kupini pačių įvairiausių iššūkių, kartais - ir ne visai malonių. Kasdienybėje pasitaiko netikėtų situacijų, kai žmogaus gyvybė pakimba ant plauko ir jai išsaugoti yra duotas labai mažas laiko tarpas. Deja, nėra jokių privalomų mokslų, kaip auginti vaiką, tačiau žinoti, kaip elgtis kritinėse situacijose, yra gyvybiškai svarbu.

Bendra informacija ir skubios pagalbos principai

Kai vaikas susižeidžia, užspringsta, nusipliko, visi tėvai žino - reikia kviesti greitąją pagalbą. Nedelsdami skambinkite numeriu 112 ir kvieskite greitąją pagalbą. Tačiau greitoji neatvažiuoja per minutę. Lietuvoje pagalba atvažiuoja vidutiniškai per 20 minučių (o kartais tenka laukti ir 45 minutes). Tai labai ilgas laiko tarpas. Jei esate vienas, teks pačiam ir gaivinti, ir kviesti greitąją pagalbą. Tai nėra lengva.

Gaivinimo ABC: pirmieji žingsniai

Jei dėl kokių nors priežasčių sutriko vaikučio kvėpavimas ir širdies veikla, reikės gaivinti. Pirmiausia minutę laiko gaivinkite, o tik tada skambinkite medikams (gaivinant suaugusiuosius viskas atvirkščiai - pirmiausia reikia iškviesti pagalbą, tada pradėti gaivinti).

Prieš pradedant gaivinti reikia vaiką paguldyti ant nugaros, po kaklu ir pečiais padėti pagalvėlę ar susuktą medžiagos volelį, kad kaklas nebūtų prilenktas prie krūtinės, o sudarytų su krūtinės ląsta tiesią liniją.

• Kaip pūsti orą: Orą galite pūsti per nosį (tada teks užimti burną), per burną (teks užimti nosį) arba apžioti ir nosį, ir burną. Nereikia supūsti vaikui viso savo plaučių tūrio.
• Pūtimų ir paspaudimų dažnis: 2 x 30.
• Kaip spaudyti krūtinės ląstą: Mintyse nubrėžkite liniją tarp spenelių ir liniją per krūtinkaulį. Kur šios linijos susikerta, reikia dviem pirštais žemiau krūtinės ląstos daryti paspaudimus. Paspaudimai turi būti greiti ir staigūs - 100 kartų per minutę.

Minutę laiko padarius įpūtimus ir paspaudimus, reikia stebėti, ar neatsirado kvėpavimas ir pulsas. Jei matote, kad vaikutis atsigavo, reikia jį paguldyti į vadinamąją atsigavimo poziciją - ant šono, viena ranka po galva, viršutinė koja sulenkta.

Užspringimas - grėsmė kūdikio gyvybei

Kūdikio arba mažo vaiko užspringimas yra labai pavojingas ir kelia rimtą grėsmę gyvybei. Kūdikiai dažniausiai užspringsta maistu. Užspringimas yra dažna kūdikių ir mažų vaikų mirties priežastis, pirmiausia dėl to, kad jų kvėpavimo takai yra siauri ir jie lengvai dar labiau susiaurėja ar netgi yra visiškai užblokuojami patekus į juos svetimkūniui.

Kūdikiams prireikia nemažai laiko, kol jie išmoksta kramtyti ir ryti maistą, taip pat kūdikiai ne visada turi pilnai išsivysčiusį kosulio refleksą, dėl ko gali būti sudėtinga pašalinti į kvėpavimo takus patekusį svetimkūnį lauk kosulio pagalba. Kartais užspringimų riziką gali didinti ir tam tikros vaikų ligos.

Kaip atpažinti užspringimą?

Užspringstama tada, kai maistas ar svetimkūnis, esantis burnoje, patenka ne į stemplę, bet į kvėpavimo takus ir sutrukdo orui patekti į plaučius. Galimi du užspringimo variantai: visiškas ir dalinis.

