Knygos lavina vaizduotę: kelias į platesnį pasaulį ir turtingesnį protą

Vaikai nuo mažų dienų pasaulį pažįsta jį tyrinėdami: per žaislus, maistą, augalus bei daugelį kitų dalykų. O vienas iš jų, patikrintas ir itin veiksmingas, yra knygos, teikiančios nenuginčijamą naudą mažiesiems, o taip pat ir vyresniems vaikams. Knyga vaikui - langas į pasaulį, jo pažinimą, patirtis, kūrybiškumą, laisvė vaizduotei! Ištrauka: Knygos lavina vaizduotę ir skatina mąstymą. Tai ko gero viena svarbiausių priežasčių lemiančių žmonių aktyvų skaitymą.

Nors žmogaus mąstymą tobulina daug veiksnių, knygos yra vienas geriausiai žmogaus vaizduotę ir mąstymą skatinančių priemonių. Knygos, skirtingai nei televizija ar apskritai bet kokia gaunama vizualinė informacija, leidžia žmogui įjungti vaizduotę ir remiantis ja, mintyse tarsi susikurti norimus veikėjų paveikslus, įsivaizduojamas vietas, kuriose tie veikėjai būtų ir išgyventų didžiausius savo knygose aprašomus nuotykius.

Skaitymo įtaka vaizduotei ir smegenų veiklai

Tik skaitant knygas žmogus yra tarsi įtraukiamas į fikcijos pasaulį, kuriame skaitydamas jis turi sekti kiekvieną žodį, kad galėtų teisingai išgyventi kūrinį ir apskritai jį suprasti. Turima omenyje, kad norint suprasti vieną ar kitą knygos mintį, epizodą, žmogaus smegenys turi nuolat galvoti, todėl skaitymas skatina daugiau mąstyti ir padeda tapti protingesniais. Neuromokslininkė Natalie Phillips atliko tyrimą (2012, Stanfordo universitetas), kurio metu suaugusieji skaitė Džeinę Ostin, kol buvo skenuojama jų smegenų veikla. Skaitant grožinę literatūrą aktyvavosi ne tik kalbos sritys, bet ir sensorinės bei motorinės zonos: smegenys elgėsi tarsi iš tikrųjų išgyventų knygos įvykius. Vaikams, kurių smegenys dar intensyviai vystosi, šis efektas dar stipresnis.

Emorio universiteto tyrėjai atliko kitą tyrimą, norėdami išsiaiškinti ilgalaikį ir trumpalaikį romanų skaitymo poveikį smegenų jungtims. Tyrimas atskleidė, kad įsijautimas į romaną pagerina smegenų sąveikas ir funkcionalumą. Skaitymas leido įsijausti į kito žmogaus vaidmenį ir išlaisvinti vaizduotę. Tyrėjai pastebi, kad pokyčiai smegenyse lieka ir praėjus kelioms dienoms po skaitymo. Tai rodo, kad romanas išties gali padėti įsikūnyti į herojus. Vaikai, kuriems reguliariai skaitomi grožiniai pasakojimai, stipriau išvysto vadinamąją „proto teoriją" (Theory of Mind), tai yra gebėjimą suprasti, kad kiti žmonės turi skirtingas mintis, jausmus ir požiūrius. Skaitymas sustiprina ryšius smegenyse ir gerina jų veiklą.

Skaitymo nauda vaikų raidai ir emociniam intelektui

Skaitymas ikimokyklinio amžiaus vaikams labai svarbus, nes taip jie išmoksta daug naujų žodžių, vėliau jiems lengviau sekasi mokykloje, lavinamas vaikučių emocinis intelektas, skatinama vaizduotė, kūrybiškumas. Kai vaikas mažiukas, jam skaito tėveliai, seneliai, o ūgtelėjęs skaitymą perpranta ir jis pats. Skaitymas vyresniems vaikams ir paaugliams tampa turiningu laisvalaikiu, kuris padeda atsipalaiduoti, atitrūkti nuo kasdienybės, mokslo rūpesčių ir pasinerti į įsivaizduojamą pasaulį.

Tokio amžiaus vaikams skaitymas itin naudingas, nes gerina rašymo įgūdžius, turtina žodyną, skatina mąstymą, gerina dėmesio koncentraciją. Neretai skaitymas padeda įveikti asmenines krizes. Toronoto universiteto tyrimas (2013) parodė, kad vaikai, kuriems reguliariai skaitomi grožiniai pasakojimai, stipriau išvysto vadinamąją „proto teoriją" (Theory of Mind), tai yra gebėjimą suprasti, kad kiti žmonės turi skirtingas mintis, jausmus ir požiūrius. Vaikai, kuriems daug skaityta, žymiai geriau atliko užduotis, reikalaujančias įsijausti į kitą žmogų. Tai nėra sutapimas. Be to, kalbos turtingumas. Vaikai, augantys su knygomis, susiduria su kur kas įvairesniu žodynu nei tie, kuriems knygos neskaitomos.