• Dalinis užspringimas: Svetimkūnis susiaurina kvėpavimo takus, tačiau jų visiškai neužkemša. Žmogus gali įkvėpti, kosėti, kalbėti, tačiau kvėpavimas būna nenormalus, atsiranda kvėpavimo nepakankamumas. Užspringęs žmogus išlieka sąmoningas, gali kosėti ir kalbėti. Imtis veiksmų reikia tais atvejais, kai žmogus rodo užspringimo ženklą, kvėpuojant atsiranda švilpesys, kvėpavimo nepakankamumas sunkėja.
• Visiškas užspringimas: Viršutiniai kvėpavimo takai yra aklinai užkemšami. Žmogus negali įkvėpti, iškvėpti, kalbėti, kosėti. Tokiu atveju tinkamą pagalbą reikia suteikti kuo greičiau, nes kitaip nukentėjusysis miršta. Jei kvėpavimo takai visiškai užkimšti, žmogus kalbėti negalės.

Pirma pagalba užspringus kūdikiui

Jei manote, kad kūdikis užspringo (pats pasakyti jis negali) - yra sąmoningas, tačiau neverkia, negali kosėti, nustojo kvėpuoti, pagalbą teikite šiuo būdu:

1. Paguldykite kūdikį ant nugaros ant savo dešinės rankos dilbio, plaštaka laikykite vaiko galvą. Kitos rankos dilbį uždėkite ant vaiko krūtinės ir pirštais suimkite apatinį žandikaulį.
2. Apverskite vaiką ir laikykite jį ant kairės rankos dilbio taip, kad galva būtų šiek tiek žemiau. Laisvos rankos delno pagrindu penkis kartus stipriai trenkite į nugarą tarp menčių. Ranka bus stabilesnė, jei ją atremsite į tos pačios pusės šiek tiek sulenktos kojos šlaunį.
3. Jei šie veiksmai nepadėjo pašalinti svetimkūnio, prilaikydami kūdikio galvą laisvos rankos plaštaka, o dilbį pridėję prie nugaros, paguldykite jį aukštielninką ir penkis kartus dviem pirštais staigiai paspauskite krūtinkaulį ties spenelius jungiančios linijos aukščiu (paspaudimų gylis - 1,5-2,5 cm). Ranka bus stabilesnė, jei ją atremsite į tos pačios pusės šiek tiek sulenktos kojos šlaunį.

Šiuos veiksmus kartokite tol, kol kūdikis pradės kvėpuoti, kosėti, verkti arba neteks sąmonės. Išnykus sąmonei, pradėkite gaivinti.

Svarbu: Kūdikių galva yra gana didelė ir sunki, jų kaklo raumenys yra per silpni, kad galėtų palaikyti stabilią galvos padėtį patrankymų metu, todėl, netinkamai teikiant pagalbą, dėl staigių kūdikio galvos judesių gali įvykti kaklinės stuburo dalies trauma. Griežtai draudžiama kratyti vaiką laikant už kojų žemyn galva. Kratyti, purtyti užspringusio kūdikio negalima, nes tokie veiksmai ne tik nepadės pašalinti svetimkūnio, bet netgi gali sukelti sukrėsto vaiko sindromą ir pažeisti trapius kaklo slankstelius.

Kaip išvengti užspringimo?

• Pradėkite kūdikį maitinti kietu maistu tik tuomet kai kūdikis turi gerus motorinius įgūdžius ryti košės ar tyrės pavidalo maistą.
• Neduokite kūdikiams ar mažiems vaikams mėsos ar sūrio gabaliukų, vynuogių, į mažus gabaliukus supjaustytų šviežių daržovių ar vaisių.
• Neduokite kūdikiams ar mažiems vaikams kietų smulkių maisto produktų, pavyzdžiui, sėklų, riešutų, kukurūzų ir saldainių.
• Būkite šalia kūdikio ar mažo vaiko, kai jis valgo.
• Kai jūsų mažylis ūgteli, neleiskite jam valgio metu žaisti, vaikščioti, bėgioti.
• Priminkite savo vaikui, kad prieš kalbėdamas jis turi sukramtyti ir nuryti maistą.
• Atidžiai įvertinkite savo vaiko žaislus. Neleiskite kūdikiui ar mažam vaikui žaisti su latekso balionais (ypatingai didelį pavojų kelia sprogę ir į kvėpavimo takus patekę gumos gabaliukai, nes juos sunku pašalinti teikiant pirmąją pagalbą), mažais kamuoliukais, rutuliukais, žaislais, kuriuose yra smulkių detalių, ar žaislais skirtais vyresniems vaikams. Ieškokite amžiaus nuorodų pirkdami žaislus savo vaikui.

Karščiavimas ir kada kreiptis pagalbos

Karščiavimas, deja, yra dažnas vaikučių palydovas. Riba, kuomet gydytojai įprastai rekomenduoja mažinti temperatūrą, yra 38,5 - 39°C. Kūdikiams ir mažiems vaikams negalima duoti aspirino dėl Rėjaus sindromo rizikos.