Vaikai dažnai naudoja fantaziją ir pasakojimus sudėtingoms emocijoms apdoroti. Vaikas, bijantis tamsos, per knygą apie išsigandusį meškiuką, kuris galiausiai tampa drąsus, gali surasti vietą savo paties baimei. Psichologai tai vadina projekcija per naratyvą: vaikas atpažįsta save personaže ir per jį išgyvena, kaip yra įveikti tą baimę. Štai kodėl knygų personažai vaidina tokį svarbų vaidmenį žmonių vaikystėje. Kas neprisimena pirmos knygos, su kurios veikėju tikrai susitapatino? Ta atmintis tokia stipri, nes tuo momentu smegenys leido išgyventi kažką tikra, emociją, kuri buvo tikra, nors situacija ir buvo sugalvota.

Kaip skaitymas aktyvuoja vaizduotę skirtingais amžiais

Ne visos skaitymo formos vienodai aktyvuoja vaizduotę, ir tai svarbu žinoti, jei sąmoningai norite lavinti vaiko kūrybiškumą.

• Iliustruotos knygos (0-5 metai): Vaizdo ir teksto derinys padeda mažiems vaikams suprasti pasakojimo struktūrą. Iliustracijos suteikia atramą, tačiau labai naudinga skatinti vaiką žiūrėti ne tik į paveikslėlį, bet ir į erdvę tarp jo: „Ką manai, kas bus toliau?" arba „Kaip manai, kaip kvepia tas miškas?". Klauskite apie tai, ko paveikslėlyje nėra: kas nutiko prieš šią sceną, kur eina personažas, kas slypi už kampo.
• Garsinės knygos: Kai iliustracijų nėra, smegenys turi visiškai savarankiškai dirbti. Tai sudėtingiau, bet ir galingiau vaizduotės raidai. Pradėkite nuo trumpų garso įrašų ar skyrių ir po to aptarkite, ką vaikas buvo įsivaizdavęs.
• Savarankiškas skaitymas: Kai vaikai patys skaito, jie visiškai kontroliuoja savo tempą ir gali grįžti prie ištraukos, kad geriau įsivaizduotų detalę. Tas autonomiškas aspektas daro savarankišką skaitymą ypač galingą vaizduotei. Vaikas gali sustoti ties aprašymu ir minutę sėdėti užsimerkęs, piešdamas sau galvoje sceną, o tada skaityti toliau.

Knygų pasirinkimas pagal amžių vaizduotės ugdymui

Kiekvienas mažylis labai individualus, todėl nėra tikslaus amžiaus, kada geriausia pradėti mokytis skaityti. Vieni gali pradėti jau 4 metų.

Personalizuotos knygos: identifikacija ir įsitraukimas

Yra kažkas ypatingo tuo momentu, kai vaikas pirmą kartą mato savo vardą knygos puslapiuose. Ne kaip pavyzdį, ne kaip atsitiktinį sutapimą, o kaip pagrindinį veikėją. Toje akimirkoje knyga nebebūna „kažkieno kita" istorija. Personalizuotos knygos veikia kaip tiltas tarp vaiko tikrovės ir fantazijos. Kai vaikas mato savo vardą, savo charakterio bruožus ar net savo miestą knygos puslapiuose, jam daug lengviau įsitraukti į pasakojimą. Psichologai šį reiškinį vadina „identifikacija su personažu", ir ji yra vienas stipriausių varomųjų vaizduotės veiksnių.

Tokios knygos taip pat puikiai tinka kaip dovana ypatingomis progomis. Verta paminėti, kad tyrimai rodo: vaikai, kurie laiko save „skaitytojais" (t. y. tapatinasi su skaitančio žmogaus tapatybe), skaito daugiau ir su didesniu įsitraukimu. Personalizuota knyga, kurioje vaikas yra herojus, padeda formuoti būtent tą tapatybę.

Kaip tėvai gali ugdyti vaiko vaizduotę per skaitymą?

Geroji naujiena ta, kad jums nereikia brangių priemonių ar specialaus išsilavinimo. Reikia knygos, vaiko ir noro kartu žengti į pasaulį, kurį ta istorija atveria.