Karščiavimas - viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai ieško skubios pediatro konsultacijos. Dažniausiai tai būna virusinės infekcijos pradžia ir vaikas pasveiksta be komplikacijų, tačiau kai kuriais atvejais karščiavimas gali būti rimtesnės būklės signalas, todėl svarbu laiku įvertinti situaciją ir imtis tinkamų veiksmų.

Kada kreiptis į medikus?

Šie simptomai atitinka tarptautinėse rekomendacijose aprašomas „raudonas vėliavas“, todėl tokiais atvejais reikėtų kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Skubi pediatro konsultacija

Skubios konsultacijos tikslas - greitai ir saugiai atsakyti į esminius klausimus: kas labiausiai tikėtina, kokia rizika, ar reikia tyrimų, ar pakanka priežiūros namuose, ir kada būtina pakartotinė apžiūra. Profesionalus ir ramus požiūris į vaiko sveikatą. Kai karščiuoja vaikas, svarbus ne tik tikslus medicininis įvertinimas, bet ir ramus, tėvus palaikantis bendravimas.

Konsultacijos metu vaikų ligų gydytojas pediatras:

• surenka išsamią anamnezę (simptomų pradžia, eiga, kontaktai, vartojami vaistai, alergijos, skiepai, ankstesnės ligos);
• įvertina bendrą būklę ir gyvybinius rodiklius: kvėpavimą, kraujotaką, temperatūrą, hidrataciją, odą, neurologinius požymius;
• apžiūri dažniausias karščiavimo „kaltininkų“ zonas: ausis, gerklę, plaučius, pilvą, limfmazgius, odą;
• sprendžia dėl tolimesnių tyrimų, gydymo ar stebėsenos namuose;
• paaiškina, ko tikėtis per artimiausias 24-72 val., pateikia rekomendacijas dėl vaiko priežiūros, vaistų vartojimo ir nurodo aiškias „raudonas vėliavas“, kada būtina kreiptis skubiau.

Kokie tyrimai gali būti reikalingi?

Tyrimai parenkami individualiai, pagal vaiko amžių, apžiūros radinius ir rizikas. Dažniausiai sprendžiame dėl:

• kraujo tyrimų (uždegimo rodiklių ir kt.), kai reikia įvertinti bakterinės infekcijos tikimybę ar ligos sunkumą;
• šlapimo tyrimo (o prireikus - ir papildomo ištyrimo), nes mažiems vaikams karščiavimas be aiškios kvėpavimo simptomatikos neretai susijęs su šlapimo takų infekcija;
• greitųjų infekcijų testų, kai tai keičia gydymo taktiką (pvz.: padeda racionaliau spręsti dėl antibiotikų ar izoliacijos).

Jei įtariama būklė, kuriai reikalingi stacionariniai ar radiologiniai tyrimai (pvz.: rentgenograma, intensyvesnis stebėjimas), pediatras nukreips į atitinkamą įstaigą.

Stebėsena, skysčiai ir simptomų kontrolė klinikoje

Kai vaikui karščiuojant reikia saugesnės taktikos (pavyzdžiui, prastesnė savijauta, vangumas, silpnesnis gėrimas, vėmimas ar įtariamas skysčių trūkumas), klinikoje galime suteikti ne tik konsultaciją, bet ir išplėstinę ambulatorinę priežiūrą:

• Ilgesnę būklės stebėseną klinikos dienos stacionare - dinamiškai vertiname bendrą savijautą, kvėpavimą, pulsą, temperatūrą, odos spalvą, hidratacijos požymius ir vaiko reakciją į taikomas priemones.
• Skysčių vartojimo užtikrinimą stebėjimo metu - padedame suplanuoti gėrimą mažais kiekiais, stebime toleravimą, vėmimo epizodus, šlapinimąsi ir bendrą būklės dinamiką.
• Simptomų kontrolę - esant poreikiui gydytojas gali skirti karščiavimą mažinančius (antipiretinius) vaistus, įvertinti jų poveikį ir parinkti tinkamiausią režimą pagal vaiko amžių bei situaciją.
• Intraveninę skysčių infuziją (lašelinę), kai tam yra medicininės indikacijos (pvz.: vaikas negali pakankamai gerti, yra ryškesni dehidratacijos požymiai, kartojasi vėmimas).
• Aiškų tolimesnį planą - po stebėjimo ir (jei taikyta) gydymo priemonių pateikiame konkrečias instrukcijas: ar galima saugiai tęsti priežiūrą namuose, kada reikalinga kontrolė, ir kokiais atvejais būtinas skubus vykimas į ligoninės priėmimą.