Interaktyvūs skaitymo metodai

• Atviri klausimai: Neskubinkite. Padarykite tai įpročiu, o ne apklausa. Klauskite apie tai, kas nutiko prieš šią sceną, kur eina personažas, kas slypi už kampo. „Ką manai, kas bus toliau?" arba „Kaip manai, kaip kvepia tas miškas?".
• „Kas būtų, jei..." metodas: Paimkite žinomą pasakojimą ir pakeiskite vieną elementą. Kas būtų, jei Pelytė Peliuk neturėtų vienų kryžkelių, bet rastų žemėlapį į nežinomą šalį? Vaikas spontaniškai pradės kurti visiškai naują istoriją, ir jūs galite kartu dalyvauti.
• Tęsinys rytą: Paprašykite vaiko kitą rytą pusryčių metu papasakoti, kas nutiko po paskutinio skyriaus. Užrašykite arba įrašykite telefonu. Ketverių-penkerių metų vaikai jau labai gerai sugeba tai daryti.
• Vaidmenų pakeitimas: Leiskite vaikui suvaidinti istoriją, bet su pakeistais vaidmenimis. Vaikas dabar yra meška, o jūs esate mergaitė.

Skaitymo ir kūrybinių veiklų derinimas

Vaizduotė nesustoja ties žodžiais. Daugeliui vaikų, ypač tų, kurie labiau vizualūs ar motoriniai, perėjimas nuo istorijos prie kitos kūrybinės veiklos yra tikrasis katalizatorius.

• Piešimas ar tapymas: Paprašykite vaiko nupiešti sceną, kurios knygoje nėra. Kaip atrodė herojus ryte, ką jis valgė pusryčiams, kaip atrodo drakono virtuvė?
• Statymas iš kaladėlių ar LEGO: Leiskite vaikui pastatyti istorijos vietą. Pilį, olą, mišką.
• Rankų darbai: Herojaus lėlė, karalystės žemėlapis, karūna princesei. Kai vaikas gali istorijos pasaulį tiesiogine prasme laikyti rankose, pasakojimo supratimas gilėja taip, kaip grynasis klausymas negali pasiekti.

Knygų, skatinančių vaizduotę, parinkimas

Ne kiekviena knyga vienodai sužadina vaizduotę. Tai susiję su to tipo pasakojimo pasauliu, kuris kuriamas, ir tuo, kiek vaikui tenka aktyviai galvoti.

• Atviros pabaigos arba neatsakyti klausimai: Knygos, kurios nepaaiškina visko, palieka erdvę vaikui pačiam užpildyti.
• Turtinga, juslinė kalba: Rinkitės istorijas, kurios ne tik pasakoja, kas vyksta, bet ir kaip tai jaučiasi, skamba, kvepia ir skonis. Jusliniai aprašymai aktyvuoja smegenis plačiau ir suteikia vaikui daugiau medžiagos dirbti savo vaizduotėje.
• Personažai su vidiniu gyvenimu: Knygos, kuriose personažai abejoja, svajoja, klysta ir auga, turtingesnės emocinei ir kūrybinei vaizduotei.
• Pasauliai, kurie šiek tiek kitokie: Fantastinės knygos, pasakos ir magiškasis realizmas ypač galingi, nes keičia tikrovės taisykles. Tai verčia vaiką aktyviai mąstyti.

Žymiausios knygos, lavinančios vaizduotę

• „Gražiausios Anderseno pasakos“ puikiai tiks mažiesiems. „Bjaurusis ančiukas“, „Coliukė“, „Sniego karalienė“ ir daug kitų pasakų, mokančių atjautos, draugiškumo.
• A. Lindgren „Pepė Ilgakojinė“ puikiai tiks pradinių klasių vaikams. Knygoje ras visko, kas domina tokio amžiaus vaikus: nuotykių, fantazijų, paslapčių, panašaus amžiaus veikėjus.
• J. K. Rowling „Haris Poteris“ - knygų serija, turinti magijos ir įtraukianti net tuos vaikus bei paauglius, kurie sakosi nemėgstantys skaityti.

Skaitymo įpročių formavimas: tėvų pavyzdys ir aplinka

Atminkite, tėvų skaitymo įpročiai labai svariai prisideda prie atžalos įpročių formavimo. Ar reikia stebėtis, kad skaityti nemėgsta tas vaikas, kuris niekada nematė skaitančių savo tėvų? Kuo dažniau vaikas matys skaitančius tėvus, tuo didesnė tikimybė, kad pradės juos kopijuoti. Reguliarus skaitymas neatsiranda savaime. Jis atsiranda tada, kai namai yra sukurti taip, kad knygos yra pasiekiamos, matomi ir kviečiamos.

Tyrimai rodo, kad namų aplinkoje esančių knygų skaičius tiesiogiai koreliuoja su vaiko skaitymo įgūdžiais, nepriklausomai nuo tėvų išsilavinimo ar pajamų lygio. Tai nereiškia, kad reikia pirkti šimtus knygų. Pakanka, kad knygos būtų matomos ir pasiekiamos vaiko rankoms. Biblioteka yra puikus ir nemokamas sprendimas šeimoms, kurios dar tik kuria savo skaitymo įpročius.

Leiskite vaikui pačiam rinktis knygas. Kartais jis pasirinks „netinkamą" amžiui ar jūsų manymu ne itin vertingą knygą. Nesvarbu. Reguliarumas kuria įprotį. Vakaro skaitymas prieš miegą yra klasika ne be priežasties: vaikas jau ramus, smegenyse vyksta perėjimas nuo aktyvios veiklos prie poilsio, ir istorija tampa natūralia dienos uždanga. Ypač galingas yra modeliavimas: kai vaikas mato tėvus skaitančius malonumui, jis supranta, kad skaitymas yra suaugusiųjų užsiėmimas, o ne tik mokyklinė prievolė. Tas pavyzdys yra neįkainojamas.

Kaip sudominti vaiką skaitymu?

Kiekvienas tėvas bent kartą susidūrė su tuo: knyga pasiūlyta, bet vaikas nusisuka ir nori žaisti ar žiūrėti ekraną. Tai normalu ir nereiškia, kad jūsų vaikas „neturi skaitymo geno".

1. Niekada nepaverskite skaitymo bausme ar prievole. Jei vaikas jaučia spaudimą, skaitymas greitai taps nemalonumu. Vietoje to ieškokite „šoninio įėjimo": komiksai, enciklopedijos apie dinozaurus ar kitus pomėgius, žurnalai vaikams, receptų knygos su paveikslėliais. Visa tai yra skaitymas.
2. Leiskite vaikui rinktis. Vaikas, kuris pats pasirinko knygą, daug labiau motyvuotas ją perskaityti nei tas, kuriam knyga buvo „paskirta".
3. Leiskite jam „kasinėtis" tame pačiame žanre ar su tais pačiais veikėjais. Kartojimas ir žinomi personažai suteikia saugumo jausmą, kuris padeda vaikui jaustis kompetentingu skaitytoju.

Bendrieji skaitymo privalumai: ne tik vaizduotė

Skaitymas priverčia vaizduotę dirbti, kurti ir plėstis. Juk logika mus gali nuvesti nuo A iki Z, o vaizduotė - visur! Tačiau skaitymas yra smagi veikla, kuri taip pat duoda naudos psichinei sveikatai bei mąstymui. Ši stimuliacija ugdo protą ir ypač tą smegenų dalį, kuri atsakinga už susikaupimą ir kritinę analizę. Mūsų kūno sveikatai būtina mankšta, o knygos skaitymas yra geriausias pratimas smegenims.

Streso mažinimas ir dėmesio koncentracija

Sussexo universitete Anglijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad knygų skaitymas sumažina stresą - juk tai taip aktualu mums, nuolat paskendusiems darbų ir rūpesčių lavinoje! Viskas, ką tiriamiesiems reikėjo daryti - praleisti 6 minutes skaitant ir pastebimai sulėtėjo jų širdies ritmas bei atsipalaidavo raumenys. Apskaičiuota, kad vos šešių minučių skaitymas gali sumažinti streso lygį net iki 60 procentų. Psichologų teigimu, skaitymas yra toks veiksmingas, nes protas susikoncentruoja į turinį ir padeda atsitraukti nuo realybės bei atsipalaiduoti. Dėmesys rašytiniam žodžiui padeda negalvoti apie nerimą keliančius dalykus. Atitraukdami mintis, leidžiate sau atsipalaiduoti.

Šiandieninėje kasdienybėje pilna įvairių trukdžių ir mes nuolat pametame mintį, atsitraukiame nuo darbų, nieko nespėjame. Knygos gali užkirsti kelią blaškymuisi ir išmokyti sutelkti dėmesį. Skaitymas reikalauja nuolatinio dėmesio vienam dalykui. Įprotis skaityti taip pat padeda lengviau susikaupti. Skaitant visas dėmesys nukreipiamas į istoriją, o aplinkinis pasaulis pamirštamas.