Svarbu: jei pediatras įtaria gyvybei pavojingą būklę (pavyzdžiui, ryškų kvėpavimo sutrikimą, traukulius, sunkią dehidrataciją, staigų būklės blogėjimą ar kitus „raudonus signalus“), ambulatorinė priežiūra nėra pakankama - tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į skubios pagalbos ir priėmimo skyrių.

Kitos skubios situacijos

Nudegimai ir nusiplikymai

Kaip rodo statistika, odos nudegimai - bene dažniausiai pasitaikanti kūdikių ir vaikų iki 3 m. Vaikelį iškart su drabužiais neškite į virtuvę ar vonią ir nudegusią vietą bent 5 min. vėsinkite po tekančiu vandeniu. Jei kūdikis apsiplikė didelį odos plotą (pavyzdžiui, krūtinę), geriausia nudegimą vėsinti po dušu. Kvieskite greitąją pagalbą. Vaikui nusideginus ar nusiplikius jokiu būdu negalima iškart nurengti / nuplėšti drabužių: taip galima stipriai pažeisti viršutinį odos sluoksnį, todėl liks randų.

Galvos traumos po kritimo

Jei kūdikis nuo kokio nors aukščiau esančio paviršiaus nukrito ant grindų, ypač jei paviršius yra kietas, stebėkite vaikelio būklę. Dažniausiai kūdikiai tik labai išsigąsta, tačiau nesusižeidžia. Tad artimiausias 24 val. kūdikį reikėtų stebėti. Į ligoninę visuomet reikėtų vykti, jeigu galvos traumą patyrė jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus kūdikis (net jeigu jam nepasireiškia sunkią galvos traumą rodančių simptomų).

Svetimkūniai

Kūdikiai gali staiga nuryti po ranka atsidūrusį smulkų daiktą, įsikišti jį į nosį ar ausį.

• Svetimkūnis kūdikio virškinimo trakte: Nedidelis svetimkūnis (pavyzdžiui, karoliukas ar moneta) judės virškinamuoju traktu ir maždaug po 2 dienų bus pašalintas. Tačiau svarbu įvertinti, ar prarytas daiktas nepakenks vaikelio sveikatai. Nedelsiant į medikus kreiptis reikėtų kūdikiui nurijus vaistų ar elementą, daugiau nei vieną magnetuką, kažkokių kitų metalinių ir kitokių daiktų, didesnių nei 2-3 cm.
• Svetimkūnis kūdikio nosyje: Jei kūdikis įsikišo svetimkūnį į nosį, reikėtų bandyti rankomis jį pašalinti, o to padaryti nepavykus reikia vykti į priimamąjį.
• Svetimkūnis kūdikio ausyje: Jei kūdikis įsikišo svetimkūnį į ausį, tuomet į ausies landą galima atsargiai įpilti šilto vandens: svetimkūnis kartais išplaukia. Nepavykus - kreiptis į medikus.

Traukuliai

Prasidėjus traukulių priepuoliui vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia. Vaikas nereaguoja į tėvų balsą. Pasukti vaiko galvą į šoną, kad, pradėjęs vemti ar atpylęs, neužspringtų. Laikykite kūdikį ant rankų horizontalioje padėtyje. Neleiskite vaikeliui stovėti ar ropoti po kambarį. Jei matote, kad gulint jam sunku kvėpuoti, leiskite sėdėti.

Erkės įsisiurbimas

Nuo erkinio encefalito galima skiepyti 1 metų ir vyresnius vaikus bei suaugusiuosius, tad ši liga itin pavojinga imuniteto neturiems mažyliams. Tad jei erkė įsisiurbė reikia ją kuo skubiau ištraukti: kuo ilgiau ji nepašalinama, tuo didesnė tikimybė, kad bus perduoti ligos sukėlėjai.

tags: #skubi #pagalba #naujagimiui

• Kelmės klebono elgesys
• Darželių tvorų ir vartų reglamentai
• Atraskite natūralias priemones vaikų sveikatai stiprinti
• Dariaus Songailos šeima ir meilės istorijos
• Briko Gim Sa 2/20 grindų mišinys