Žodyno turtinimas ir bendravimo įgūdžiai

Nors skaitantys žmonės ne visuomet būna ir įstabūs oratoriai, tačiau užkietėję skaitytojai turi gerokai platesnį žodyną nei tie, kurie knygas aplenkia ratu. Skaitydami ne kartą susidursite su žodžiais, kurie jums nežinomi arba rečiau vartojamų išsireiškimų. Tai paskatins pasidomėti jų reikšme ir taip lavinti savo kalbą. Kuo daugiau skaitote, tuo daugiau žodžių atsiranda jūsų akiratyje. Kuo dažniau naujų žodžių sutinkate, tuo didesnė tikimybė, kad natūraliai perkelsite juos ir į kasdienę kalbą.

Kuo daugiau dalykų sužinote, kuo labiau apsiskaitę ir išsilavinę esate, tuo geresniais pašnekovais jūs tampate. Papildę žinių bagažą ir išlavinę komunikacinius sugebėjimus jūs lengvai tapsite pačiu geidžiamiausiu pašnekovu visoje kompanijoje! Be to, skaitymas yra itin veiksmingas būdas išmokti naujų kalbų.

Kognityvinės funkcijos ir ilgaamžiškumas

Apskaičiuota, kad skaitančių ir kitų intelektualių pomėgių turinčių suaugusiųjų kognityviniai gebėjimai silpsta 32 proc. lėčiau, palyginti su tais, kurie proto nelavina. Reguliariai skaitantys ar protinius žaidimus žaidžiantys, galvosūkius sprendžiantys vyresnio amžiaus asmenys perpus mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga ar demencija. Reguliarus knygų skaitymas ne tik padeda išlaikyti jaunas ir funkcionalias smegenis, likti šviesaus proto iki gilios senatvės, bet ir gali pailginti gyvenimo trukmę iki dvejų metų.

Empatija ir socialiniai ryšiai

Knygos mums atveria neribotus kiekius skirtingų perspektyvų, patirčių, istorijų, išmoko mus kitaip pažvelgti į pasaulį, padeda tapti empatiškesniems, išmintingesniems, stipresniems. Pastebėta, kad dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, išsiskiria didesne empatija - lengviau įsijaučia į kito jausmus ir požiūrį. Skaitymas apie drąsius, ryžtingus herojus motyvuoja ir pačius siekti tikslų, įkvepia įgyvendinti planus, tobulėti, drąsiau veikti. Aš asmeniškai patvirtinu, kad šis pomėgis man padėjo užmegzti glaudesnius socialinius ryšius. Be to, nuolat organizuojami įvairūs knygų klubai.

Skaitymas šiuolaikiniame pasaulyje: iššūkiai ir sprendimai

Pastaruoju metu vis daugiau laiko atima socialiniai tinklai ir naujienų portalai, o gaunamos žinios tampa itin fragmentuotos. Prie tokios dinamikos pripratęs šiuolaikinis žmogus vis sunkiau išlaiko dėmesį. Virtualaus pasaulio mados dažnai formą iškelia aukščiau už turinį, todėl knygos kartais tampa interjero dekoracijomis ar viešai publikuojamų nuotraukų puošmenomis. Tačiau krūvos leidinių dažnai taip ir laukia, kol bus ne tik perversti ar nufotografuoti, bet ir perskaityti.

Vis labiau greitėjančiame pasaulyje knygos taip pat suteikia galimybę sulėtėti ir mėgautis procesu. Paverskite skaitymą kasdieniu ritualu, ir jis ilgainiui virs įpročiu. Išeidami iš namų kartu su savimi nepamirškite pasiimti ir knygos. Jei dieną bus laisva akimirka, kai teks laukti - ar eilėje vizito pas gydytoją, ar lūkuriuojant, kol vaikui baigsis būrelis, užuot naršę po socialinius tinklus savo telefone, galėsite prasmingai praleisti laiką ir paskaityti.

Viskas, ką tiriamiesiems reikėjo daryti - praleisti 6 minutes skaitant ir pastebimai sulėtėjo jų širdies ritmas bei atsipalaidavo raumenys. Knygos mus nukelia į kitus pasaulius, svetimas realybes, pristato mums naujus žmones ir dar neapmąstytus požiūrio taškus. Skaitymas priverčia vaizduotę dirbti, kurti ir plėstis. Tai tik įrodo, kad skaitydami galite mokytis, sužinoti begalę naujų dalykų, lavinti intelektą ir tapti protingesni!

tags: #knygos #lavina #vaizduote

• Saugus miegas vaikams
• Lietuvos švyturiai: įdomūs faktai mažiesiems keliautojams
• Holistinis požiūris į vaiko gerovę
• Išsamus vadovas apie kraujo tyrimus nėštumo metu
• Galimybės dirbti aukle Londone